Atnaujintas 2007 kovo 30 d.
Nr.25
(1522)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kristaus gyvybės jėga šv. Mišių aukoje

Remiantis „Katalikų Bažnyčios katekizmu“ (įsidėmėtina, kad popiežius Jonas Paulius II jį pavadino patikima bei galiojančia priemone, nušviečiančia mums kelią į niekieno netemdomą Dangaus karalystės šviesą), „Bažnyčios liturgijoje Kristus pirmiausia ženklina ir sudabartina savo velykinę paslaptį. Žemiškojo gyvenimo metu Jėzus ją skelbė, mokydamas žmones, ir savo veiksmais tiesė jai kelią. Jo valandai atėjus, Jis išgyvena vienintelį istorijoje įvykį, kuris nesibaigia: Jėzus miršta, būna palaidotas, keliasi iš numirusių ir sėda Tėvo dešinėje „vieną kartą visiems laikams“ (Rom 6, 10; Žyd 7, 27; 9, 12). Tai tikras įvykis, atsitikęs mūsų istorijoje, bet ir vienintelis: visi kiti istorijos įvykiai vienąkart įvyksta, praeina ir nugrimzta praeitin. Velykinė Kristaus paslaptis, atvirkščiai, negali likti vien tik praeityje, nes savo mirtimi Jis sunaikino mirtį, o visa, kas yra Kristus, visa, ką Jis yra padaręs ir iškentėjęs už visus žmones, dalyvauja Dievo amžinybėje ir dėl to pranoksta visokį laiką, visada esti dabar. Kryžiaus ir Prisikėlimo faktas išlieka ir visa traukia į Gyvenimą.

Tai žodžiai, išreiškiantys Kristaus ir Bažnyčios mokymo esmę, nes Jėzaus siųstieji apaštalai ir visų laikų dvasininkai, vienuoliai bei krikščionys pasauliečiai ne tik yra pašaukti visu gyvenimu skelbti ir liudyti Dievo Sūnaus neprilygstamos kančios ir Jo prisikėlimo šlovės neblėstantį aktualumą, bet taip pat jie skelbiamą dievišką išganymą vykdo šv. Mišių auka ir sakramentais. Per vienus jų – dvasininkus eucharistinę auką aukoja pats Vyriausiasis Naujosios Sandoros Kunigas – Kristus, o į visus kitus Eucharistijos šventimo dalyvius tiek liejasi gyvojo vandens srovių malonės, kiek joms priimti (priklausomai nuo Mišių dalyvių širdžių pasirengimo) gebėjimą suteikia Šventoji Dvasia.

Kad Eucharistijos šventime dalyvaujanti bendruomenė kuo mažiau būtų panaši į žiūrovus, atėjusius į kino salę pamatyti naują filmą, yra labai svarbu tikinčiuosius mokyti liturgijos dalykų. Šventosios apeigų kongregacijos instrukcijoje dėl Eucharistijos slėpinio kulto rašoma: „Kad Eucharistijos slėpinys pasiektų tikinčiųjų protus ir gyvenimą, reikia tinkamos katechezės. O kad sielų ganytojai pajėgtų kaip reikiant ją teikti, pirmiausia privalo turėti prieš akis visą tikėjimo doktriną, išdėstytą mokymo dokumentuose, ir įsigilinti širdimi bei gyvenimu į Bažnyčios dvasią šioje srityje. Tik tuomet jie gebės nuspręsti, kurie to slėpinio aspektai tikintiesiems atskirais atvejais aktualesni.“

Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji savaitė, kurios metu Bažnyčia švenčia tuos išganymo slėpinius, kurie vyko Jėzaus Kristaus paskutinėmis žemiškojo gyvenimo dienomis, pradedant mesijiniu Jo įžengimu į Jeruzalę ir baigiant garbingiausiu prisikėlimu iš numirusiųjų.

Gavėnios laikas tęsiasi iki Didžiojo ketvirtadienio. Vakaro šv. Mišiomis Viešpaties vakarienei atminti prasideda Didysis tridienis, kuris trunka Didįjį penktadienį, kai per Viešpaties Jėzaus Kančios pamaldas prisimenama Jo pasiaukojančios meilės auka ant Kryžiaus, ir Didįjį šeštadienį, kai Bažnyčia budi prie Kristaus kapo, apmąstydama Jo kančią ir mirtį. Didžiojo tridienio ašis -Velykų vigilija, kai pagaliau užgiedama Prisikėlusiajam skirtas džiaugsmingas „Aleliuja“.

Ruošdamiesi Velykų šventėms, sąmoningai ir aktyviai dalyvaukime kiekviename šv. Mišių aukos šventime!

Kun. Vytenis Vaškelis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija