| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Konferencijoje kraštiečių mokslininkų pranešimai Rūta AVERKIENĖ
Varėnos rajone vyko dvi dienas trukusi mokslininkų, kilusių iš šio krašto, konferencija, skirta merkiniškio, Vilniaus Gedimino technikos universiteto įkūrėjo, pirmojo rektoriaus, Optimaliosios statybos mechanikos mokyklos kūrėjo, akademiko Aleksandro Čyro (1927-2001) 80-mečiui paminėti. Mokslinėje konferencijoje, prasidėjusioje Varėnos viešojoje bibliotekoje, dalyvavo per dvidešimt kraštiečių mokslininkų. Iš tiesų jų yra žymiai daugiau, tačiau dėl didelio užimtumo atvykti į tėviškę galėjo ne visi. Pasirodo, kad Varėnos rajonas yra garsus ne tik miškais, grybais, menininkais, bet ir iš čia kilusiais mokslo žmonėmis. Renginyje taip pat dalyvavo rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, jo pavaduotojas Alvydas Valeiša, mokytojai, bendruomenės atstovai. Minčių į bendrą renginį sukviesti visus Lietuvoje ir pasaulyje garsius mokslininkus varėniškius organizatoriams kirbėjo ne vienerius metus. Mat savo krašte tokie žmonės dažniausiai būna primiršti. Todėl suorganizuoto susitikimo tikslas nutiesti bendradarbiavimo tiltą tarp šių žmonių ir rajono švietimo įstaigų, moksleivių. Meras V.Mikalauskas dėkojo, kad šie garbūs ir labai užimti žmonės surado laiko pabendrauti su Varėnos krašto bendruomene. Jis kvietė pasidalyti savo laimėjimais, patirtimi ir sakė, kad jo, kaip rajono vadovo, tikslas kad tokie susitikimai taptų tradiciniais. Jis pasidžiaugė, kad savivaldybė turi gražių pavyzdžių, bendradarbiaudama su iš rajono kilusiais arba čia sodybas turinčiais meno žmonėmis, kurių dėka jau įgyvendintas ne vienas naudingas ir įdomus projektas. Pasak renginyje dalyvavusio profesoriaus Petro Čyro, Aleksandro Čyro brolio, varėniškiai gali didžiuotis pirmieji šalyje, o gal ir Europoje, surengę iš vieno rajono kilusių mokslo žmonių konferenciją. Profesorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis prorektorius Edmundas Zavadskas kolegoms ir į renginį susirinkusiems varėniškiams trumpai papasakojo šios aukštosios mokyklos, šiuo metu turinčios 15 tūkstančių studentų, kūrimąsi ir nuolatinį tobulėjimą, apie joje dirbančius profesorius. E.Zavadskas negailėjo gražių atsiliepimų apie savo mokytoją. Pasak jo, pagal nerašytą taisyklę profesoriumi tampama ne tada, kai parašoma ir apginama disertacija, bet kai parengiami du profesoriai. Ir dabar šiai aukštajai mokyklai vadovauja A.Čyro mokiniai arba jo pasirinkti darbuotojai. A.Čyro pasiekimus geriausiai apibūdina tai, jog jis yra parengęs devynis profesorius, o pats buvo dešimtasis. Žurnalistas Juozas Stražnickas pristatė savo knygą Akademikas Aleksandras Čyras. Gyvenimo spalvos. Pasak profesoriaus E.Zavadsko, ši knyga humanitarinis paminklas pirmajam Varėnos rajono akademikui. Knygos autorius plačiau papasakojo ir apie profesoriaus mokslinę veiklą. Jis linkęs manyti, kad pirmasis Varėnos krašto akademikas Vincas Krėvė, buvęs savotišku A.Čyro vedliu kelyje į mokslą. Labai panašus ir šių dviejų žymių žmonių gyvenimo kelias: abu lankė tą pačią Merkinės mokyklą, vėliau mokėsi toje pačioje Kunigų seminarijoje. Kaip ir V.Krėvė, A.Čyras buvo išvykęs į Kaukazą ir vėliau vėl grįžo į Lietuvą. Pasak knygos autoriaus, tačiau jis V.Krėvę pranoko, sukūręs europinio lygio aukštąją mokyklą. Brolį prisiminė ir VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros profesorius Petras Čyras, Varėnoje skaitęs pranešimą apie saugą ir sveikatą darbe. Jis pateikė įdomią pastarųjų metų nelaimingų atsitikimų darbe statistiką. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistas Petras Korkutis yra nuolatinis Lietuvos atstovas pasaulinėje meteorologijos organizacijoje. Jis pateikė įdomią informaciją ne tik apie šios organizacijos veiklą, bet ir analizę apie žmogaus poveikį gamtai bei nuolatinę klimato kaitą. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Jonas Grigas kalbėjo apie feroelektrą kristalų elektrą, nieko bendro neturinčią su geležimi. Jis apgailestavo, kad dauguma jo parašytų mokslinių darbų ne gimtąja, bet užsienio kalbomis. Mat Lietuvoje, deja, nedaug specialistų, suprantančių šį mokslą. Apie nanotechnologijų panaudojimą elektronikoje pasakojo VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros profesorius, habilituotas daktaras Romualdas Navickas. Išsamų pranešimą apie geriamąjį vandenį bei jo savybes, apie dideles problemas sukeliančius nitratus šuliniuose pateikė VGTU docentas J.Jankauskas. Pasak mokslininko, lietuviai dar gali džiaugtis, mat vartoja tik požeminį vandenį, o kitos šalys jau priverstos naudoti ir paviršinį. Apie rajone esančias gamtos vertybes kolegoms vaizdingai ir įdomiai pasakojo čia dirbantys mokslininkai: apie unikalųjį Čepkelių raistą Čepkeliuose besidarbuojanti gamtos mokslų daktarė Onutė Grigaitė, apie Varėnos rajono gamtos vertybes Europos Sąjungos kontekste Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos paveldo skyriaus vedėjas, gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė. Kad dar nepamiršo dzūkiškos tarmės, įrodė LŽŪU docentas, mokslų daktaras Antanas Ciūnys. Jis apžvelgė rajono vandens telkinių būklę bei jų dumblėjimo priežastis. Pasak docento, kaip bebūtų gaila, tačiau dauguma šalies ežerų pasmerkti mirti juose mažėja vandens ir gausėja dumblo. Kitą dieną mokslinė konferencija tęsėsi Merkinėje. V.Krėvės gimnazijoje vyko A.Čyro jubiliejaus minėjimas. Jame dalyvavo ne tik VGTU mokslininkai, bet ir akademiko šeimos nariai. Gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė pristatė gimnazijos pasiekimus, kalbėjo apie jos viziją. Vėliau svečiai aplankė Merkinės kapinėse esančius Čyrų giminės kapus, tylos minute pagerbė visus amžinybėn išėjusius šios šeimos gimines. Mokslininkai džiaugėsi turėję progos aplankyti miestelį, jame esantį Dzūkijos nacionalinio parko Informacijos centrą, Merkinės muziejus, pabendrauti tarpusavyje. Ir, be abejo, buvo patenkinti organizatorių idėja į bendrą konferenciją sukviesti iš Varėnos krašto kilusį mokslo elitą bei ateityje būti naudingais gimtajam rajonui. Varėna
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |