Atnaujintas 2007 balandžio 4 d.
Nr.26
(1523)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Smirdantis viralas

Petras KATINAS

Veidrodžio šalyje
Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Politikos apžvalgininkai ir specialistai (tie, kurie dar neparsidavę) griebiasi už galvų akivaizdžiai matydami, kad visos valdžios institucijos tampa (ar jau tapo) viską diktuojančių grupuočių ir Valstybės saugumo departamento, vykdančio tų grupuočių užduotis, įkaitais. Valstybės saugumo departamentas su savo šefu A.Pociumi priešakyje ištraukė iš stalčių ir palėpių vadinamąsias senas rezonansines bylas dėl Bražuolės tiltelio, „Lietuvos ryto“ redakcijos vieno neįrengto pastatėlio susprogdinimo bei buvusio savanorio ir saugumiečio, labai prieštaringai vertinamo J.Abromavičiaus žūties. Tikslas aiškus – kaip galima daugiau diskredituoti Tėvynės sąjungą paskelbiant, kad jos lyderiai yra vienaip ar kitaip susiję su tais „rezonansiniais“ nusikaltimais. Tai akiplėšiškos ir primityvios priemonės, tačiau jų eskalavimas kelia sumaištį ir daro įtaką kai kuriai ir gana nemažai visuomenės daliai. To ir siekiama. Juk faktiškai 2008 metų Seimo rinkimų kampanija jau prasidėjo, o savivaldybių rinkimai parodė, kad Tėvynės sąjungos pozicijos Lietuvoje stiprėja. Todėl jeigu dar labiau papildyti savo kišenes skubantis valdantysis „elitas“ nebesiskaitys su niekuo, tada „socialiai orientuotų“ socdemų, visokių „valstiečių“ ir „darbiečių“ pralaimėjimas – garantuotas. Štai šito labiausiai ir bijomasi.

Visuomenės kvailinimas ir gluminimas vykdomas panaudojant ryšių su visuomene pramonę. Kitaip nei pramone to reiškinio nepavadinsi. Nes, kaip pažymėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, mūsų šalies žiniasklaida savo korupcijos ir papirkinėjimo lygiu ne tik neatsilieka nuo Rusijos. R.Juozapavičius sakė, jog milžiniška žiniasklaidos korupcija Lietuvoje jau pasiekė aukščiausią lygį. Tą ypač matome paskutiniuoju metu stebėdami, kaip buvo pateikiama ir eskaluojama VSD suorganizuota ir sufabrikuota savanorio-kūrėjo Algirdo Petrusevičiaus byla ir kaip ji buvo pateikiama dienraščiuose. Daugiau kaip dvylika metų sovietiniuose lageriuose kalintas Lietuvos patriotas paskelbtas vos ne teroristu ar net jų vadu. Na, o Seimo laikinoji tyrimo komisija, vadovaujama „darbietės“ L.Graužinienės, „žinanti“ buvusio savanorio J.Abromavičiaus nužudymą 1997 m. sausio 31 d., kai buvo susprogdintas jo automobilis, aiškiai siekia priskirti šį įvykį ne vien pačiam A.Petrusevičiui, bet ir visiems Tėvynės sąjungos vadovams. Iš A.Petrusevičiaus parodymų L.Graužinienės komisijai pati V.Uspaskicho sukurtos organizacijos „įkvėpėja ir organizatorė“ atvirai pasišaipė, kaip ir iš kitų liudytojų, kurie savo parodymuose komisijai kalbėjo panašiai. Randama ir „liudininkų“, panašių į vieną kadrinį KGB karininką, kuris kovo 12 dieną liudijo VSD, atseit Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Matulevičius turėjo ryšių su KGB. Nežinia, ar tuos parodymus kagėbistai duoda savo iniciatyva, ar dabartinės Lietuvos VSD šefo paskatinti. Greičiausiai, jie tiktai vykdo savo šeimininkų iš Rusijos FSB nurodymus. Ir ne tik tie kadriniai kagėbistai čia pasitarnauja. Juk dauguma Lietuvoje veikusių slaptų KGB bendradarbių bylų yra Rusijos specialiųjų tarnybų rankose. Todėl jie bet kada, reikalui esant, gali panaudoti tokius asmenis vykdyti FSB ar kitų Rusijos slaptųjų tarnybų nurodymus. Tuo labiau jeigu tie buvę slapti KGB agentai dabar užima svarbias pareigas valstybėje, turi stiprias įtakos pozicijas. Jau nekalbant apie žiniasklaidą.

Dabar jau ir aklam matyti, kad Lietuvoje manipuliuojama įvairiais žiniasklaidos organais. Tačiau jais manipuliuoja ne A.Pocius ar jo užtarėjai. Tam jie neturi pakankamai eurų ir dolerių. Už juos tai padaro įvairios Rusijos kompanijos per savo dukterines firmas, įsteigtas Lietuvoje. Suvokdami, kad „didžiausią Lietuvos organą“ sugeba nusipirkti toli gražu ne visi, Maskvos įtakos agentai sugalvoja naujų, kur kas veiksmingesnių būdų, kaip kvailinti vis dar sovietinių pančių ir okupacinio botago išsiilgusius liumpenus. Štai praėjusį ketvirtadienį TV3 televizija pradėjo rodyti serialą „Anastasia“, kuriame nusifilmavo visas Lietuvos žvaigždžių būrys su pačiu Rusijos prezidento numylėtu Donatu Banioniu priešakyje. Tai pasakojimas, kaip Nepriklausomoje Lietuvoje skriaudžiami du broliai rusai, kurie čia tapo nereikalingi ir juos siekiama išsiųsti į Rusiją. Visų pirma – tai didžiausias absurdas. Pirmiausia todėl, kad rusai Lietuvoje jaučiasi kur kas geriau nei Rusijoje. Tai jie kontroliuoja svarbiausias Lietuvos ekonomikos šakas, kaip namie tvarkosi Vilniuje ar Klaipėdoje. O ką jau kalbėti apie rusišką mafiją. Taigi negana to, kad rusiška popkultūra užvaldė visas Lietuvos koncertų sales ir arenas, dabar įbruktas kur kas galingesnis propagandinis produktas. Ko visa tuo siekiama, suprantama kiekvienam sveiko proto piliečiui. Deja, šito nesupranta ne tik oficialiosios valdžios institucijos, bet ir visas būrys žinomų aktorių, kurie už gardesnio srėbalo šaukštą dalyvauja tame seriale. Tai, žinoma, irgi nieko stebėtina. Prisiminkime tik Atgimimo ir pirmuosius atkurtosios nepriklausomybės metus. Kurie gi iš scenos žvaigždžių, išskyrus šviesaus atminimo Kęstutį Genį, nenuilsdami šaukė apie išsilaisvinimą ne tik iš svetimųjų, bet ir savųjų mankurtų vergystės?

Praėjusį antradienį Seimas vėl bandė sugrįžti prie ilgai „tobulinto“ naujo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos, kitaip tariant, Liustracijos įstatymo pakeitimų. Tas naujasis įstatymas kelia daug abejonių. Šiomis dienomis istorikas Arvydas Anušauskas dar kartą priminė, kad liustracijos priešininkai pasinaudojo situacija, kai nepriklausomybės pradžioje, nepriėmus Desovietizacijos įstatymo, labai stipriai pasijuto ne tiktai sovietinių represinių struktūrų kadriniai ir slaptieji darbuotojai, bet ir buvusi partinė nomenklatūra. Pasak istoriko, gana didelė buvusios nomenklatūros dalis „viešai, nė kiek nesislapstydama, bendravo su KGB, keitėsi informacija, įgyvendino bendrus planus“. Galima pateikti daugybę pavyzdžių, kai žmogų iškviesdavo pas didelės įmonės ar įstaigos direktorių ar skyriaus viršininką neva tarnybiniais reikalais, o ten jau sėdėdavo kagėbistas. Tačiau tuoj po nepriklausomybės atkūrimo buvo prakišta nuostata, kad jeigu ir reikia bausti, tai tiktai KGB darbuotojus ir jų agentus. Žodis „bausti“ šiuos nepriklausomybės idėjų smaugėjus bei žmogaus teisių pažeidėjus ir praėjus septyniolikai nepriklausomybės metų skamba ypač groteskiškai. Kuris gi iš tų smaugėjų buvo realiai nubaustas? Atvirkščiai, KGB veikėjai ir šnipai rašo ir leidžia savo memuarus ir nė iš vieno valdančiojo „elito“ atstovo nesigirdėjo nė žodelio dėl tokios okupacinio režimo represinių struktūrų veikėjų veiklos. O kai tik kas nors drįsta užsiminti apie KGB sąsajas su partine nomenklatūra, tuoj pat pasigirsta klyksmai apie „raganų medžioklę“. Tuo tarpu tie, kurie daugiausia šaukia apie raganų medžioklę, patys kiekviena proga šmeižia ir juodina tikrus Lietuvos patriotus, atvirai tyčiojasi iš jų. Apskritai visokiais būdais stengiamasi nutylėti ar užglaistyti skandalus, susijusius su KGB. Nesvarbu, kad tie skandalai daro įtaką visos valstybės gyvenimui. Tą puikiai matome, kai KGB rezervininkas, vadovaujantis Valstybės saugumo departamentui, tampo už virvučių visas aukščiausias valstybės institucijas. Ir tos institucijos, tiksliau, jų vadovai, klusniai leidžiasi tampomi. Kodėl taip yra, atsakymas labai paprastas – daugelis toje institucijoje besidarbuojančiųjų yra vieno lizdo paukščiai.

Dar keisčiau atrodo, kai rimčiausiu dienraščiu save laikantis dalija Lietuvos politikus į kairiuosius ir dešiniuosius. Prie kairiųjų priskiriami pirmiausia brazauskininkai. Tačiau juk daugiausia milijonierių toje pačioje „darbo žmonių gynėjų“ partijoje. Kuris gi iš dešiniųjų gali pasigirti tokiais turtais, kaip J.Jagminas, B.Bradauskas, pagaliau pats partijos generalinis? Arba dar vienas, irgi priskiriamas prie kairiųjų, „darbietis“ A.Bosas? Nesunku įsivaizduoti, koks būtų sukeltas pragariškas triukšmas, jeigu koks nors panašus apsukruolis atsirastų Tėvynės sąjungoje.

Todėl belieka tik stebėtis, kodėl tiek daug Lietuvos žmonių vis dar gula ir keliasi su Brazausko, Prunskienės ar Pakso vardais lūpose.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija