Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Švietimas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Meilę pakeičia žiaurumas

(Kaip Europa vienija įvairovę)

Vytautas Landsbergis

Tikime, kad Dievas mėgsta žmonių ir tautų įvairovę, kai jie apsigaubia abipuse pagarba, užuojauta ir solidarumu. Tai mūsų krikščioniškasis idealizmas, ir leistina manyti dar daugiau – Dievo svajonė buvo ir tebėra matyti visus Jo žmones, gyvenančius brolybėje.

Pilietinė tauta ar lietuvių tauta?

Vytautas Volertas

Lietuvai įstojus į ES, pajausta šiek tiek socialinių problemų. „Naujame židinyje/Aiduose“ (2006, gruodis) Nerija Putinaitė įspėja: „Europos politinės filosofijos žodyne“ šio žodžio (tauta – V.V.) nebelikę, nuo jo nusigręžta kaip nuo gėdingos dėmės, jis drauge su mums labai svarbiu žodžiu „tėvynė“ esąs degraduotas į negatyvų nacionalizmo kontekstą“. Be to, Lietuvos aukštieji teismai prieš porą metų atrado, kad mūsų šalyje gyvena „pilietinė tauta“. Ne lietuvių tauta, bet pilietinė tauta. „Lietuvių kalbos žodynas“ teigia: „tauta – istoriškai susiformavusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, bendrą kalbą, istoriją, papročius“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, Vilnius, 1972). Tad kur „pilietinėje tautoje“ bendra kilmė, bendra kalba? Šiais modernizmo ar postmodernizmo keliais žeidžiant kalbą, tautą būtų galima nusakyti ir profesiniais, unijiniais ar žmonių charakteristiniais pagrindais, pavyzdžiui, darbininkų tauta, seimūnų tauta, pikčiurnų tauta, batsiuvių tauta. Bet tai prilygtų kalbos darkymui, į kurį, deja, jau metėsi Lietuvos teismai, nusikalsdami kalbos įstatymams.

Dėstytojų mainų vizitas

Iš kairės: projekto vadovė Sonata Mačiulskytė, projekto koordinatorius Ignacio Camacho (Ispanija), Kolpingo kolegijos Mokslo skyriaus vedėja Rasa Didžiulienė

Viena iš pagrindinių Lietuvos kolegijų veiklos organizavimo tobulintinų sričių – mokslo taikomosios veiklos aktyvinimas. Siekiant pritraukti kolegijų lektorius aktyviau dalyvauti mokslo taikomojoje veikloje, Klaipėdos verslo kolegija kartu su partneriais parengė projektą „Taikomųjų tyrimų integravimo į mokymo procesą galimybės Lietuvos aukštosiose mokyklose“, skirtą kolegijų tyrimų metodikų, projektų vadybos dalykų dėstytojams, kurį finansavo ES Leonardo da Vinčio programa. Pagrindiniai projekto tikslai – skatinti ir stiprinti profesinio rengimo indėlį į inovacijų procesą bei tobulinti taikomaisiais tyrimais paremtų praktikų organizavimą, siekiant kurti realiomis problemomis paremtas situacijas.