Atnaujintas 2007 balandžio 13 d.
Nr.29
(1526)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui artėjant

Artėjant 600 metų Žemaičių krikšto jubiliejui, kovo 30 dieną Telšiuose vyko mokslinė konferencija, skirta pasirengti šiam labai svarbiam ir reikšmingam įvykiui. Konferencija, kurią vedė Telšių vyskupo generalvikaras prel. bažn. t. dr. Juozas Šiurys, vyko Telšių „Žemaitės“ dramos teatre. Susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino Telšių kultūros centro folklorinis vaikų ir jaunimo ansamblis „Čiučiuruks“ (vad. R. Macijauskienė). Konferencijos pradžioje įžanginį žodį tarė Telšių vyskupas doc. dr. J. Boruta, SJ. Telšių ganytojas kalbėjo, jog į šią konferenciją iš visos Žemaitijos susirinkę inteligentai yra kviečiami skleisti krikščioniškąją mintį visuomenėje, kad kuo daugiau mūsų visuomenės žmonių pajustų krikščionybės svarbą visoje Europoje, į kurią mes integruojamės. Vyskupas kalbėjo, jog krikštas – asmeninis žmogaus veiksmas, kuris atveda pakrikštytąjį į bažnytinę bendruomenę – dalinę Bažnyčią. Asmeninis apsisprendimas priimti Evangeliją ir gyventi krikščionišką gyvenimą kiekvienam žmogui yra be galo svarbus. Šių dienų pasaulyje būtina išmąstyti sąmoningo krikščionio vietą visuomenėje. Vyskupas priminė, jog po žemaičių krikšto 1413 metų pradžioje, 1417-aisiais buvo įkurta Žemaičių vyskupystė. Šią istorinę tiesą ir bus stengiamasi išanalizuoti per visą dešimtmetį rengiantis dviem ypač svarbiems jubiliejams. Dešimt metų nėra labai ilgas laiko tarpas, tačiau per jį reikia atsakyti į daugybę klausimų, o ypač ką istoriniai įvykiai mums kalba religinėje plotmėje. Baigdamas įžangos žodį vyskupas J. Boruta, SJ, pasveikino ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademiko diplomą įteikė prof. M. Jučui.

Sveikinimo žodį tarė ir Telšių vyskupas emeritas A.Vaičius. Jis pasidalijo savo prisiminimais apie 1987 metus, kada Lietuva šventė 600 metų krikšto jubiliejų, ir konferencijos dalyviams išsamiai papasakojo, kaip šis reikšmingas įvykis buvo paminėtas Romoje. Vyskupas palinkėjo, kad žemaičių krikštas būtų švenčiamas iškilmingai, kad būtų sėkmingai tam pasirengta.

Po sveikinimo ir įžangos žodžių pranešimus konferencijoje skaitė Vilniaus universiteto profesorius istorikas A.Bumblauskas. Savo pranešime profesorius nagrinėjo Žemaitijos pavadinimo kilmę, kokios jos ribos ir kur tikrasis Žemaitijos centras.

Prof. M. Jučas išsamiai aptarė Žemaičių vyskupijos įkūrimą ir jos kūrimosi raidą bei vykusius procesus. Dr. Darius Baronas kalbėjo apie žemaičių krikštą, remdamasis garsaus lenkų dvasininko ir istoriko Jono Dlugošo raštais. Dr. Liudas Jovaiša pristatė XV – XVI a. Žemaitijoje vykusią katalikišką reformą, nagrinėjo to laikotarpio religinio gyvenimo permainas.

Po pranešimų konferencijos dalyvius sveikino Plungės rajono kultūros centro kamerinės muzikos ansamblis „Namų muzika“, o garbiesiems pranešėjams buvo įteiktos atminimo dovanos.

Konferencijos pabaigoje jos vedėjas prel. J.Šiurys paskelbė Mokslinės konferencijos rezoliucijos projektą, kuris konferencijos narių visuotiniu balsavimu buvo priimtas ir patvirtintas.

1. Žemaičių krikštas traktuotinas kaip vienas iš lietuvių tautos christianizacijos etapų, vykęs 1413 – 1417 metais. Šis nepaprastos svarbos įvykis leido sėkmingai užbaigti Lietuvos krikšto ir Katalikų Bažnyčios įkūrimo Lietuvoje darbą.

2. Konstancos bažnytiniame susirinkime popiežius Jonas XXIII, Jogailos ir Vytauto prašomas, panaikino visas buvusias popiežių ir imperatorių privilegijas ordinui Lietuvos ir Rusijos žemėse. 1417 metais įsteigta nuo vokiečių ordino nepriklausoma Žemaičių vyskupija Varniuose. Tai buvo didžiulis politinis ir religinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiekimas. Įkūrus šią vyskupiją, faktiškai buvo baigtas Žemaitijos krikštas, suteikęs politinį pagrindą sujungti Žemaitiją su Lietuvos valstybe.

3. Žemaičių krikštas sudarė sąlygas lietuvių tautai susivienyti vieno tikėjimo pagrindu (tai to meto Europoje buvo be galo svarbu) ir sukūrė prielaidas lietuvių tautos, kaip vientiso kultūrinio, politinio subjekto, raidai. Tai leido lietuviams ir žemaičiams perimti katalikiškosios Europos kultūros, ekonomikos laimėjimus ir įsilieti į tuometinę Europos tautų aplinką.

4. Žemaitijos krikšto paminėjimo iniciatyvinės grupės ir konferencijos „Žemaičių krikšto 600 m. jubiliejui artėjant“ dalyvių iškelta mintis dėl jubiliejaus paminėjimo šalies ir tarptautiniu mastu yra pagrįsta istoriškai, reikšminga kultūriškai ir politiškai. Todėl būtina šią datą minėti visais lygiais: tiek visuomeniniu, tiek kultūriniu, tiek valstybiniu. Būtent šie įvykiai buvo pagrindas išsaugant nacionalinės valstybės idėją per visą sudėtingą Lietuvos valstybės istoriją.

Konferencijos dalyviams taip pat buvo pristatyta ir jubiliejaus paminėjimo iniciatyvinė grupė, kurią sudaro: Telšių vyskupas, LKMA akademikas, doc. dr. J. Boruta, SJ, prel. bažn. t. dr. J. Šiurys, prof. Adomas Butrimas, prof. A. Bumblauskas, dr. V.Vaivada, V. Vaičekauskas – Telšių apskrities viršininko administracijos sekretorius, istorikas; Vytautas Urbanavičius – Telšių rajono savivaldybės meras; Algirdas Žebrauskas – Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys, architektas; Danutė Mikienė – Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja; Algirdas Pečiulis – Plungės rajono savivaldybės meras; Kostas Arvasevičius – Kelmės rajono savivaldybės meras; Edmundas Jonyla – Raseinių rajono savivaldybės meras.

Ši mokslinė konferencija – puiki įžanga į Žemaičių krikšto jubiliejaus paminėjimą, atkreipiant visuomenės dėmesį į krikščioniškąsias vertybes bei idėjas ir jų sklaidą šiuolaikiniame pasaulyje.

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija