|
Grimasos ir dėlionės
Petras KATINAS
Kas vyksta Lietuvos valdžios viršūnėse, jau niekas nebesusigaudo. Stebėdamas Lietuvoje vykstančią politinę maišalynę, vienas iš Kovo 11-osios Akto signatarų pavadino ją farsu, o vykstančius procesus panašius į valstybės paralyžių. Kai dėl paralyžiaus, tai signataras gal kiek ir perdeda, tačiau tai, kas vyksta, tikrai galima pavadinti farsu arba reiškiniu, kurį apibūdinti būtų ganėtinai sunku. Pagrindiniai to farso personažai buvusi partinė nomenklatūra ir iš tų pačių šaknų išaugusios atžalos bei prie jų prisiplakę karjeristai ir savanaudžiai, faktiškai kontroliuojantys visas valdžios struktūras. Nesvarbu, kad tos nomenklatūros šaknys gerokai papuvusios, bet atžalos tebedygsta.
Štai praėjusį savaitgalį Premjerui išvykus į Ukrainą, pensininkas Nr. 1 bemat sušaukė partijos valdybos posėdį ir pareiškė, kad sutartis su Tėvynės sąjunga dėl mažumos Vyriausybės rėmimo nutraukta. Tuo tarpu Premjeras bemat paskambino iš Odesos TS lyderiui ir ėmė jam aiškinti, jog tai tėra tiktai asmeninė pensininko Nr. 1, o ne visos partijos nuomonė. Aišku, gal ne visos, bet jau senosios nomenklatūros tai jau tikrai. Jau nekalbant apie prisiplakėlius. Štai po tokio savo genseko pareiškimo Atgimimo metais vaidinęs disidentą socdemų partijos vicepirmininkas V.Andriukaitis tiesiog netvėrė džiaugsmu. Pagaliau viskas sugrįš į savo vėžes, niekas nesuks galvos elitui dėl nemažėjančios korupcijos, KGB rezervininkų ir jų gynėjų. Neatsitiktinai, vos paskelbęs apie bet kokio bendradarbiavimo su Tėvynės sąjunga nutraukimą, A.Brazauskas savo kabinete LSDP būstinėje maloniai priėmė darbiečių lyderį. Aišku, dėl būsimos, taip jam širdžiai mielos koalicijos. Juk darbiečiams per ateinančius Seimo rinkimus nieko nenusimato. Todėl dabar jų apetitai kur kas mažesni. Apsiribos tuo, ką nuo savo stalo numes vadinamieji socialdemokratai.
Atsisakęs Seimo nario mandato dėl dar pilnesnio šaukšto atskalūnas Algirdas Paleckis, kaip ir buvo žadėjęs, sukirto rankomis su pasiskelbusiu tvarkos ir teisingumo apaštalu R.Paksu ir Lenkų rinkimų akcija dėl valdančiosios koalicijos Vilniaus taryboje. Tiesa, ši socdemų, paksininkų ir lenkų koalicija gana trapi tiktai 26 vietos iš 51, tačiau tai ne bėda. Pirmiausia todėl, jog, sprendžiant iš buvusios savivaldybių rinkimų kampanijos, paksininkai pinigų stygiumi nesiskundžia, todėl be didelio vargo gali paprasčiausiai nupirkti dar keletą. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tuo labiau kad vis akivaizdžiau matyti, jog už paksininkų nugaros stovi galingos svetimos jėgos, kurios pinigų savo marionetėms negaili. Juokingiausia, kad ir R.Paksas jau vaizduojasi esąs vos ne nacionalinė vertybė. Tačiau kodėl gi nesipūsti, jeigu Vilmorus nuolat skelbia apie vos ne kaip ant mielių augančius jo paties bei tvarkos ir teisingumo grupuotės reitingus.
Dar skelbdamasis būsimuoju sostinės meru, R.Paksas nuolat kartojo, kad prie jo, socdemų ir lenkų koalicijos gali prisijungti du Rusų sąjungos, Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, netgi socialliberalų atstovai. Jeigu taip ir atsitiktų, tai kaip tokiu atveju pasidalyti postus? Juk vicemerų kėdes jau pasiskyrė A.Paleckis ir Lenkų rinkimų akcijos atstovas. Bet ir tai ne bėda. Juk R.Paksas didelis visokių triukų ir fokusų meistras. Prikurs tų postų tiek, kiek reikės. Argi gaila mokesčių mokėtojų pinigų?! Juk nė plaukas tvarkos ir teisingumo populistui nenukrito, kai, būdamas sostinės meru, paliko 100 milijonų litų skolą. Kitas klausimas: kodėl gi Vilniaus valdžią ėmė formuoti ne tiek bičiulis Rolandas, o vos šešias vietas taryboje gavęs A.Paleckis? Štai čia ir yra didelis galvosūkis. Tuo labiau kad socdemų partijos prezidiumas lyg ir uždraudė Paleckių dinastijos atžalai jungtis su paksininkais. O pats A.Brazauskas netgi grūmoja išmesti A.Paleckį iš šlovingosios gretų. Įdomu, ar toks prezidiumo sprendimas buvo nuoširdus ir tikras, ar tiktai skirtas naiviam elektoratui? Jeigu tikras, tai kodėl gi A.Paleckis šioje demokratinio centralizmo partijoje žengė tokį neregėtą žingsnį? Juk nei okupacijos metais, nei per visus atkurtosios nepriklausomybės metus šioje nomenklatūrininkų partijoje neatsirado nė vieno, drįsusio nepaklusti A.Brazauskui! Taigi klausimų kur kas daugiau nei atsakymų. Tiesa, dabar atsirado du profesoriai Aloyzas Sakalas ir Bronius Genzelis, kurie, nė kiek nesidrovėdami, žiniasklaidoje negailestingai vanoja visiškai suburžuazėjusius brazauskininkus, absoliučiai nusispjovusius į visas, be išimties, socialdemokratiškas vertybes. Bet kodėl gi nekritikuoti? Juk vienas šiltai sėdi Europarlamente Briuselyje, kitas ramiai profesoriauja ir gali leisti sau postringauti apie europietiškos socialdemokratijos idealų paniekinimą. Tiesa, kai kurie socdemų partijos bičiuliai irgi bandė mažumėlę papokštauti ir net kritikuoti generalinę liniją. O ta linija visiškai aiški pasodinti į visas Lietuvos valdžios institucijas savo bičiulius. Tai bandė daryti J.Sabatauskas ir J.Olekas, tačiau labai greitai nutilo. J.Olekas tapo krašto apsaugos ministru, o J.Sabatauskas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku. Atgailaudamas už nukrypimus J.Sabatauskas kartu su A.Paulausko Socialliberalų partijos vis dar neišsižadėjusiu seimūnu Alvydu Sadecku sukurpė tokį Liustracijos įstatymą, kuris jokia liustracija net nekvepia. Bet ir jo priėmimą socdemai blokuoja visomis išgalėmis. Taigi A.Paleckio išsidirbinėjimai gali būti slapčiomis palaiminti tų, kurie pernelyg nelenda į viešumą, bet visas vadeles laiko savo rankose. Gana įtartinai atrodo A.Brazausko maloningai suteikta audiencija A.Paleckiui.
Tęsiantis suktiems valdančiosios koalicijos, Prezidentūros ir galingų užkulisinių jėgų žaidimams dėl KGB rezervininko išsaugojimo VSD generalinio direktoriaus poste, į gana nepatogią padėtį pateko vis dar Vilmorus reitingų čempionas Prezidentas. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga nepakvietė mūsų Prezidento į Rygoje vykusį aštuonių valstybių Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Austrijos, Portugalijos, Suomijos, Vengrijos ir Latvijos prezidentų neformalų, bet jau kasmetiniu tapusį susitikimą. Jame buvo aptariami gana svarbūs ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir Lietuvai klausimai. Tarp jų alternatyvių dujotiekių tiesimas, didžiųjų ES valstybių įtakos mažinimas, padėtis Ukrainoje. Beveik aišku, kodėl Latvijos prezidentė nepakvietė V.Adamkaus. Ryga negali atleisti mūsų Prezidento išsišokimo, kai jis, kovo mėnesį duodamas interviu Rusijos radijo stočiai Echo Moskvy, mokė Latviją ir Estiją, kaip jos privalo suteikti pilietybę visiems ten gyvenantiems rusams. Taigi tarp jų ir aršiems Latvijos ir Estijos nepriklausomybės priešams, visokiems vietiniams nacionalbolševikams. Netgi buvęs LDDP laikų užsienio reikalų ministras Povilas Gylys tokį V.Adamkaus akibrokštą kaimynams įvertino neigiamai. Pasak P.Gylio, kartais nereikia praleisti progos patylėti. Na, o mūsų Prezidento pūtimasis, vaidinant vos ne visos pokomunistinės erdvės lyderį, tėra tuščias puikavimasis ir gėrėjimasis savimi, bet jau tampantis įpročiu. Kažkodėl valstybės galva ir nežinia iš kur ištraukti Prezidentūros klerkai stengiasi negirdėti, kodėl gi V.Adamkus, skirtingai nuo Latvijos prezidentės, nekviečiamas į prestižinį Davoso ekonomikos forumą. Matyt, šio tarptautinio renginio organizatoriai turi susidarę savo nuomonę apie Lietuvos valstybės vadovą. Ir, matyt, nekokią. Bet kitaip ir būti negali. Daukanto gatvės rūmų šeimininko abstrakčios kalbos ir vidaus, ir užsienio politikos klausimais, be jokios analizės ir konkretumo, labai daug ką pasako. Na, o Prezidento akivaizdus nukrypimas į vadinamąją kairę daugiau nei keista pozicija KGB rezervininkų atžvilgiu irgi parodo tam tikras V.Adamkaus nuostatas.
Apskritai visos, be išimties, politinės grupuotės susitelkė visais frontais puolant Tėvynės sąjungą. Jeigu iš socdemų, valstiečių ar darbiečių nieko kito ir nebuvo galima tikėtis, tai vargu ar to buvo galima tikėtis iš liberalcentristų, tapusių to totalinio puolimo vėliavnešiais. Vienas iš jų ciceronų seimūnas A.Čaplikas jau ėmė formuoti naująją Seimo daugumą su darbiečiais. Aišku, K.DaukšioL.Graužinienės kompanija užsiprašys keletą valdžios portfelių. Ir niekur nesidėsi teks duoti. Galbūt teks nors kokį portfeliuką numesti ir buvusiam Seimo pirmininkui A.Paulauskui. Juk jis neriasi iš kailio, skelbdamas Tėvynės sąjungą teroristais. Paprastai toks uolumas nelieka nepastebėtas.
© 2007 XXI amžius
|