Atnaujintas 2007 gegužės 18 d.
Nr.38
(1535)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Apginkime
krikščioniškos šeimos
tradicijas

Ginkime Dievą,
Bažnyčią ir Tėvynę

Siūlo kitą reikšmę?

Būti ar nebūti?

Ar ir toliau būsime
„lipdukai“?

Apie šv. Kūdikėlio
Jėzaus Teresės mažąjį
tobulumo kelią

Vertybės ir politika:
konservatorių
požiūris

Dėl homoseksualių
grupių, gyvenimo
būdų bei stilių
propagandos ir
reklamos, kuri
platinama su lygių
galimybių sklaidos
priedanga

Pasipriešink
homoseksualizmo
diktatui!

Blogiau nei Stalino
laikais

„Anomalinės
aukštumos“

Turininga
dekanato diena

Popiežius Brazilijos vyskupams išdėstė pastoracijos programą

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas su prezidentu
Luisu Lula da Silva, kurį
paragino sudaryti Vatikano
ir Brazilijos konkordatą

Skatina apaštališkąjį aktyvumą

Popiežiaus Benedikto XVI praėjusio vizito Brazilijoje įvykiais gausioje programoje ypatingo dėmesio susilaukė jo kalba šalies vyskupams, kurioje buvo susitelkta į šių dienų visuomenės pastoracijos uždavinius, kuriuos be atidėliojimo turi vykdyti katalikų ganytojai. Brazilija yra didžiausia katalikiška šalis, – iš šalies 184 mln. gyventojų, 156 mln. (84,5 proc.) yra katalikai, – todėl ir jos episkopatas yra gausiausias pasaulyje. Į susitikimą su Šventuoju Tėvu, gegužės 11 dieną vykusį San Paulo Dievo Motinos katedroje, atvyko beveik 430 Brazilijos vyskupų konferencijos narių. Popiežius pasveikino visiškai neseniai, prieš savaitę, išrinktą naująjį nacionalinio episkopato pirmininką, 65 metų Marianos arkivyskupą Žeraldą Lyriją Ročą ir palinkėjo jam sėkmingai vystyti pastoraciją valstybėje ir stiprinti bendrystę tarp vyskupų.


Džiugiai pasitikime Bažnyčios Mokytojos šv. Teresėlės iš Lizjė relikvijas!

Šv. Teresėlė. 1921 metų atvirukas

Šiandien Vilniuje, Lukiškių aikštėje, vyksta didelė šventė – sutinkami iš Vokietijos atvežti vienos žymiausios katalikų šventosios, Bažnyčios Mokytojos titulą gavusios šv. Teresėlės iš Lizjė (Prancūzija) relikvijos. Džiaugsmingai, pakiliai, pamaldžia eisena relikvijos bus palydėtos į Arkikatedrą baziliką, kur jos bus iškilmingai išstatytos ir taps visiems prieinamos. Vėliau relikvijos keliaus po kitas Vilniaus arkivyskupijos bažnyčias, vienuolynus, ligonines, kalėjimus. Gegužės 27 dieną jos bus išvežtos į kitas Lietuvos vyskupijas. Paskutinis sustojimas numatytas Klaipėdoje, kur birželio 30–liepos 1 dienomis vyks Lietuvos jaunimo dienos. Vyskupijose ir parapijose pagerbdami šventosios relikvijas, su Teresėle susitiksime ypatingu būdu: paprastai tikintieji patys eina prie šventųjų relikvijų, o šiuo atveju pati šventoji keliaus po Lietuvą (kaip ji keliauja po pasaulį, lankydama tikinčiuosius).


Piligriminis žygis į Šiluvą

Birutė Vasylienė

Nuo Katauskių gyvenvietės
į Šiluvą atžygiuoja maldininkų būrys

Gegužės 13-ąją vyko Kauno arkivyskupijos Kauno I dekanato piligriminis žygis nuo Katauskių gyvenvietės į Šiluvą. Visą savaitę atšiaurius oras, rudeninis lietus neišgąsdino tikinčiųjų. Jie gausiai registravosi šiam žygiui. Prisikėlimo parapijai prireikė net penkių 50-60 vietų autobusų (iš Kauno išvyko net 52 autobusai).

Kristaus Prisikėlimo parapijos aktyvas gerokai prieš mėnesį pradėjo ruoštis šiam žygiui. Dar prieš Velykas visos parapijos organizacijos atnaujino stendus (jų buvo 14), kuriuose pristatoma parapijos veikla. Visi stendai buvo vežami į Šiluvą ir ten pristatomi.


50 metų iškilios tarnystės...

Pokalbis su kunigu ir vienuoliu Leonardu Jagminu įvyko Jėzuitų vienuolyne – ten, kur dabar šis nuostabus žmogus ir gyvena. Jo kunigystės 50-mečio proga kalbėjomės įvairiais klausimais: apie pašaukimą į kunigystę, vaikų mokymą, sunkumus sovietmečiu ir apskritai apie žmogaus egzistenciją...

Kun. Leonardas Jagminas, SJ

Kas jus paskatino pasirinkti kunigystės kelią, kai religija buvo varžoma tarybinės valdžios?

Kai man buvo devyneri, tai pas mus dažnai ateidavo kaimynė ir sakydavo mano mamai: „Jūsų berniukui čia, ant galvos, kaip kunigiukui (p.s. tonzūra – kuokštelio plaukų nuo viršugalvio nukirpimas)...“ O man to ir bereikėjo: nuo to laiko žinojau, kad tapsiu kunigu... Kadangi apie kunigystę pradėjau svajoti taip anksti, tai nepaisiau jokių sunkumų: idealas prieš akis, ir norėjosi jo siekti. Aišku, Stalino laikai buvo, bet kiek galėjau, veržiausi – šv. Mišiom tarnavau, kol dešimtoj klasėj direktorius man nepasakė: „Pasirink: arba tarybinė mokykla, arba bažnyčia!“ Tai buvo Pelenų diena. Bet jis, žinoma, turėjo žmoniškumo: „Tyliau – nors per kaminą lįsk, bet kad nieks nematytų!“


Ligoninėje rūpinamasi ir fizine, ir dvasine sveikata

Ligoninės vyriausiasis
gydytojas dr. Arvydas Jonas
Sąlyga pasveikino slaugytojas

Artėjant Pasaulinei slaugytojų dienai, gegužės 10 dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninėje vyko konferencija „Dvasinė ligonių slauga“. Konferencijoje dalyvavo minėtos gydymo įstaigos medicinos seserys. Gausiai susirinkusias slaugytojas pasveikino ligoninės vyriausiasis gydytojas dr. Arvydas Jonas Sąlyga. Ligoninės vadovas džiaugėsi, kad profesionalus ir pasiaukojamas slaugytojų darbas padeda ligoniams greičiau sveikti.


Parapijos 50-metis rojaus kampelyje

Einami pirmieji Kryžiaus
keliai prie naujųjų šventinamų
stočių. Centre – kan. Vytautas Vaičiūnas

Šlienava. Gegužės 13-oji buvo didelė šventė parapijai. Prisimenant prieš 50 metų įvykusį šios parapijos įkūrimą, kai 1957 metais iš būsimų Kauno marių dugno, iš Kampiškių kaimo, buvo iškeldinta ir į Šlienavą perkelta parapija, ir šią sukaktį pasitinkant, šiemet jau iš anksto buvo suprojektuotos, pastatytos Kryžiaus kelio stotys. Tiesą sakant, parapija kūrėsi jau nuo vokiečių okupacijos metų, kai Šlienavos ir aplinkinių kaimų žmonės, priklausę jiems tolimai A.Panemunės parapijai, pasiryžo pasistatyti savo bažnytėlę. Didelių pastangų vedini žmonės tą savo troškimą nesunkiai įvykdė: prie jau seniai, dar Maro metais, pastatytos koplyčios pristatė patalpą, ir joje meldėsi jau kaip bažnyčioje – taip jiems nereikėdavo vykti į tolimos A.Panemunės parapijos Kauno miesto teritorijoje bažnyčią. Tada, dar iki parapijos įsikūrimo, bažnyčia buvo gavusi teisę švęsti Šv. Morkaus ir Šv. Mato atlaidus.


Per Motinos dieną giedojo „Lyra“

„Lyros“ ansambliui dėkoja
sesuo Julita (viduryje).
Dešinėje – Alė Jurgaitienė
ir Kęstutis Ignatavičius

PAŽAISLIS. Pakiliai ir dvasingai Motinos diena buvo pažymėta Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčioje. Buvo aukotos šv. Mišios už mirusiąsias ir gyvąsias motinas. Mons. Vytautas Kazlauskas savo pamoksle kvietė kreipti savo žvilgsnį ir meilę į visų motinų Motiną – Švč. Mergelę Mariją, kuri yra visų mūsų globėja ir užtarėja. Drauge pastebėjo, kad mes visi esame skolingi savo žemiškosioms motinoms. Tai jos savo vaikų širdyse įskiepijo Tikėjimą, nešė sunkią naštą per įvairius negandų laikus, mokė ir tebemoko savo atžalas doros ir gėrio. Motinos rankos užglosto vaikų kančias, tai tarsi žvakė ant altoriaus, kuri tirpdama aplinkui skleidžia šviesą ir šilumą. Motinystė – tai amžinasis pašaukimas, pasaulio kūrybos vainikas. Tiesa, tenka apgailestauti, kad kai kur motinystė patiria krizę, bet reikia turėti vilties ateinančiai dienai, jos giedrai.


Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kelionė

Seredžiaus parapijiečiai sutinka
iš Veliuonos atvežtą Švč.M.Marijos
su Kūdikiu paveikslą

SEREDŽIUS. Keli mėnesiai parapijoje laukėme šios didžios šventės – stebuklingosios Šiluvos Marijos su Kūdikiu paveikslo apsilankymo. Ne vienas jau turėjome nedidelius šio paveikslo atvaizdus savo namuose. Gražią šeštadienio, gegužės 5 dienos, popietę, Motinos dienos išvakarėse, 18 valandą iš automobilių Seredžiaus miestelio pradžioje išlipo organizatorės A.Mickevičienė, B.Mačiulaitienė, B.Stanišauskienė ir Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos mokiniai, pagarbiai nešdami brangųjį paveikslą, atvežtą iš Veliuonos. Skambant bažnyčios varpams, su bažnytinėmis vėliavomis, giedodami „Marija, Marija“, paveikslą sutiko parapijos jaunimo choras, vadovaujamas Loretos Šimkevičienės, pastoracinės tarybos nariai, „Caritas“, Sinodo, Marijos, Maldos grupės, seniūnas J.Pikoraitis, Seredžiaus pagrindinės mokyklos direktorius P.Baršauskas su mokiniais bei didelis būrys kitų Seredžiaus parapijos žmonių su klebonu kun. Virginijumi Lenktaičiu.


Eucharistijos šventė

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
pašventino Švč. M.Marijos paveikslą,
skirtą parapijos tikintiesiems

CENTRAS. Balandžio 28 dieną Eucharistijos šventė Šv. Kryžiaus (karmelitų) parapijoje prasidėjo šv. Mišiomis. Jose dalyvavo parapijos bendruomenė, organizacijų nariai, parapijos mokyklų mokiniai, miesto tikintieji. Klebonas kun. Emilis Jotkus kalbėjo apie Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų ir kvietimą garbinti Jos sūnų Jėzų Kristų, šiandien kalbantį mums per įvykius, kurie žmogų sukrečia, kalbantį per kultūrą, kuri žmogui kelia naujus klausimus, kalbantį mums per Bažnyčią, iš naujo kuriančią Dievo tautą – mus.


Tas rankų švelnumas...

Pianistė Audronė Eitmanavičiūtė ir
Liudas Mikalauskas Vadžgirio
Šv. Juozapo bažnyčioje

Vadžgirys. Šv. Juozapo parapiją aptarnauja iš Eržvilko atvykstantis klebonas kun. Virgilijus Rutkūnas. Parapijoje netrūksta aktyvių tikinčiųjų, o klebonas kiek galėdamas padeda jiems pasireikšti.

Jau daug metų bažnyčioje Motinos dienos proga vyksta įvairūs koncertai. Šiais metais pats šauniausias parapijietis Raimondas Stirbys, kuris šiuo metu gyvena ir dirba Kaune, bet vis tiek kiekvieną sekmadienį ir per šventes visada dalyvauja šv. Mišiose Vadžgiryje, pažadėjo į koncertą pakviesti svečių – Kauno muzikinio teatro solistę, Lietuvos kultūros ministerijos premijos laureatę Sabiną Martinaitytę ir pianistę Audronę Eitmanavičiūtę.


Gegužinės pamaldos prie Šiluvos paveikslo

Paveikslo ir vyskupo Jono Borutos
sutikimas Gargždų miesto aikštėje

VĖŽAIČIAI-GARGŽDAI. Telšių vyskupijoje pradėta ruoštis Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. 2008 metais Lietuvos Bažnyčia minės Švč. M. Marijos apsireiškimų Šiluvoje 400-ąsias metines. Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, norėdamas žmones kuo plačiau supažindinti su Bažnyčiai svarbiomis datomis ir įvykiais, gegužės mėnesio vakarais organizavo pamaldas dekanatuose, kurių metu buvo atvežama, iškilmingai sutinkama ir pristatoma Šiluvos stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo kopija.


Šiluvos Švč. Mergelė Marija prie Baltijos

Gegužės 1-ąją stebuklingasis
Šiluvos paveikslas
pasiekė Palangos Lurdą

PALANGA. Keli šimtai palangiškių ir jų šviesiaminčių svečių, dalyvaujant mažne visų Žemaitijos parapijų kunigams, taip pat Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai, nepaisant vėsoko oro, gegužės 1-ąją pirmajai tauriai Švč. Mergelei Marijai skirto šviesiojo gegužės mėnesio maldai susivienijo prie 110-ąsias sukaktuves 2008 metais minėsiančio akmeninio Lurdo Birutės kalno papėdėje.


Pašventinta iš pelenų prikelta bažnyčia

Puošni atstatytoji Suosto
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Suostas. Prie kelio tarp Biržų ir Germaniškio iškilusi raudonplytė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia džiugina pravažiuojančius keliautojus. Ji pastatyta vietoje medinės, prieš penkerius metus sudegusios šventovės. Naujieji maldos namai pašventinti gegužės 13-ąją.

Tiek svečių senokai matė

Žmonės, atvykę iš įvairių vietovių, gausiai rinkosi prie bažnyčios. Tarp svečių buvo Seimo narys Viktoras Rinkevičius, dėjęs nemažai pastangų, kad būtų atstatyta gaisro suniokota bažnyčia, rajono savivaldybės atstovai. Iki Biržų važiavo autobusu, o Suostą pasiekė pakeleivinga mašina Šilagalio (Panevėžio r.) gyventojas Vilius Kuodis. Stropiam „XXI amžiaus“ prenumeratoriui bei skaitytojui prieš 40 metų teko tvarkyti senosios bažnyčios elektros sistemą.


„Pateptųjų“ startai ir finišai

Petras KATINAS

Mūs kolūkio pirmininkas...
Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Praėjusį šeštadienį įvyko du labai įdomūs politiniai spektakliai. Tiesa, visa žiniasklaida tiems vodeviliams skyrė antraeilį vaidmenį, visą dėmesį sutelkdama Europos šou Suomijos sostinėje Helsinkyje, kuriame ant prožektorių ir lazerių nušviestos scenos darkėsi ir seksualinių mažumų atstovai. (Beje, jie šią savaitę Lietuvoje pradeda savo „festivalius“, prieš kuriuos protestuoja Lietuvos organizacijos ir atskiri žmonės.) Apskritai šiame renginyje faktiškai nenuskambėjo nė viena įsimintina daina, kokios skambėdavo prieš dešimt ar daugiau metų. Šis renginys tapo komerciniu balaganu. Kažkodėl net Nacionalinis radijas ir televizija, dar gerokai prieš prasidedant tam komiškam maivymuisi, skyrė išskirtinį dėmesį, tarsi tai būtų vos ne svarbiausias pasaulio metų įvykis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija