Atnaujintas 2007 gegužės 18 d.
Nr.38
(1535)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius Brazilijos vyskupams išdėstė pastoracijos programą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
Brazilijos prezidentui
pristato savo palydos narius

Šventasis Tėvas su prezidentu
Luisu Lula da Silva, kurį
paragino sudaryti Vatikano
ir Brazilijos konkordatą

Popiežius, pradėdamas Lotynų
Amerikos vyskupų asamblėją,
sako inauguracinę kalbą,
kurioje kritikavo marksizmą
ir kapitalizmą

Benediktas XVI su vyskupais
koncelebruoja šv. Mišias
prie Brazilijos didžiausios
Aparesidos Dievo Motinos šventovės

Popiežius Benediktas XVI
su prezidentu Luisu Lula da Silva

Šventasis Tėvas kalba
Lotynų Amerikos vyskupų
asamblėjoje

Šventasis Tėvas San Paulo
katedroje kalbasi su didžiausios
pasaulyje Brazilijos vyskupų
konferencijos nariais prieš
sakydamas jiems programinę kalbą
Reuters, AFP ir AP nuotraukos

Skatina apaštališkąjį aktyvumą

Popiežiaus Benedikto XVI praėjusio vizito Brazilijoje įvykiais gausioje programoje ypatingo dėmesio susilaukė jo kalba šalies vyskupams, kurioje buvo susitelkta į šių dienų visuomenės pastoracijos uždavinius, kuriuos be atidėliojimo turi vykdyti katalikų ganytojai. Brazilija yra didžiausia katalikiška šalis, – iš šalies 184 mln. gyventojų, 156 mln. (84,5 proc.) yra katalikai, – todėl ir jos episkopatas yra gausiausias pasaulyje. Į susitikimą su Šventuoju Tėvu, gegužės 11 dieną vykusį San Paulo Dievo Motinos katedroje, atvyko beveik 430 Brazilijos vyskupų konferencijos narių. Popiežius pasveikino visiškai neseniai, prieš savaitę, išrinktą naująjį nacionalinio episkopato pirmininką, 65 metų Marianos arkivyskupą Žeraldą Lyriją Ročą ir palinkėjo jam sėkmingai vystyti pastoraciją valstybėje ir stiprinti bendrystę tarp vyskupų.

Padėkojęs vietiniams Bažnyčios hierarchams už svetingą priėmimą, kuris yra „tradicinis“ Brazilijai, ir priminęs tautų apaštalo šv. Pauliaus žodžius apie Viešpaties patikėtą ganytojams misiją, „kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2, 4), Benediktas XVI aptarė sudėtingus iššūkius, iškilusius Bažnyčios gyvenimui. Visuomenėje yra pastebima nerimą kelianti vertybinės orientacijos stoka. Nebaudžiamai puolamas santuokos šventumas ir šeimos institucija, ypač per liberaliųjų jėgų daromą spaudimą atitinkamų įstatymų rengimo eigai. „Tikri nusikaltimai gyvybei yra bandomi teisinti individo laisvės vardu, kėsinamasi į žmogaus orumą, daugėja skyrybų ir plinta gyvenimas susidėjus“, – konstatavo Šventasis Tėvas.

Jis pastebėjo, kad, vykstant sekuliaristinių nuostatų infiltracijai ir į bažnytinį gyvenimą, pradedama abejoti kunigo visiško atsidavimo Dievo reikalams per „apaštališką celibatą“, sąlygojantį visišką atvirumą sielų tarnystei, vertingumu. Kartais pastebimas – ypač marksizmo įtakoje esančioje vadinamojoje „išsilaisvinimo“ teologijoje – kunigo ideologinės, politinės ar netgi partinės veiklos akcentavimas. Šių problemų akivaizdoje dėl išryškėjusios „evangelizacijos stokos, kuri būtų sutelkta į Kristų ir Jo Bažnyčią“, Brazilijoje, kaip ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, nemažai krikštytų katalikų palieka savo tikėjimo bendruomenę ir pasiduoda agresyviai prozelituojančių sektų įtakai.

Pasiremdamas savo enciklika „Deus caritas est“ popiežius Benediktas XVI sakė, kad „buvimas krikščioniu nėra etinio pasirinkimo ar didingos idėjos rezultatas, bet susitikimo su įvykiu, asmeniu pasekmė, kas suteikia gyvenimui naują horizontą ir aiškią kryptį“. Todėl Bažnyčia kaip tikrą misiją turi priimti ir energingai vystyti apaštalinį aktyvumą, kiekviename lygmenyje skatindama metodišką evangelizaciją, kurios svarbiausias tikslas būtų asmeninė ir bendruomeniška ištikimybė Kristui. Šiose evangelizacinėse pastangose bažnytinė bendruomenė turi imtis įvairių pastoracinių iniciatyvų, į miestų kvartalus siųsti vienuolius misionierius ir aktyviuosius pasauliečius, kad jie su žmonėmis vestų dialogą supratimo ir meilės dvasia, gindami vargšų teises praktikuotų solidarumo vertybę.

Ištikimybė liturginėms normoms

Tikinčiųjų bendruomenėms stiprinti labai svarbus yra sakramentinis gyvenimas, ypač Susitaikinimo ir Eucharistijos celebravimas. Vyskupai turi užtikrinti, „kad išpažintis ir nuodėmių atleidimas liktų individualus, kaip kad ir pati nuodėmė savo esme yra asmeninis aktas“, sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė katechezės svarbą, kurią turi vykdyti kompetentingi ir pasitikėjimo verti asmenys, kurie, vadovaujant ganytojams, būtų „autentiški apreikštų tiesų skelbėjai“. Svarbu pasiekti, kad tikėjimo kelionė vadovaujant Šventajai Dvasiai reikštų tikrąjį atsivertimą ir išpažinimą, kuris per Dievo ir artimo meilę būtų realiai įprasminamas viešajame gyvenime.

Nurodęs tokį svarbų tikėjimo išpažinimo elementą, koks yra liturgijos celebravimas, popiežius Benediktas XVI vyskupams priminė, jog svarbu laikytis II Vatikano Susirinkimo normų bei kitų direktyvų, kad „liturgijoje būtų atstatytas jos sakralinis pobūdis“. Šventasis Tėvas priminė savo pirmtako Dievo tarno Jono Pauliaus II enciklikos „Ecclesia de Eucharistia“ labai tikslų priminimą, kad „liturgija niekada netampa kieno nors nuosavybe ar tai būtų celebruotojas, ar bendruomenė, kurioje slėpiniai yra celebruojami“. Vyskupai, kurie yra Bažnyčios liturginio gyvenimo vadovai, turi stebėti, kad visų normų būtų laikomasi, ir patys turi jų klusniai laikytis, nes tai yra svarbi „vienos, Visuotinės Bažnyčios liudijimo forma“.

Vyskupai, kaip apaštalų įpėdiniai, turi būti „ištikimi Žodžio tarnai“ ir gerai suprasti šią savo misiją. Popiežius Benediktas XVI ypač atkreipė dėmesį į būtinumą kartu su Evangelija ištikimai laikytis apaštalų Tradicijos autentiško paveldo, kad ganytojai būtų „laisvi nuo bent kokių interpretacijų, motyvuotų racionalistinėmis ideologijomis“. Tai tuo labiau svarbu, nes vyskupo, kaip dalinės Bažnyčios vadovo, atsakomybė yra ginti bei aiškinti Dievo žodį, autoritetingai vertinant, kiek kitų nuostatos jį atitinka ar jam prieštarauja. „Pareiga saugoti tikėjimo depozitą ir ginti jo vienybę kviečia būti budrius, kad tikėjimas būtų išlaikytas ir perduotas su reikiama ištikimybe“, – aiškino vyskupams Šventasis Tėvas.

Visapusiškas dvasininkų ugdymas

Jis taip pat priminė vyskupų atsakomybę dėl kunigų ir vienuolių deramos formacijos, nes tie dvasinio luomo nariai yra artimiausi jų bendradarbiai. „Gerai žinau jūsų pastangas ieškant būdų ugdyti naujus pašaukimus kunigystei ir vienuoliniam gyvenimui“, – sakė Benediktas XVI. Tai ir suprantama, nes sielovadininkų stygius Brazilijoje, kaip ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, yra akivaizdus. Brazilijoje, kur, kaip minėta, yra 155 mln. katalikų, sielovadoje darbuojasi 18 tūkst. kunigų. (Proporcingai imant tai būtų tas pats, jeigu Lietuvoje būtų apie 350 kunigų. Dabar pas mus jų yra apie 700, ir tai jaučiamas stygius.) Toje šalyje taip pat yra beveik 34 tūkst. seserų vienuolių, 73 tūkst. pasauliečių misionierių ir apie 500 tūkst. katechetų. Kunigystei rengiasi beveik 9,5 tūkst. seminarijų studentų.

Jų teologinei formacijai, kaip ir visapusiškam ugdymui, Šventasis Tėvas rekomenduoja nuolatinį žinių atnaujinimą, tačiau tai turi būti daroma griežtai prisilaikant Bažnyčios autentiško magisteriumo. Rengiant jaunus vyrus kilniai tarnystei Bažnyčioje yra reikšmingi dvasiniai, psichologiniai, intelektiniai ir pastoraciniai formacijos aspektai. Skatinant jų žmogiškąją brandą ir šalinant seksualinių paklydimų riziką, ypač yra svarbus geras ir uolus dvasinis vadovavimas. „Visada reikia turėti omenyje, kad kunigų celibatas yra dovana, kurią Bažnyčia priėmė ir stengiasi išlaikyti būdama įsitikinusi, kad tai yra gėris pačiai Bažnyčiai ir pasauliui“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI.

Ekumenizmas ir katalikybės gynimas

Vyskupams jis linkėjo rūpintis, kad vyrų ir moterų vienuolinės bendruomenės savo charizmų gausa vaidintų kuo svarbesnį vaidmenį jų diecezijų gyvenime, tačiau „vienoje Dvasioje“ (plg. 1 Kor 12, 4). Taip pat ir tikinčiųjų pasauliečių evangelizaciniai sąjūdžiai bei organizacijos gali svariai prisidėti pastoraciniuose darbuose. Šventasis Tėvas kvietė vyskupus rūpestingai stebėti, kad jie išsaugotų dvasinę bendrystę ir ištikimybę Petro sostui, ko reikalauja tikėjimo integralumas ir bažnytinė disciplina.

Savo kalboje vyskupams popiežius Benediktas XVI palietė ir svarbų ekumeninio dialogo klausimą, kuris Brazilijos Bažnyčiai yra gana sudėtingas dėl daugėjančių naujų evangelinių denominacijų, kurios, besistengdamos į savo gretas patraukti ir katalikus, nevengia aktyvaus prozelitizmo.

Pripažinęs tai, kaip ir sekuliarizmo bei skirtingų kultūrų sandūros iššūkius, Šventasis Tėvas nurodė esminį istorinio bei doktrininio įvertinimo poreikį vertinant kiekvienos iš tų naujų bendruomenių identitetą ir kontaktų naudą siekiant krikščionių vienybės. Jis iškėlė dvi galimo bendradarbiavimo, besiremiančio broliška meile ir abipusiu supratimu, plotmes: bendrųjų moralinių vertybių gynimą nuo „reliatyvistinių bei konsiumistinių jėgų, kurios jas stengiasi sunaikinti“, ir tikėjimą į Dievą Kūrėją ir į Jo įsikūnijusį Sūnų Jėzų Kristų.

Tačiau kiekvienu atveju yra svarbu ginti ir saugoti pačių katalikų tikėjimą stiprinant jų tikrumą, kad „unica Christi Ecclesia (…) subsistit in Ecclesia Catholica, a successore Petri et Episcopis in eius communione gubernata“. Čia popiežius Benediktas XVI lotyniškai pacitavo II Vatikano Susirinkimo dogminės konstitucijos „Lumen gentium“ ištrauką, jog „yra vienintelė Kristaus Bažnyčia (…), egzistuojanti Katalikų Bažnyčioje, valdomoje Petro įpėdinio ir vienybėje su juo esančių vyskupų“.

Šis supratimas, kaip teigiama Tikėjimo doktrinos kongregacijos dokumente „Dominus Jesus“, parengtame vadovaujant tuometiniam kardinolui Jozefui Ratcingeriui (dabartiniam popiežiui Benediktui XVI), yra išeities taškas visiems Katalikų Bažnyčios ekumeniniams kontaktams, ką turi priimti jos dialogo partneriai, Brazilijoje ir visur kitur.

Marksizmo ir kapitalizmo nesėkmė

Savo programinės kalbos brazilų vyskupams pabaigoje Šventasis Tėvas aptarė Bažnyčios socialinio mokymo taikymo klausimus, kurie yra ypač aktualūs žinant, jog visuomenėje egzistuoja „didelė pajamų nelygybė“ ir nemažai visuomenės narių gyvena visiškame skurde. Kaip jau buvo pranešta vėlesniame pasisakyme inauguruojant 5-ąją Lotynų Amerikos vyskupų asamblėją, popiežius Benediktas XVI aiškiai pabrėžė, kad XX amžiuje tiek marksistinė, tiek kapitalistinė sistema parodė savo klaidingumą, kai bandė spręsti socialines, ekonomines ir politines problemas neatsižvelgdama į tikėjimą Dievu.

Marksistinė sistema, kuria buvo vadovaujamasi ypač Rytų Europoje, „paliko ne tik liūdną ekonominio ir ekologinio sugriovimo paveldą, bet taip pat ir skausmingą žmogiškosios dvasios destrukciją“, sakė Šventasis Tėvas. Taip pat ir Vakarų pasaulyje, kur įsitvirtinusio kapitalizmo sąlygomis „nuolat auga atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų“, stebimas nerimą keliantis asmenybės orumo degradavimas „dėl narkotikų ir alkoholio vartojimo bei apgaulingos laimės iliuzijų“. Dabar vykstantis globalizacijos procesas, nors ir turi tam tikros naudos žmonijai, tačiau „taip pat neabejotinai turi savyje didžiųjų monopolijų pavojų, kaip ir pelno laikymą aukščiausia vertybe“.

Šių prieštaravimų akivaizdoje Bažnyčia, tiesiogiai nedalyvaudama politinėje veikloje, „kad neprarastų savo nepriklausomybės ir moralinio autoriteto“, turi ugdyti visuomenėje atsakingų asmenų sąžines, ginti teisingumą ir tiesą. „Jūsų, mano brangūs broliai, kaip Dievo tautos hierarchų, uždavinys – skatinti paieškas naujų viešojo gyvenimo sprendimų, kurie būtų įkvėpti krikščioniškos dvasios, – kalbėjo Popiežius brazilų vyskupams. – Ekonominių ir socialinių problemų vizija ir Bažnyčios socialinio mokymo perspektyvos visuomet turi sąlygoti dalykų svarstymą pasiremiant žmogaus orumu, kas peržengia paprastą ekonominių faktorių sąveiką“.

Įtvirtinti vertybes politikoje

Todėl ganytojams būtina nepaliaujamai darbuotis skatinant politikus ir visus visuomenės narius, „kad jie iki galo prisiimtų savo atsakomybę ir išmoktų ekonomikai suteikti „tikrai“ žmogišką ir gailestingą veidą“, aiškino Benediktas XVI. Jis priminė, kad politiniai lyderiai privalo numatyti savo priimamų sprendimų pasekmes ir todėl turi veikti vadovaujantis ne asmeninės naudos, bet bendrojo gėrio didinimo kriterijais. Pats Šventasis Tėvas tiek jo sutikimo ir palydų ceremonijose, tiek ir asmeniniame pokalbyje su Brazilijos prezidentu Luisu Ignasijumi Lula da Silva ragino šalies politiniame gyvenime įtvirtinti krikščioniškas vertybes, rodyti solidarumą vargšams, jauniems žmonėms ir šeimoms, ginti apleistuosius ir negimusių kūdikių gyvybę.

Jis taip pat ragino vyriausybę imtis iniciatyvos sudaryti Brazilijos ir Šventojo Sosto konkordatinę sutartį (kurios iki šiol nėra), kuri padėtų gerus teisinius pagrindus Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimui. „Meldžiu, kad Viešpats įkvėptų religinius ir politinius lyderius duoti naują impulsą visų laukiamoms iniciatyvoms dėl bendrojo gėrio didinimo Brazilijoje ir visoje didžiojoje Lotynų Amerikos šeimoje“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI gegužės 13 dieną palydų iškilmėse grįždamas į Romą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija