Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Pateptųjų“ startai ir finišai

Petras KATINAS

Mūs kolūkio pirmininkas... Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Praėjusį šeštadienį įvyko du labai įdomūs politiniai spektakliai. Tiesa, visa žiniasklaida tiems vodeviliams skyrė antraeilį vaidmenį, visą dėmesį sutelkdama Europos šou Suomijos sostinėje Helsinkyje, kuriame ant prožektorių ir lazerių nušviestos scenos darkėsi ir seksualinių mažumų atstovai. (Beje, jie šią savaitę Lietuvoje pradeda savo „festivalius“, prieš kuriuos protestuoja Lietuvos organizacijos ir atskiri žmonės.) Apskritai šiame renginyje faktiškai nenuskambėjo nė viena įsimintina daina, kokios skambėdavo prieš dešimt ar daugiau metų. Šis renginys tapo komerciniu balaganu. Kažkodėl net Nacionalinis radijas ir televizija, dar gerokai prieš prasidedant tam komiškam maivymuisi, skyrė išskirtinį dėmesį, tarsi tai būtų vos ne svarbiausias pasaulio metų įvykis.

Na, o piliečius, kurie visiškai abejingi vykusiai Eurovizijai, kur kas labiau sudomino A.Brazausko partijos tarybos posėdis ir nušalintojo R.Pakso, vis dar tebesitituluojančio prezidentu, „tvarkos ir teisingumo“ sueiga, pavadinta kongresu. Kaip žinoma, jis įvyko labai prabangiame, aukšto KGB karininko valdomame sostinės viešbutyje, kur paprastas mirtingasis net įžengti nedrįsta. Tai rodo, kad kažkas nepagailėjo Rolandui didelių pinigų, aiškiai tikėdamiesi, jog, naivuolių ir kitataučių balsais užėmę sostinę, netrukus užvaldys ir visą Lietuvą. Tuo labiau žinodami tai, kad jau daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių spjauna į bet kokius rinkimus. Visiškai galima tikėtis, kad, ir neatsisakęs sovietinio kario priesaikos, iš tiesų jis gali atsisėsti ant balto žirgo, kurį skrajojančiam Rolandui, be abejo, nupirks tie, kurie jau buvo davę sraigtasparnį jo prezidentinės kampanijos metu. Duos ir dar kai ko. Ne tik degtukų ar druskos pakelių su „tvarkos ir pažangumo“ pranašo atvaizdais. Apie tai tame „kongrese“ ir šnekėjo vis dar į pergalę vedantysis, pareiškęs, kad 2008 metų Seimo rinkimuose iš pradžių laimės absoliučią daugumą, o dar kitais metais įžengs ir į Prezidentūrą. Jis visiškai įsitikinęs, kad Strasbūro teismas panaikins Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, draudžiantį šiam priesaikos ir Konstitucijos laužytojui užimti priesaikos valstybei reikalaujančius postus. Na, o jeigu Strasbūro teisėjai, dažnai priimantys, švelniai tariant, keistus sprendimus, ypač ten besiskundžiančių visokių kagėbistų naudai, tai ir R.Pakso atveju gali būti malonūs. O jeigu ir nepriims palankaus sprendimo, tai ne bėda. „Strategas ir sąžinės kalinys“, labai daug įvairių tamsiųjų technologijų Rusijoje išmokęs A.Butkevičius numatė ir tai. Gavę mažiausiai (pagal planą) 50 mandatų Seime, paksininkai kartu su K.Prunskienės „valstiečiais“ ir panašia publika pakeis ir Lietuvos Konstituciją, jeigu reikės. Kad ta nauja koalicija jau pradėta lipdyti, pirmiausia rodo tai, jog paksininkų kongresą pasveikinti atskubėjo pati draugė Kazimira ir naujasis „darbiečių“ vedlys K.Daukšys. Sveikinimo kalbas rėžė netgi nebeegzistuojančių muntianininkų atstovai, vegetuojantys R.Ozolo Centro partijos aktyvistai, taip pat liaupses išsakė ir tautine pasivadinusi „Lietuvos kelio“ partija. Toks bruzdesys visiškai neatsitiktinis. Mat tuo pat metu įvyko ir brazauskininkų, neva socialdemokratų, tarybos posėdis, kuriame pats visų pateptųjų pateptasis paprašė brangių bičiulių nebekelti jo kandidatūros į lyderio postą partijos suvažiavime. Esą ir taip jau begalę gerų darbų Lietuvai padaręs, tad nuo šiol rašysiąs memuarines knygas, lyg koks Čerčilis, ir užbaigs Valdovų rūmų statybą. Todėl į savo vietą ir pasiūlė premjerą Gediminą Kirkilą, kaip irgi daug gerų darbų padariusį, ypač ideologiniame fronte. Tiesa, visų laikų pateptajam nepatinka G.Kirkilo bendravimas su Tėvynės sąjunga, kurią Brazauskas ir jo kompanija paskelbė vos ne liaudies priešais. Šiuo atžvilgiu paksininkų ir brazauskininkų nuomonės visiškai sutampa.

Bet šiame vadinamųjų social-demokratų tarybos posėdyje įvyko dar vienas, pigia komedija atsiduodantis dalykėlis. Buvo sprendžiama, ar išmesti iš šlovingosios gretų ne kažkokį partijos eilinį, o pačios Paleckių dinastijos atstovą, Kremliaus saulės nešėjo anūką, dabar sostinės vicemerą Algirdą Paleckį. Mat anas ėmė prieštarauti pačiam VADUI, o partijos Etikos ir procedūrų komisija už tokią šventvagystę netgi rekomendavo A.Paleckį išmesti iš partijos. Tačiau didelis humanistas A.Brazauskas nusprendė nesiimti tokių „nedemokratiškų“ priemonių, o tiktai uždraudė jam dvejus metus atstovauti partijai ir tiek pat laiko nekalbėti partijos vardu. Pats Algirdas Mykolas sakė, kad jaunasis šlovingosios dinastijos atstovas ėmė vaizduoti pernelyg protingą ir išmintingą, nors toli gražu savo protu neprilygsta genialiam seneliui. Iš tiesų dar neprilygsta. Vien todėl, kad dar eilėraščių Stalinui ir partijai nerašo. Taigi anūkėliui reikėtų pasistengti norint prilygti bent jau partinėms damoms – I.Šiaulienei, M.Petrauskienei ir B.Vėsaitei. Šios nenuilstančios aktyvistės netgi užsimanė pakišti koją Algirdo Mykolo į vadus kooptuojamam G.Kirkilui, irgi panorusios kelti kandidatūras į partijos vadovo krėslą.

Kaip bus, pamatysime jau šį savaitgalį. Tarybos posėdyje, vykusiame tradicinėje neokomunistų susibėgimų vietoje „Draugystės“, atsiprašau, „Crowne Plaza Vilnius“ draugės K.Brazauskienės viešbutyje, kai kurios partinės moteriškės vos ne balsu raudojo, kai vedlys paskelbė apie savo pasitraukimą iš partijos. Teko kalbėtis su viena tokia ašarojančia Šiaulių miesto partijos aktyviste, kuri garsėjo tuo, kad eidavo prie bažnyčių įdėmiai sekdama, ar kas nors iš partiečių neina pasimelsti ar vaiko pakrikštyti. Ir štai ši „mokslinė ateistė“ kūkčiodama sakė, kad netgi Mišias užpirkusi, jog A.Brazauskui suvažiavime Dievas apšviestų protą ir tas atsisakytų savo sprendimo pasitraukti ir atsidėti vien tik Valdovų rūmų statybai bei memuarų rašymui. Pasak šios partinės aktyvistės, jokiu būdu šlovingosios partijos vairo negalima patikėti premjerui G.Kirkilui, nes jo veiksmai dirbant Premjeru neprognozuojami ir jis gali nukrypti nuo „generalinės linijos“.

Na, o vedlys pareiškė, kad vadovaudamas Lietuvai pasiekė didžiulių laimėjimų – pastatė Lietuvą ant kojų visais aspektais, ir užsiminė, kad jeigu reikės, tai neabejotinai padės partijai. Pamenate, kaip palikdamas Prezidentūrą ištrimitavo visai Lietuvai, jog pasitraukia į užtarnautą poilsį – į pensiją. Bet netrukus „partijai pašaukus – širdžiai paliepus“ vėl pasiėmė Premjero portfelį.

Kalbant apie tai, kad A.M.Brazausko tėviško rūpinimosi ir energijos dėka Lietuva tiesiog suklestėjo, su tuo galima sutikti. Pažvelkime, kiek partinių milijonierių atsirado! Ne vien Bradauskas su Macaičiu ir Jagminu. Tebeklesti gražus būrys ir mažiau žinomų turtuolių. O tai, kad jam išmintingai vadovaujant paskutinį kvapą išleido Panevėžio „Ekranas“ ar Alytaus medvilnės gigantas, smulkmė, palyginti su tais pačiais Valdovų rūmais.

Taigi lauksime naujų fokusų. Tuo labiau kad bulvarinės ir „nepriklausomos“ spaudos išreklamuotas „stebukladario“ aferisto A.Kašpirovskio vizitas į Lietuvą gali atnešti ir kai kurių politinių permainų. Tuo labiau kad šis užkalbėtojas jau pareiškė pasirengęs konsultuoti ir Lietuvos politikus, kokiu keliu anie turi eiti ir net suniekino Pakso aiškiaregės Lenos Lolišvili sugebėjimus. Be Kašpirovskio, Lietuvoje labai nori apsilankyti ir V.Putino patarėjas, iki šiol Baltijos šalis neatskiriama Rusijos imperijos dalimi laikantis Modestas Koverovas. Reikia tikėtis, jog bent šiam V.Putino emisarui bus užtrenktos durys, ir G.Kirkilas neatneš anam gėlių, kaip atnešė Lietuvoje nukritusio Rusijos lėktuvo piloto šnipo žmonai.

© 2007 „XXI amžius“