Atnaujintas 2007 gegužės 25 d.
Nr.40
(1537)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos
kelionę po Lietuvą pradėjo nuo Vilniaus

Šv. Teresėlės relikvijų
sutikimas Lukiškių aikštėje

Šv. Teresėlės relikvijų sutikimas
prie Vilniaus Arkikatedros Bazilikos

Procesija Gedimino prospektu
Arkikatedros link
Kęstučio KASPARO nuotraukos

Šv. Teresėlės relikvijos, jos mylėtojų iniciatyva atvežtos iš Vokietijos, o gegužės 17-ąją pasiekusios Klaipėdą ir iškilmingai priimtos Paštuvos karmeličių vienuolyne, jau kitą dieną, gegužės 18-ąją, buvo iškilmingai sutiktos Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Taip prasidėjo šventosios Teresėlės relikvijų piligrimystė po Lietuvą.

Tikintieji, susirinkę į Lukiškių aikštę, sutiko mikroautobusu atvežamą relikvijorių su šventosios palaikais. Orkestrui grojant maršą seminaristai relikvijorių pastatė ant aikštėje įrengtos pakylos. „Ąžuoliuko“ chorui sugiedojus garbės himną Gloria, buvo perskaityta šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės (1873–1897) biografija. Ši vienuolė karmelitė, pati jauniausia Bažnyčios mokytoja, – viena žinomiausių šventųjų. Ji dar vadinama šv. Terese iš Lizjė (pagal vietovę Prancūzijoje), Terese Lizjiete, Karmelio Gėlele ar tiesiog Teresėle. Ji yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja, ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai ir netgi nekrikščionys. Visuotinė Bažnyčia ją mini spalio 1 dieną.

„Ąžuoliuko“ chorui sugiedojus Sanctus, buvo giedama šv. Teresėlės litanija. Meldžiant šventosios užtarimo, į ją kreiptasi kaip į Šventosios Dvasios Mylimąją, Mažąją Jėzaus gėlelę, Dievo gerumo skelbėją, Dangaus rožių dalytoją ir kitais šventosios gyvenimą apibūdinančiais kreipiniais. Tarp orkestro kūrinių ir choro giesmių įsiterpdavo vyskupo J.Tunaičio skaitoma malda. Buvo prašoma šventosios Teresės pagalbos pažinti ir pamilti Dievą, užtarti Lietuvą ir Vilnių.

Po maldos žmonės rikiavosi eisenai, o relikvijorius su šventosios palaikais buvo įkeltas į žirgu kinkytą karietą, ir procesija Gedimino prospektu patraukė Arkikatedros link. Procesijos priekyje buvo nešamas kryžius, po jo rikiavosi orkestras, grojantis melodijas, Arkikatedros choristai, jaunimas su vėliavomis, vienuoliai ir vienuolės, kunigai, vyskupas. Procesijos pabaigoje važiavo karieta su relikvijomis, jai iš šonų baltais drabužiais apsivilkusios mergaitės iš pintinėlių ėmė ir procesijos dalyvių link sviesdavo rožių žiedlapius, simbolizuojančius Teresėlės žadėtąjį rožių, tai yra Dievo malonių, lietų. Paskui relikvijas einantys tikintieji mojavo mažomis vėliavėlėmis su Teresėlės portretu.

Procesiją prie Arkikatedros pasitiko Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis drauge su apaštališkuoju nuncijumi arkivysk. Peteriu Stephanu Zurbriggenu ir relikvijų laukęs tikinčiųjų būrys. Grojant orkestrui ir plojant tikintiesiems, šv. Teresėlės relikvijorius iš karietos buvo perkeltas ant specialios pakylos prie Arkikatedros durų. Kardinolas kalbėjo maldos žodžius: „... Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Terese, nuolankumo, pasitikėjimo ir meilės pavyzdy! Siųsk mums iš dangaus aukštybių rožių, kurių pilnos Tavo rankos...“ Kardinolui pašlaksčius ir pasmilkus relikvijas ir seminaristams į Arkikatedrą įnešus relikvijorių ir pastačius jį ant pakylos prie centrinio altoriaus, prasidėjo iškilminga Valandų liturgija, giedant šventiesiems pagerbti skirtus Mišparus.

Kardinolas A.J.Bačkis savo žodyje per iškilmingą liturgiją pasitinkant Vilniaus Arkikatedroje šv. Teresės relikvijas sakė, kad šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė užkariavo pasaulį savuoju mažumu ir paprastumu. Ji nebuvo karalienė nei garsi politikė, ji nebuvo talentinga sportininkė nei dainininkė. Ji tebuvo vienuolė, kurios trumpas gyvenimas prabėgo tarp ankštų kontempliatyvaus Karmelio vienuolyno sienų. Šių dienų pasauliui, kuris taip labai vertina garbę, galią ir turtus, šv. Teresė yra gaivus Dievo Dvasios dvelksmas, mums tyliai kalbantis, kad tikroji laimė, amžinoji laimė pasiekiama tik būnant drauge su Dievu, leidžiant Dievui per mus veikti pasaulyje, tapti Dievo karalystės bendradarbiais. „Kiek daug kunigų jos dėka atrado pašaukimą, o tie, kuriuos ištiko negandos ar krizės, vėl atrado džiaugsmą tarnauti Viešpačiui jos užtarimu! Šventoji sakė: Atėjau į Karmelį gelbėti sielų ir ypač melstis už kunigus“, – kalbėjo kardinolas. Jis taip pat sakė žinąs, kad Lietuvoje seserys vienuolės jau 15 metų platina šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės maldą už kunigus ir pačios nuoširdžiai ja meldžiasi, o jų suburtas vaikų judėjimas, pavadintas Teresėlės vardu, irgi nuoširdžiai meldžiasi už kunigus. „Tik amžinybėje sužinosime, kiek mūsų kunigų turi būti dėkingi už šią ypatingą jų pašaukimo globą“, – sakė kardinolas A.J.Bačkis. Ir kai šiandien, kaip sakė kardinolas, visi dejuojame, kad sumažėjo pašaukimų kunigo ar vienuolės bei vienuolio gyvenimui, Dievas nenustoja kvietęs, šaukęs, raginęs, tik žmogui pritrūksta drąsos atsiliepti į šį kvietimą ir todėl tiek daug gražių pašaukimų, šventų gyvenimų numiršta pačioje jų užuomazgoje. „Teresės pavyzdys mus ragina melstis už pašaukimus, melsti drąsos jaunimui atsiliepti į Viešpaties kvietimą, melstis už kunigus ir vienuolius bei vienuoles, kad jie būtų visiškai atsidavę Dievui ir Jo veikimui žemėje, užuot žavėjęsi savo gabumais ir galimybe nuveikti matomus darbus, už kuriuos būtų viešai giriami“, – sakė kardinolas savo žodyje pasitinkant šv. Teresės relikvijas.

Vykstant šv. Teresėlės relikvijų kelionei po Lietuvos parapijas, primename, kad šv. Teresėlė yra pati jauniausioji iš 33 Bažnyčios mokytojų ir trečia moteris, pagerbta šiuo vardu. Bažnyčios mokytojos titulą šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresei suteikė popiežius Jonas Paulius II 1997 m. spalio 19 d. Vatikane vykusiose iškilmėse, Bažnyčiai švenčiant Pasaulinę misijų dieną. Ceremonija buvo itin iškilminga. Bažnyčios Mokytojos titulo suteikimas šv. Teresei įvyko iškilmingų šv. Mišių metu, kurioms Šv. Petro aikštėje vadovavo popiežius Jonas Paulius II. Šv. Petro aikštė buvo sausakimša. Mišiose dalyvavo dešimtys kardinolų ir šimtai vyskupų iš visų pasaulio kraštų. Karsto formos šventosios relikvijų urną procesijoje iš Šv. Petro bazilikos tada nešė Lisieux (Lizjė) kunigų seminarijos klierikai. Urna buvo pastatyta ant pakylos netoli altoriaus, kur išbuvo per visas Mišias. Procesijos ir Mišių metu choras giedojo šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės sukurtas giesmes.

Popiežius perskaitė iškilmingą Bažnyčios Mokytojos titulo skelbimo aktą, kurį choras palydėjo galingu „Amen“, o tikinčiųjų minia – ilgiausiais plojimais. Grupė karmeličių vienuolių iš visų žemynų padėjo puokštes gėlių prie Šventosios relikvijų urnos ir rožių žiedlapiais apibarstė tiek urną su relikvijomis, tiek kryžių prie altoriaus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija