Atnaujintas 2007 gegužės 30 d.
Nr.41
(1538)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Spindėjusi savo siela

Bronius VERTELKA

Su aktorės Unės Babickaitės –
Graičiūnienės testamentu
supažindino vilnietė
Romana Brogienė

Skaito J. Miltinio dramos
teatro aktorė Asta Preidytė

Aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės 110-ųjų gimimo metinių minėjimas vyko Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje gegužės 8-ąją. Jį organizavo viešoji biblioteka ir Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė pasakojo, jog jų muziejuje saugoma apie 1500 eksponatų kolekcija iš aktorės U.Babickaitės- Greičiūnienės palikimo. Ji įvertinta 300 tūkstančių litų, tačiau tikrąją jos vertę būtų sunku nustatyti. Nemažai eksponatų muziejui dovanojo Linas Broga. Išgirdęs aktorę skaitant vieną rusų poeto A.Bloko kūrinį, jis buvo tiesiog sužavėtas. Nuo to laiko vyriškis tapo lyg jos angelas. „Jeigu būtų mano valia, aš aktorę įvertinčiau aukštu Lietuvos apdovanojimu“, – taip atsiliepė apie aktorės, mokėjusios penkias kalbas, talentą muziejaus vadovė R.Lopienė.

Prof. Ona Voverienė, sakydama, jog ji nėra rašytoja ar poetė, o dėstė informatikos disciplinas, labai gražiai atsiliepė apie U.Babickaitę- Graičiūnienę. Vilnietės teigimu, aktorė nebuvo bohemos žmogus, ji išsiskyrė savo dvasingumu. Apsilankiusi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, profesorė ten pamatė kėdutę-altorėlį, kur Unė melsdavosi atsiklaupusi. Ji visą savo gyvenimą išliko labai religinga. Tai reto grožio moteriai padėdavo susilaikyti nuo neapgalvotų poelgių. Aktorė mylėjo mamą, savo brolius. Petras tapo vienu pirmųjų radiofono diktorių, rašytoju, Kazimieras – Lietuvos kariuomenės pulkininku. Unė mokėjo elegantiškai rengtis. Kada pasirodė su suknele iš Paryžiaus, tai sukėlė moterų pavydą bei apkalbas. Šios pradėjo skleisti gandus, kad Unė, kaip aktorė, nėra talentinga. Tikrieji meno vertintojai tvirtino, kad U.Babickaitė–Graičiūnienė turėjo Dievo dovaną vaidinti.

Žinoma J.Miltinio dramos teatro aktorė Asta Preidytė labai šiltai atsiliepė apie U.Babickaitę–Graičiūnienę. Ji skaitė knygos „Unė Babickaitė–Graičiūnienė. Laiškai. Amžininkų prisiminimai“ ištraukas.

Romana Brogienė nepažinojo gyvos aktorės. Apie ją išgirdo iš savo vyro Lino pasakojimų bei sužinojo iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus eksponatų. Anot vilnietės, U.Babickaitė–Graičiūnienė ne vieną vyrą paskatino kūrybai. Paryžiuje gyvenęs Konstantinas Balmontas paskyrė jai eilėraščių. R.Brogienė kalbėjo, jog Unė galėjo tapti Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėlyje“ vienos veikėjos – baronienės prototipu. Išskirtinis aktorės grožis paakino kurti ne vieną dailininką.

Pradėjus rinkti medžiagą apie aktorę, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos rankraštyne R.Brogienei pavyko rasti seną aplanką, kur buvo sudėti Unės buitiniai popierėliai. Tarp nuo laiko nugelsvintų popierių rado voką, o ant jo užrašą „Atidaryti po mano mirties“. Ką rado voke, vilnietė tai pirmą kartą viešai perskaitė Panevėžyje. U.Babickaitės–Graičiūnienės testamentas buvo rašytas 1937 metų balandžio 6-ąją.

U.Babickaitės–Graičiūnienės gyvenimo puslapius vartė V.Žemkalnio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Renė Dautartienė. 2000-aisiais iš Lino Brogos ji gavo dar neišleistos knygos „Unė Babickaitė-Graičiūnienė. Laiškai. Amžininkų prisiminimai“ rankraštį. Tai pedagogė sudėliojo į moksleivių žaidimą – spektakliuką. Jo nufilmuotas ištraukas parodė atėjusiems pagerbti šviesaus aktorės atminimo. Tarp spektakliuko vaidintojų buvo ir Justas Jasėnas, dabar – Vilniaus kunigų seminarijos klierikas, jau įšventintas diakonu.

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija