Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Tėvui – ir motinos pareigos

Benjaminas ŽULYS

Konferencijoje dalyvavo Erika ir Jonas Baubliai su sūneliu (kairėje) Gedimino JURGAIČIO nuotrauka

Lietuvoje dar neįprasta

Kaip žinome, motinos po gimdymo yra iš darbo išleidžiamos motinystės atostogų, gaudamos vienokio ar kitokio dydžio pašalpas. Tiesa, tai turi, kaip sakoma, ir antrą medalio pusę. Išėjusiosios motinystės atostogų moterys patiria ir kai kurių nepatogumų, netgi stresinių situacijų. Kai kurios moterys, ypač turinčios aukštąjį išsilavinimą, organizacinių gebėjimų, šių atostogų metu praranda galimybę toliau tobulėti, kilti karjeros laiptais. Žinoma, taip neturėtų būti, bet praktiškajame gyvenime, deja, taip būna. Apklausos būdu nustatyta, kad 25 proc. apklaustųjų motinų dėl motinystės atostogų atsisakė paaukštinimo darbe, artimiausių karjeros galimybių ar pakeitė darbą dėl vaikų, šeimos. Apie 60 proc. apklaustų motinų patiria stresus derindamos karjerą ir šeimos rūpesčius, besiblaškydamos tarp darbo, namų ir vaikų priežiūros.

Kauno moterų politikių klubo „Milda“ narės nutarė, kad seniai laikas pakalbėti ir apie tai. Šia tema surengtoje konferencijoje klubo prezi-dentė Alė Jurgaitienė paste-bėjo, kad galima įsivaizduoti tokią situaciją: tėtis namuose prižiūri, augina vaikučius, o mama tuo metu stengiasi uždirbti šeimai lėšų pragyve-nimui. O svarbiausia – neati-trūksta nuo profesinės ar politinės veiklos.

Nors dabar pagal statistiką Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau šie esą aktyviau reiškiasi visuomenėje, yra labiau matomi, apie jų veiklą labiau rašoma, kalbama, rodoma. O juk mūsų šalyje mėgstama pasigirti apie lygias vyrų ir moterų teises, vienodas galimybes eiti atsakingas pareigas, daryti karjerą. Bet ar taip yra iš tikrųjų?

Pavyzdžiui, Skandinavijos ir kai kuriose kitose šalyse normaliu dalyku laikoma tėčiui paimti tėvystės atostogų ir likti namuose su vaikučiu, o mama eina į darbą, kyla karjeros laiptais, tobulinasi. Mūsų šalyje tik 2 proc. tėvelių išeina tėvystės (beje, apmokamų) atostogų. Kodėl tiek mažai? Juk ne viena motina norėtų nors šiek tiek atsikvėpti po rūpesčių, kurių neišvengia kiekviena po kūdikio gimimo. (Žinoma, visų jų išvengti neįmanoma.) O jei augina ne vieną vaiką, tai tų rūpesčių padaugėja keleriopai. Tad kodėl nemažai vyrų stengiasi išvengti pareigos aktyviai prižiūrėti savo kūdikį? Gal tėtis drovisi likti namuose, kai mama eina į darbą, gal galvoja, ką žmonės, ypač draugai, pasakys. O iš tikrųjų protingi žmonės apie tai pasakys vien gerą žodį, pagirs rūpestingą tėvą. Be to, globoti mažą vaiką nėra lengvos (gal kai kas suvokia kaip poilsinę pramogą) atostogos, o labai atsakingas, sudėtingas, nors ir labai priimtinas, mielas užsiėmimas. Tai dar vadinama aktyvia tėvyste.

Tiesa, nors pokalbyje apie tai plačiau nebuvo kalbėta, tačiau galima pasamprotauti, kad tokiu būdu gal sumažinamos galimybės vyrui tobulėti darbe, siekti karjeros ir pan., nes jis bus užimtas šeimoje. Ką gali žinoti, bet šiuo reikalu derėtų labiau pasidomėti užsienio šalių patirtimi, kur, kaip minėta, tėvystės atostogos yra populiarios.

Ryšys tarp tėvo ir vaiko

Paminėtini kai kurie tėvystės privalumai. Pirmiausia tėtis mokosi būti su vaiku. Manoma, kad artimiausias ryšys tarp tėčio ir vaiko užsimezga kaip tik pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai jis yra mažas ir bejėgis. Vėliau to laiko susigrąžinti jau neįmanoma. Rūpindamasis vaiku, tėvas ima artimiau jausti jo poreikius, gilėja artimas tarpusavio ryšys su vaiku. Be to, stiprėja tėčio pasitikėjimas savimi kaip tėvu. Jei tėtis sugeba pasirūpinti vaiku, šis vėliau patikės jam savo džiaugsmus bei rūpesčius. Glaudesnis dvasinis ryšys užsimezga tarp tėčio ir mamos, jie kartu dalijasi patirtimi, jausmais ir pareigomis. Be to, tėvas gerina savo socialinę kompetenciją – bendravimas su vaiku reikalauja papildomų savybių nei bendravimas su suaugusiais, jis išmoksta spręsti tokias problemas, apie kurias anksčiau nebūtų nė pagalvojęs. Tėvas jaučiasi labiau mylimas ir vertinamas, jis niekad nesigailės, kad pasinaudojo proga užmegzti gilų, artimą ir prasmingą ryšį su vaiku nuo pat pirmųjų jo dienų.

Nemažos reikšmės šeimos ugdymui turi ir darbdavys – ar jis geranoriškas šeimos rūpesčiams, ar stengiasi padėti tiek tėvui, tiek motinai, derinant jų profesinę karjerą ir stiprinant šeimą. Beje, vienos apklausos metu dėl darbdavių geranoriškumo paaiškėjo, kad apie 60 proc. apklaustųjų mano, jog jų darbdaviai rūpestingi. Pasirodo, tas geranoriškumas pasireiškia tuo, kad jie surengia šeimoms vakarėlius, gražiai pamini Motinos, Tėvo dienas, Velykas, Kalėdas ir pan. Tačiau šito maža.

Pasitaiko ir kitokių momentų, situacijų. Antai penkis vaikus auginantys Jonas ir Erika Baubliai užsimena, kad kai kurių kitų daugiavaikių šeimų vaikai mokykloje ar kitoje aplinkoje nedrįsta užsiminti, jog jie yra iš daugiavaikės šeimos. Priežastis aiški: gyvuoja nuomonė, kad tokia šeima yra asociali, tarsi antrarūšė. Iš tiesų taip nėra. Daugelyje daugiavaikių šeimų vyrauja darna, santarvė, vyresni vaikai netgi padeda auginti mažesniuosius, tėvas su motina tarpusavyje gražiai sutaria, yra pavyzdys vaikams. Aišku, yra visokių šeimų, tačiau tai neturi būti klaidingo mąstymo nuostata. Štai Baublių šeimoje mama dirba, o tėvelis namuose prižiūri vaikus. Bet, kaip sakyta, tokių šeimų Lietuvoje nedaug.

Jau kuris laikas įgyvendinamas projektas „Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: šeimai palanki darbo aplinka“; tai projekto „Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: lyčių lygybės strategijos paieška“ tęsinys. Pagrindiniai projekto tikslai – skatinti įmones kurti šeimai palankias darbo sąlygas; ištirti, kas trukdo vyrams derinti pareigas darbe ir šeimoje; skatinti pokyčius, kurie lemtų aktyvesnį vyrų vaidmenį šeimos gyvenime; paskatinti darbdavius diegti darbo organizavimo formas, palankias tiek vyrams, tiek moterims; pasikeisti tarptautine patirtimi bei geros praktikos pavyzdžiais.

Moters vaidmuo šeimoje yra labai svarbus. Kaip sakė A.Jurgaitienė, moteris šeimoje yra ašis, apie kurią sukasi namų gyvenimas. Pirmiausia ji privalo vykdyti pagrindinę, motinos, pareigą. Ji tos pareigos nepamiršta ir tada, kai pasinaudoja vyro suteiktomis galimybėmis tęsti savo darbą, jame tobulėti.

© 2007 „XXI amžius“