Atnaujintas 2007 birželio 6 d.
Nr.43
(1540)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Prasmingi Benedikto XVI siūlymai G8 grupės susitikimui

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir
Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Atsižvelgdama į Šventojo Tėvo
rekomendacijas, Vokietijos kanclerė
Angela Merkel pasirengusi G8 susitikime
Afrikai skirti prioritetinę reikšmę

Vakarų besąlygiška moralinė atsakomybė

Šiandien Vokietijoje prasidedant metiniam vadinamosios G8 grupės – septynių ekonomiškai galingiausių valstybių ir Rusijos – viršūnių susitikimui, Bažnyčia vėl su ypatingu dėmesiu stebės jo eigą, tikėdamasi pažangos sprendžiant globalines skurdo problemas. Dar praėjusių metų pabaigoje šiam klausimui skirtame laiške Vokietijos kanclerei Angelai Merkel popiežius Benediktas XVI priminė išsivysčiusių šalių moralinę pareigą padėti vargingiems kraštams, ypač Afrikoje, įveikti jų atsilikimą. Atsakydama į šį laišką Vokietijos vyriausybės vadovė savo rašte patikino Šventąjį Tėvą, kad į jo paraginimus bus deramai atsižvelgta.

Popiežius Benediktas XVI jau ne kartą savo pasisakymuose, susijusiuose su tarptautine politika, sutelkė dėmesį į skurdo ir ekonominio vystymosi reikalus Trečiajame pasaulyje, kuriam Vakarų valstybės turi rodyti didesnį solidarumą ir daugiau bendradarbiauti. „Aš kviečiu gerovę išgyvenančių tautų lyderius imtis privalomų žingsnių užtikrinant, kad vargingosios šalys, kurios dažnai turi gausių gamtinių resursų, galėtų turėti tikrą naudą iš gėrybių, kurios jiems teisėtai priklauso“, – kalbėjo Šventasis Tėvas sausio mėnesį per tradicinį susitikimą su Vatikane akredituoto korpuso nariais. Šiam tikslui, ypač siekiant, kad vystymasis būtų stabilus ir nenutrūkstamas, reikalingos finansinės investicijos bei atitinkamos tarptautinės sąlygos, dėl kurių Vakarai, deja, niekaip negali susitarti, nes svarbiausi tampa savi egoistiniai interesai.

Popiežius laiške kanclerei A.Merkel pripažįsta, kad vargingų šalių vyriausybės taip pat yra atsakingos dėl teisingo valdymo – ypač kovos su paplitusia korupcija – bei skurdo eliminavimo, tačiau Vakarų „tarptautinių partnerių įsitraukimas į šiuos reikalus yra privalomas“. Ši parama Afrikai bei kitiems atsilikusiems regionams atsikurti neturi būti suprasta kaip „ekstra“ priemonė arba laikina nuolaida, kurią kiekvienu metu galima būtų atšaukti. Ji turi tapti neatskiriama tarptautinio gyvenimo dalimi, kaip „svarbi ir besąlygiška moralinė atsakomybė, grindžiama žmonių giminės vienybe ir bendruoju orumu“. Juk šio pasaulio turtingųjų ir vargšų lemtis yra viena, o tai ypač aiškiai galima suprasti dabar vykstančiame globalizacijos procese.

Poreikis reformuoti prekybos sąlygas

Išdėstydamas G8 grupei partnerystės su neturtingomis šalimis programą laiške A.Merkel Benediktas XVI neatsitiktinai pirmiausia nurodo joms palankių tarptautinių prekybos sąlygų sudarymą, įskaitant „plačios apimties ir besąlyginį priėjimą prie rinkų“. Toks prekybos prioriteto iškėlimas visiškai suprantamas, nes iki šiol šioje srityje pasiekimų tarptautinėje plotmėje yra mažiausiai.

Ir kiti Vatikano atstovai, pavyzdžiui, nuncijus Jungtinėse Tautose arkivyskupas Čelestinas Miljorė yra kritiškai pastebėję, jog Vakaruose pirmiausia rūpinamasi materialine parama Trečiajam pasauliui bei užsienio skolų likvidavimu, o į prekybos pertvarkymą žvelgiama kaip į nesvarbų dalyką.

Tačiau, kaip rodo patirtis, prekybos augimas yra viena iš svarbiųjų sąlygų bendrajam šalies ekonomikos vystymui, ir tos Trečiojo pasaulio šalys, kurias lydėjo sėkmė prekybos sektoriuje, rodo didžiausią pažangą visose ūkio sferose. Tai tuo labiau aktualu, nes 2001 metais Katario sostinėje Dohoje pasiekti Pasaulio prekybos organizacijos ministrų lygio įsipareigojimai peržiūrėti finansines dotacijas žemės ūkiui dėl Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nesutarimų iki šiol neįvykdyti. (Perdėtos dotacijos, skiriamos Europoje ir Šiaurės Amerikoje, neleidžia vargingoms Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims prasibrauti į žemės ūkio produktų tarptautinę rinką, nes jos neišlaiko konkurencijos.)

Šventasis Tėvas laiške taip pat priminė, kad reikia dėti pastangas dėl „greito, visiško ir besąlyginio atšaukimo užsienio skolų“ valstybėms, kurios sąlyginai priskiriamos labai įsiskolinusių vargingų šalių bei mažiausiai išsivysčiusių šalių grupėms, kurių didžiąją daugumą sudaro Afrikos kraštai. Ypač svarbus nurodymas „besąlygiškai atšaukti skolas“, nes neretai reikalaujama, kad minėtos šalys pirmiausia imtųsi neoliberalių ekonomikos reformų, kurios pakerta svarbių socialinių programų realizavimą. Popiežius pareikalavo ir prisiimtų realios pagalbos besivystančioms šalims įsipareigojimų vykdymo. Deja, pastebima, kad ši parama ne tik nedidėja, bet netgi turi tendenciją mažėti.

Nepateisinamas paramos mažėjimas

Štai 22 pagrindinės valstybės donorės, priklausančios Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijai (EBVO), 2006 metais suteikė paramos neturtingoms šalims už 103,9 mlrd. dolerių, kas buvo 5,1 proc. mažiau nei 2005 metais. Minėta suma (103,9 mlrd. dolerių) atitinka maždaug 0,3 proc. visų EBVO priklausančių valstybių (į tą grupę įeina ir G8 šalys, išskyrus Rusiją) bendrojo nacionalinio produkto dalį. Kaip žinoma, Jungtinėse Tautose patvirtintas tikslas, kad visos išsivysčiusios šalys paramai neturtingoms valstybėms skirtų 0,7 proc. savo bendrojo nacionalinio produkto.

Tačiau kol kas šį tikslą yra pasiekusios tik Skandinavijos regiono valstybės (Švedija, Norvegija ir Danija), taip pat Olandija ir Liuksemburgas. Šių valstybių ekonomikos palyginti nedidelės, o pagrindinėms paramos tiekėjoms – JAV, Didžiajai Britanijai, Japonijai, Prancūzijai ir Vokietijai – dar labai toli iki siektino 0,7 proc. tikslo. Pažymėtina, kad G8 grupės 2005 metų viršūnių susitikime ekonomiškai stipriausios šalys įsipareigojo iki 2010 metų paramai skirtą sumą padidinti iki 130 mlrd. dolerių, o Afrikai paramos apimtį padvigubinti. Tačiau tai, kad 2006 metais paramos apimtis sumažėjo, o Afrikai, kaip rodo EBVO duomenys, faktiškai nepasikeitė, minėtas 2010 metams iškeltas augimo tikslas gali būti ir nepasiektas (kaip jau tapo įprasta įsipareigojimų rutinoje), dėl ko tektų tik apgailestauti.

Benediktas XVI laiške Vokietijos vyriausybės vadovei priminė svarbų paramos aspektą, – investicijas į medikamentų gamybą ir tobulinimą, – kad būtų įveiktos AIDS, tuberkuliozės, maliarijos epidemijos, dėl kurių kenčia ekonomiškai silpni Pietų pusrutulio kraštai. Šventasis Tėvas nurodo rimtą iššūkį šių dienų mokslui, kad būtų surasta patikima vakcina nuo maliarijos. Kiekvienu atveju medicininė ir farmacinė technologija bei kiti sveikatos apsaugos patarnavimai neturtingoms šalims turi būti teikiami „be teisinių ar ekonominių sąlygų primetimo“, pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Anksčiau jis sveikino Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų turtingų valstybių iniciatyvą finansuoti vakcinos nuo epidemijų kūrimą bei tiekimą prieinamomis kainomis Afrikos bei kitų regionų neturtingiems kraštams.

A.Merkel pripažino Popiežiaus pastabų svarbą

Pagaliau Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į teisinio bei moralinio pobūdžio problemas, kurios skaudžiai žeidžia Trečiojo pasaulio šalių politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Tai legali ir nelegali prekyba ginklais, nelegali prekyba brangiaisiais gamtos turtais – auksu, deimantais ir kt., sukaupto kapitalo išvežimas į užsienį vietoj investicijų į nacionalinę ekonomiką, tarp valdininkų paplitusi pinigų plovimo ir korupcijos praktika. Kadangi dėl daugelio šių negerovių yra atsakingos ir Vakarų institucijos, verslo bendrovės ar tiesiog nusikaltėlių grupės, tai joms įveikti Vakarų pasaulis turi taip pat rodyti solidarią pagalbą. Baigdamas laišką popiežius Benediktas XVI dar kartą primena, kad įveikti ekstremalų skurdą ir atsilikimą turi būti suinteresuoti visi, nes yra „neatskiriamai susiję su taikos ir saugumo užtikrinimu globalizuotame pasaulyje“.

Atsakydama į Šventojo Tėvo laišką – kas yra pirmas kartas Didžiojo aštuoneto susitikimų tradicijoje – Vokietijos kanclerė A.Merkel, dabar vadovaujanti ne tik minėtai ekonomiškai stipriausių šalių grupei, bet ir Europos Sąjungai (ES), pažymėjo, kad tokia Katalikų Bažnyčios vadovo paskata jai „yra labai svarbi“. A.Merkel patvirtino, kad Vokietijai skurdo sumažinimo klausimas pasaulyje, ir pirmiausia Juodajame kontinente, lieka prioritetu tiek G8, tiek ir ES veikloje. „Man asmeniškai yra esminis klausimas, kad G8 santykiai su Afrika judėtų partnerystės atnaujinimo linkme“, – aiškino Popiežiui didžiausią ekonominę galią Europoje turinčios valstybės vyriausybės vadovė.

Tarp Popiežiaus išvardytų programinių siūlymų, ji ypač atkreipė dėmesį į kovą su AIDS ir sveikatos apsaugos stiprinimą Afrikos šalyse. „Skaidrumo iššūkiai finansų ir gamtinių išteklių rinkose, ką jūs minėjote, bus įtraukti į Didžiojo aštuoneto darbotvarkę“, – patvirtino A.Merkel atsakomajame laiške Benediktui XVI. Ji pripažino, kad skolų naštos lengvinimas besivystančioms šalims „yra svarbus faktorius kovoje su skurdu“, todėl skolų atšaukimo reikalai yra nuolat svarstomi G8 viršūnių susitikimuose. Vokietijos vyriausybė šiam tikslui yra pažadėjusi skirti 3,6 mlrd. eurų, taip pat paremti programą, kuria siekiama sumažinti riziką, kad iš skolų išvaduotos besivystančios šalys vėl labai neprasiskolintų.

Aptardama prekybos rinkų temą A.Merkel Popiežiui nurodė naują bruožą G8 praktikoje – vesti dialogą su naujausiomis ekonomiškai sustiprėjusiomis šalimis, tokiomis kaip Brazilija, Kinija, Indija ir kitos, kurios dar neseniai buvo neturtingųjų šalių grupėse, o dabar vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant globalines problemas. „Pagaliau tik tada, kada visi žymūs veikėjai pasaulyje prisiims jiems priklausančius įsipareigojimus, mes galėsime kurti taiką ir teisingumą“, – pabrėžė Vokietijos kanclerė. Jos manymu, šių prioritetų įgyvendinimas neleistų, kad globalizacijos procesas pasaulyje plėtotųsi chaotiškai, bet vyktų „doros dvasia“, ko kaip tik siekia ir Katalikų Bažnyčia.

Pasaulio vyskupų paraginimai

Kartu su popiežiumi Benediktu XVI pasaulio vyskupai bei katalikiškos karitatyvinės ir socialinės organizacijos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu stengiasi paveikti turtingiausių šalių vyriausybes, kad jos realiai įgyvendintų savo įsipareigojimus kovoje su skurdu. Kaip tik laukiant G8 viršūnių susitikimo vienuolikos katalikų vyskupų grupė iš keturių žemynų balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje šiuo reikalu aplankė Londoną, Berlyną ir Romą ir susitiko su Didžiosios Britanijos premjeru Toniu Bleiru, Vokietijos prezidentu Horstu Kioleriu ir kanclere Angela Merkel, Italijos premjeru Romanu Prodžiu.

Minėtos vyskupų delegacijos nariai – Tegusigalpos (Hondūras) arkivyskupas kardinolas Oskaras Rodrigesas Maradiaga, Vesminsterio (Anglija) arkivyskupas kardinolas Karmakas Merfis O’Konoras, Edinburgo (Škotija) arkivyskupas kardinolas Keitas O’Brajenas, Abudžos (Nigerija) arkivyskupas Džonas Olorunfemis Onaijekanas, Delio (Indija) arkivyskupas Vinsentas Koncesao, Kisanganio (Kongo Demokratinė Respublika) arkivyskupas Loranas Monsengvas Pasinija, Veniso (JAV, Floridos valstija) vyskupas Frenkas Diveinas, Truaė (Prancūzija) vyskupas Markas Stenžė ir Ivrėjo (Italija) vyskupas Arigas Miljas – vėliau apie savo lobistines pastangas žmonių gerovei informavo Šventąjį Tėvą, kuris padėkojo už šią kampaniją, kartu paskatindamas ją tęsti.

Susitikimuose su valstybių vadovais ganytojai, atstovaujantys tiek turtingosioms, tiek ir besivystančioms šalims, savo publikuotame pareiškime išreiškė nepasitenkinimą dėl pažangos stygiaus vykdant paramos planus ir priminė politinių lyderių atsakomybę globaliniam solidarumui. Vyskupai perspėjo, kad didėjantis globalinis ekonomikos nesubalansuotumas „kelia klausimą, ar vyraujantis ekonominio augimo modelis yra tinkamas, jeigu nesiremia bendrojo gėrio ir naudos visiems žmonėms siekimui, kam jis turi tarnauti“. Jeigu šį augimą skatinanti politika nėra paremta aiškiomis etinėmis vertybėmis, pasaulis taps vis poliarizuotesnis, jame žmonija liks padalyta į „vinerius“ (angl. „winners“ – laimėtojai) ir „lūzerius“ (angl. „losers“ – pralaimėtojai), kas yra visiškai nepriimtina. Kokios yra nekontroliuojamo, tik verslo interesams tarnaujančio (business + as + usual) augimo fatališkos pasekmės, rodo klimato kaita, kelianti grėsmę stichinėmis nelaimėmis ir pačiai gyvybės egzistencijai.

Vienas iš minėtos vyskupų delegacijos narių žymusis Afrikos katalikų ganytojas arkivyskupas Dž.Onaijekanas, kalbėdamas žurnalistams, pripažino, kad skurdo pasaulyje niekada nepavyks eliminuoti. „Tačiau mums reikia panaikinti pasipiktinimą keliantį ir žmogų žeminantį ekstremalų skurdą. Kol šis neturtas liks, pasaulyje nebus taikos“, – sakė arkivyskupas iš didžiausios Afrikos šalies Nigerijos, kurioje ypač ryškūs socialiniai kontrastai. Tuo pat metu Nigerija, kaip ir daugelis kitų Afrikos šalių, turinti daug gamtos išteklių, yra viena pagrindinių naftos eksportuotojų.

Už skurdą atsakinga korupcija

Abudžos arkivyskupas Dž.Onaijekanas sakė, kad viena iš didžiojo skurdo priežasčių ir to, kad užsienio parama dažnai nepasiekia vargingų žmonių, yra vyriausybės korupcija. Bet dėl to yra atsakingi ir Vakarai, nes, daugianacionalinėms korporacijoms siekiant verslo nuolaidų, „lengviau duoti kyšį korumpuotiems vyriausybės pareigūnams nei keisti sistemą“, aiškino ganytojas. Jis pabrėžė, kad kaip tik nigeriečius labiausiai piktina ne pačio neturto apraiškos, o vyriausybės korumpuotumas. Kol „Vakarų šalys nesiims veiksmų prieš korupciją, toks neteisingumas tęsis toliau“ ir sukels pilietinių neramumų pavojų, kurių jau pakanka Nigerijoje ir visoje Afrikoje. „Europa integruojasi, ir tai yra gerai visiems. Bet visai žmonijai reikia tapti viena šeima ekonomiškai, politiškai ir ypač siekiant teisingumo, – sakė arkivyskupas Dž.Onaijekanas. – Kada taip įvyks, turėsime situaciją, naudingą („win–win“) visiems“.

Pasaulio banko balandžio viduryje paskelbtais duomenimis, visiškame skurde gyvenančių žmonių skaičius (kurių pajamos yra mažesnės nei vienas doleris per dieną) per pastaruosius penkiolika metų sumažėjo 18,4 proc. Jeigu 1990 metais jų buvo 1,25 mlrd., tai 2005-aisiais liko 985 mln. Šis pagerėjimas susijęs su paspartėjusiu ekonomikos augimu besivystančiose šalyse (vidutiniškai 3,9 proc. bendrojo nacionalinio produkto kasmet pradedant 2000-aisiais) ir ypač stipriu jos augimu 1,2 mlrd. gyventojų turinčioje Kinijoje. Nepaisant šios pažangos, vis dėlto tenka pripažinti, kad ekstremaliame neturte gyvenančių žmonių skaičius yra didelis, o jeigu imtume pajamas, ne didesnes nei du doleriai per dieną, tai tokių gyventojų pasaulyje yra net 2,6 mlrd.

Ypač sudėtinga padėtis vadinamoje „juodojoje Afrikoje“ (į pietus nuo Sacharos), kur žmonių, negaunančių pajamų ir vieno dolerio per dieną, skaičius per penkiolika metų liko nepakitęs – 298 mln., o tai sudaro net 40 proc. vietos gyventojų. Be to, yra svarbi Pasaulio banko analizės pastaba, kad netgi tose besivystančiose šalyse, kur stebimas didesnis ekonomikos augimas, dar nereiškia, kad ten skurde esančiųjų skaičius mažėja: tiesiog turtingieji ten gerina savo padėtį, o vargstantys neturi jokios naudos iš vykstančios ekonominės pažangos. Todėl išlieka svarbi popiežiaus Pauliaus VI pastaba, pareikšta prieš 40 metų jo paskelbtoje socialinėje enciklikoje „Populorum progressio“, kad kiekviena tauta ar žmogus, turintys perteklinę gerovę, negali likti abejingi kitų skurdui ir privalo rodyti realų dosnumą vargšams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija