Atnaujintas 2007 birželio 8 d.
Nr.44
(1541)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pleveno šv. Teresėlės dvasia

Bronius VERTELKA

Eisena miesto gatvėmis
Kristaus Karaliaus katedros link

Sarkofagą su šv. Teresėlės
relikvijomis, atkeliavusiomis
iš Pasvalio į Panevėžį, neša
Karaliaus Mindaugo
motorizuotojo
pėstininkų bataliono kariai

Prie šv. Teresėlės relikvijų
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje

Prie šv. Teresėlės relikvijų
Panevėžio moterų kalėjime

Panevėžio apskrities
ligoninės salėje

Šv. Teresėlės relikvijas
lydinti s. Kristina Varanauskaitė

Vyskupas Jonas Kauneckas
veda tikinčiuosius į Šv. apaštalų
Petro ir Povilo bažnyčią

Šv. Teresėlės relikvijos sutinkamos
Panevėžio moterų kalėjime

Kunigai Šv. apaštalų
Petro ir Povilo bažnyčioje

Šv. apaštalų Petro ir Povilo
bažnyčioje gieda jaunimo choras

Eisena Panevėžio gatvėmis

Šv. Teresėlės relikvijos
Panevėžio moterų kalėjime

Šv. Teresėlės relikvijos
Sielovados centro koplyčioje

Maldininkai atėjo pagerbti
šv.Teresėlės relikvijų Panevėžyje

Keturias dienas Aukštaitijos sostinėje vyko atkeliavusių šv. Teresėlės iš Lizjė (Prancūzija) relikvijų garbinimas. Jos buvo šlovinamos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, Kristaus Karaliaus Katedroje, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčioje. Pasimelsti prie relikvijų buvo suteikta proga Panevėžio apskrities ligoninėje dirbantiems medikams, joje besigydantiems žmonėms ir Pataisos namuose kalinčioms moterims.

Iš Pasvalio į Panevėžį šv. Teresėlės relikvijos atkeliavo gegužės 30-ajai bėgant į vakarą. Laukti jų tikintieji (daugiausia tai buvo moterys) susirinko prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Prisiliesti prie šventosios relikvijų tikėjosi ir atėjusios pasiremdamos lazdele ar įsirėmusios į ramentus. Kelias iki šventovės, kuriuo turėjo keliauti sarkofagas su relikvijomis, buvo nusėtas gėlėmis. Nešti jį buvo pasirengę šeši Panevėžio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai, kurie tokiam sutikimui buvo puikiai parengti. Buvo parinkti augaloti, plačiapečiai ir raumeningi kariai. Kartu su jais stovėjo ir bataliono kapelionas kunigas. Sustojus mašinai su sarkofagu, kariai jį atsargiai, kaip brangiausią daiktą, nešė pro šventovės vartus. Pasitikti išėjo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kunigai. Šv. Mišias aukojo vyskupas. Giedojo bažnyčios Vaikų ir jaunimo choras, vadovaujamas Liudos Vėžytės. Naktį šventovė buvo atvira visiems, todėl užsukti į ją galėjo kas nori.

Tą pavakarę pavyko pakalbinti relikvijas lydinčiąją s. Kristiną Varanauskaitę. Ji neatrodė išvarginta kelionės. Iš Kupiškio kilusi ir dešimt metų Prancūzijoje gyvenanti s. Kristina pasakojo, kad važiuojant Panevėžio vyskupijos keliais žmonės tiesiog stabdydavo automobilį ir norėdavo prie jo nors prisiliesti. Žinoma, tokiu atveju atidarydavo visas duris, kad galėtų palytėti patį sarkofagą su relikvijomis. Sutikti žmonės šv. Teresėlę pažinojo širdimi. Sykį lydintieji nuklydo nuo maršruto. Senutėlė, prie žemės lenkiama moteris rodė, kur reikia važiuoti. Su didžiule rože rankoje ji ilgai mojo. Itin gražiai šv. Teresėlės relikvijas sutiko Pasvalyje. Tam buvo tinkamai pasirengta. Parapijai tai buvo didžiulė šventė. Nesitikėjo, kad tiek tikinčiųjų sutrauks nuvykus į Gulbinėnus. Nuostabu tai buvo matyti. Būti kartu su pasvaliečiais s. Kristinai buvo be galo malonu ir gera. Nors vienuolė nemažai metų gyvena Prancūzijoje, tačiau ji savo gimtosios lietuvių kalbos nepamiršo.

Kitą dieną sarkofagas su relikvijomis buvo pervežtas į kitą Smėlynės gatvės pusę ir įneštas į Panevėžio apskrities ligoninės salę. Čia jau laukė nemažas medikų, ligoninėje besigydančių žmonių būrys. Visų veiduose vyravo rimtis, susikaupimas ir pagarba šv. Teresėlei. Paskui relikvijos buvo perkeltos į Pataisos namus, kur kali moterys. Iš ten keliavo į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčią Marijonų gatvėje.

Užsukus į koplyčią ankstų rytą, joje meldėsi nemažai žmonių. Matėsi daug jaunų veidų. Užkalbinau ponią Jūratę, atėjusią čia su savo dviem dukterimis. „Norėjome pabūti kartu su šv. Teresėle, pasidžiaugti jos kilniaširdiškumu, gerumu, kad apie čia patirtus jausmus galėtume papasakoti kitiems“, – sakė panevėžietė.

Paskutinė šv. Teresėlės relikvijų stotis Aukštaitijos sostinėje – Kristaus Karaliaus Katedra. Nuo koplyčios iki didžiausios vyskupijos šventovės sarkofagas apie tris kilometrus buvo nešamas pasikeičiant. Pėsčiomis ėjo vyskupas Jonas Kauneckas, generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis. Įveikdamas kojų skausmą žingsniavo Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius. Ėjo kiti kunigai, vienuoliai. Eisenoje buvo gausu jaunimo. Gatve einantys žmonės atrodė kaip banguojanti jūra. Skambėjo dainos, buvo giedamos giesmės.

Katedroje tai buvo įvardyta kaip pastarojo šimtmečio nuostabiausias įvykis. Kreipdamasis į tikinčiuosius, vysk. J.Kauneckas teigė, jog tokios iškilmingos palydos, kokią šiandien regėjo Panevėžys, neturėjo nei karaliai, nei prezidentai, nei imperatorius. Šv. Teresėlė yra Dangaus karalaitė. Ji troško, kad kiekvieno žmogaus širdyje būtų nepasotinamas troškulys maldai. Savo troškulį ji išreiškė gerumu.

Katedroje vykusios iškilmės buvo pavadintos Kunigų diena, todėl jose dalyvavo daug Panevėžio vyskupijos kunigų. Ganytojas ragino juos nenusigręžti nuo žmonių, neskirstyti jų pagal turtą ar pagal užimamas pareigas, nes visi jie – Dievo vaikai. Apgailestavo, jog į visus šalies vienuolynus per metus ateina tik apie 20, kai prieškariu tokiu pat laikotarpiu būdavo iki 300 naujokų. Tikėjosi sulaukti daugiau idealistų.

Iš Panevėžio šv. Teresėlės relikvijos iškeliavo į Truskavą, Aušros Vartų ir Šv. Teresėlės bendruomenę.

Panevėžys

Autoriaus ir Liutauro SERAPINO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija