Atnaujintas 2007 birželio 13 d.
Nr.45
(1542)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Irako dvasininkų kankinystė

Mindaugas BUIKA

Kunigas Rachedas Ganis
buvo pirmasis chaldėjų dvasininkas,
nužudytas Irake po 2003 metų

Kun. R.Ganio laidotuvės. Kairėje –
Babilono chaldėjų katalikų
patriarchas Emanuelis III Delis,
dešinėje – Mosulo chaldėjų
arkivyskupas Paulosas Faradžas Rahas

Po teroristų išpuolio neretai
Irako krikščionių šventovės
būna visiškai suniokotas

Kunigas Rachedas Ganis ištikimai
tarnavo Bažnyčiai ir savo bendruomenei

Patriarchas Emanuelis III Delis
griežtai pasmerkė islamo
radikalų išpuolius prieš krikščionis

Irako seserų vienuolių bendruomenės
taip pat tampa plėšikavimų taikiniais

Popiežius liūdi ir meldžiasi dėl taikos aušros

Irako krikščionių religinės mažumos patiriamo teroro akivaizdoje – banditų grobiami kunigai reikalaujant didelės išpirkos už jų paleidimą, įsiveržiama į krikščionių šeimų namus ir liepiama sumokėti piniginę „kompensaciją“ už jų gyvenimą „islamo šalyje“, įsakoma nuimti kryžius nuo krikščionių bažnyčių bokštų arba jie nugriaunami be perspėjimo, užpuolami moterų vienuolynai ir rekvizuojami „strateginiams uždaviniams“ – chaldėjų katalikų kunigo ir trijų jo pagalbininkų diakonų žūtis dar labiau šokiravo tikinčiųjų visuomenę ir plačiai nuskambėjo visame pasaulyje. Keturi dvasininkai nežinomų teroristų birželio 3 dieną buvo nušauti netoli Irako šiaurinio Mosulo miesto Šventosios Dvasios bažnyčios netrukus po joje aukotų sekmadienio šv. Mišių. Irako šaltiniai nurodo, kad žudikai yra susiję su „Al Qaedos“ grupe, kuri yra atsakinga už stiprėjantį krikščionių persekiojimą Mosule ir kituose pilietinių ir religinių neramumų apimtos šalies miestuose. Popiežiaus Benedikto XVI vardu Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcizijaus Bertonės pasiųstoje užuojautos telegramoje Mosulo chaldėjų katalikų arkivyskupui Paulosui Faradžui Rahui teigiama, kad „Šventasis Tėvas giliai nuliūdo, sužinojes apie kunigo Rachedo Azizo Ganio ir diakonų Basmano Jusefo Daudo, Hasano Bidavido bei Vadido Hanos beprasmišką žmogžudystę ir maloniai prašo perduoti jų šeimoms nuoširdžią užuojautą“. Popiežius karštai prisijungia prie gedinčios Mosulo krikščionių bendruomenės, melsdamas jų sieloms begalinio Dievo gailestingumo, kartu reikšdamas padėką už žuvusių dvasininkų „atsidavusį Evangelijos liudijimą“.

Tuo pat metu Benediktas XVI meldžiasi, kad „jų brangi auka įkvėptų geros valios žmonių širdyse atnaujintą ryžtą atmesti neapykantą ir smurtą“, kad blogis būtų įveiktas gerumu ir kad stiprėtų bendradarbiavimas, kuris „paspartintų susitaikinimo, teisingumo ir taikos aušrą Irake“. Baigdamas telegramą, kurios išsamumas rodo, kokia reikšmė pastariesiems įvykiams teikiama Vatikane, žuvusiųjų šeimoms ir visiems gedintiems, kurių viltis yra palaikoma „prisikėlimo tikrumo“, Šventasis Tėvas suteikia „apaštalinį palaiminimą, kaip paguodos ir stiprybės Viešpatyje pažadą“.

Pačiais griežčiausiais žodžiais pirmąsias Irako chaldėjų katalikų dvasininkų žudynes nuo 2003 metų karo su Sadamo Huseino režimu pradžios pasmerkė Babilono chaldėjų patriarchas Emanuelis III Delis kartu su visais šios senosios Bažnyčios vyskupais. „Mūsų širdys kupinos skausmo ir pykčio“, – rašoma hierarchų pareiškime, kuriame pabrėžiamas nusikaltimą „niekinantis protestas“ ir kaltinimas dėl Dievo tarnybai atsidavusių žmonių kankinystės. „Tai gėdingas nusikaltimas, kurį atmeta bet kuris sąžinę turintis asmuo“, – teigia Chaldėjų Katalikų Bažnyčios ganytojai. Jie šį siaubingą aktą taip pat įvardijo kaip išpuolį „prieš Dievą ir žmoniją“, nes pasikėsinta į taikius gyventojus, ištikimus savo šalies piliečius ir dvasininkus, kurie „savo maldas ir prašymus skyrė Visagaliui Dievui, kad Jis Irakui duotų taiką, saugumą ir stabilumą“.

Šaltakraujiškas susidorojimas, tikintis didesnio aukų skaičiaus

Chaldėjų vyskupai, kurie šiuo metu yra susirinkę į savo Bažnyčios sinodą ir dauguma kurių dalyvavo kunigo R.Ganio ir trijų diakonų laidotuvėse, kartu su užuojauta jų artimiesiems ir maldomis kviečia visus apgultyje atsidūrusius Irako krikščionis rodyti „tarpusavio vienybę ir solidarumą šiuo sunkiu išbandymų metu“. Priminę ankstesnius savo pareiškimus dėl Kristaus išpažinėjų persekiojimų musulmonų daugumos krašte, dėl jų priverstinės emigracijos ir dėl reikalavimų atsisakyti savojo tikėjimo, ganytojai kviečia „Irako politinius vadovus ir tarptautines organizacijas įsikišti ir žengti būtinus žingsnius, kad būtų nutraukti tie nusikalstami aktai“.

Irako žiniasklaidoje, pranešant apie chaldėjų dvasininkų nužudymo aplinkybes, nurodoma, kad islamistų radikalų grasinimai susidoroti su demokratine šalies ateitimi tikinčiu ir dėl to ryžtingai besidarbavusiu kunigu R.Ganiu buvo pareikšti ir anksčiau. Po to, kai prieš porą mėnesių prie jo vadovaujamos Šventosios Dvasios parapijos bažnyčios buvo susprogdintas užtaisas, padaręs nemažą žalą pastatui, drąsų 35 metų kunigą ėmė lydėti trys diakonai. (Pastaruoju metu tokia praktika būdinga Irakui, kur kone kiekvieną savaitę yra pagrobiami dvasininkai, vėliau reikalaujant iš vyskupo didžiulės išpirkos už jų paleidimą.)

Tą lemtingą sekmadienį po klebono kun. R.Ganio aukotų šv. Mišių, jis ir trys lydintys diakonai – kartu buvo ir vieno iš diakonų žmona – sėdo į parapijos automobilį, kad parvežtų kunigą į namus. Staiga pirmajame posūkyje automobiliui kelią užblokavo nežinomi ginkluoti vyrai, kurie liepė moteriai išlipti, o likusius keturis keleivius šaltakraujiškai sušaudė. Po šio susidorojimo automobilis buvo prikimštas sprogmenų, tikintis daugiau aukų, jeigu kas nors norės prieiti prie nužudytų dvasininkių kūnų… Taip baisaus nusikaltimo padariniai ir liko gatvėje, kol po didelių pastangų jau apie 10 val. vakaro saugumo pajėgoms pavyko nukenksminti užtaisą. Žuvusiųjų palaikai buvo perkelti į Šventosios Dvasios bažnyčią, kur buvo pašarvoti ir nepaisant įtemptos padėties pagal chaldėjų tradiciją po trijų dienų palaidoti dalyvaujant tūkstančiams maldininkų.

Nužudytasis kunigas R.Ganis buvo vienas talentingiausių ir plačiausiai žinomų Chaldėjų Katalikų Bažnyčios dvasininkų tiek Irake, tiek ir užsienyje. Gimęs 1972 metais Mosule, jis vietos universitete baigė inžinerijos mokslus, tačiau, pajutęs dvasinį pašaukimą, 1996 metais išvyko studijuoti teologijos į Romą. Mokėsi Popiežiškojoje airių kolegijoje ir Popiežiškajame Tomo Akviniečio universitete, kur įgijo ekumeninės teologijos mokslinį laipsnį. 2001 m. lapkričio 13 d. Popiežiškajame Urbono universitete gavo kunigystės šventimus. 2003 metais, kai Irakas buvo išlaisvintas iš Sadamo Huseino režimo, kunigas R.Ganis sugrįžo į tėvynę ir visas jėgas atidavė jos atsikūrimui ir sielovadinei tarnystei, įgydamas pripažinimą ir gausių draugų, bet taip pat ir priešų tarp radikalių islamistų.

Ištikima tarnystė savo bendruomenei

Be gimtosios arabų, gerai mokėdamas italų, prancūzų ir anglų kalbas, kunigas R.Ganis buvo aktyvus Azijos tarptautinės katalikų žinių agentūros „Asia News“ bendradarbis. Jaudinančiame nekrologe šios Popiežiškajai užsienio misijų institucijai priklausančios žiniasklaidos priemonės redakcija priminė, kad kunigas R.Ganis mėgdavo sakyti savo parapijos bendruomenės nariams, kad „be sekmadienio, be Eucharistijos krikščionys Irake negalėtų gyventi“, nes ten smurtinė mirtis yra kasdienis reiškinys. Taip ir tą lemtingą sekmadienį, „pastiprinęs savo tikinčiuosius Kristaus Kūnu ir Krauju, jis atidavė savo kraują, savo gyvybę už Iraką ir jo Bažnyčios ateitį“.

Desperacijos ir teroro iškankinti Irako krikščionys – tarp jų ir jauni kunigai – vis dažniau renkasi tremtinio dalią. Jeigu 2003 metais Irake buvo apie 1,5 mln. chaldėjų, kurie sudaro didžiąją daugumą vietos krikščionių, tai dabar jų liko vos 500 tūkstančių. Tačiau kunigas R.Ganis neįsivaizdavo, kad galėtų pasitraukti, nors Mosulas pagal gyvenimo pavojingumą laikomas antruoju po sostinės Bagdado. Priežastis buvo paprasta: drąsusis dvasininkas žinojo, kad be jo, kaip ganytojo, tikinčiųjų kaimenė bus prarasta.

Vykstant barbariškiems savižudžių išpuoliams ir sproginėjant bomboms viena jam buvo aišku ir davė jėgų priešintis: „Kristus savo beribe meile yra iššūkis blogiui, Jis palaiko mus vieningus ir per Eucharistiją Jis mums dovanoja gyvenimą, kurį teroristai nori atimti, – sakydavo kunigas Rachedas. – Mūsų pareiga nepasiduoti nevilčiai, ir Dievas išklausys mūsų maldas už taiką Irake“. Tokie yra drąsūs Irako krikščionių dvasininkai, kuriems kartais tenka celebruoti Eucharistiją tarp savo bažnyčių griuvėsių. Toks yra ryžtingas Irako krikščionių jaunimas, kuris sproginėjant bomboms entuziastingai lanko katechezės pamokas, nors namuose likusios motinos baiminasi, ar vaikai sveiki sugrįš iš tų užsiėmimų. Dar didesnę ištikimybę rodo vyresnieji irakiečiai krikščionys, kurie, patikėję Dievo globai prievartinėje emigracijoje atsidūrusias atžalas, lieka vieni tėvynėje prie savo tikėjimo ištakų ir protėvių kapų.

Su skausmu stebėdamas savo draugų praradimus ir nelaimes, kunigas kankinys R.Ganis toliau entuziastingai liudijo savo tikėjimą. Mosule jis organizavo teologijos kursus dvasinio tobulumo siekiantiems jauniems žmonėms, guodė ir materialiai pagelbėjo sunkumuose atsidūrusias šeimas. Vienas iš paskutiniųjų jo artimo meilės darbų buvo praėjusį mėnesį rūpinimasis mažu berniuku, kurį ištiko sunkios regėjimo problemos, tarpininkavo, kad vaikui būtų atlikta atitinkama chirurginė operacija Romoje.

Skausmas, skatinantis viltį ir veikimą

Po teroristų išpuolio prieš jo parapijos bažnyčią, kunigas R.Ganis kalbėjo, kad tuose sunkumuose „mes vienijamės su Kristumi, kuris įžengė į Jeruzalę aiškiai žinodamas, kad Jo meilės žmonijai pasekmė bus kryžius. Dabar, kai kulkos sutrupino mūsų bažnyčios langus, mes savo kančią pristatome kaip meilės Kristui ženklą… Tai karas, tikras karas, ir mes viliamės nešti savo kryžių iki galo su dieviškosios malonės pagalba“. Tačiau, terorui stiprėjant, vis labiau ryškėjo ir kunigo R.Ganio nuovargio bei nevilties bruožai. Paskutiniajame savo elektroninio pašto laiške „Asia News“ agentūrai, datuotame gegužės 28-ąją, tai yra kitą dieną po Sekminių, kai patirtas dar vienas teroristų išpuolis prie Šventosios Dvasios bažnyčios, dvasininkas reiškė abejones, ar iš viso dar yra vietos krikščionims kovų apimtame Irake.

„Mūsų niekas neremia, jokia grupė nekovoja dėl mūsų reikalo, jaučiamės apleisti savo nelaimėje, – rašė dvasininkas. – Irakas jau padalytas, ir niekada nebus toks pat. Kokia mūsų Bažnyčios ateitis? Dabar tai sunku numatyti“. Tačiau laiško pabaigoje, nepaisant nuovargio, jaučiamas tvirtas kunigo kankinio R.Ganio tikėjimas: „Galbūt aš klystu, bet vienas dalykas yra tikras ir visada teisingas: Šventoji Dvasia nori apšviesti žmones, kad jie galėtų darbuotis dėl žmonijos gerovės šiame blogio pilname pasaulyje“.

„Asia News“ redakcija, kupina skausmo dėl savo bendradarbio netekties, dėkoja už paliktą viltį ir tikrumą. Nužudydami garsų dvasininką teroristai norėjo iš Irako krikščionių atimti viltį, tačiau jo kankinystė brandina naują gyvenimą jo parapijos bendruomenei, Irako ir viso pasaulio Bažnyčiai. Pranešama, kad per kunigo R.Ganio laidotuves buvo girdimas toks garsus susirinkusių tūkstančių maldininkų raudojimas, kad apeigoms vadovavęs Mosulo chaldėjų arkivyskupas P.Faradžas Rahas buvo priverstas kuriam laikui nutraukti liturgiją. Mylimo dvasininko mirtis iš tikrųjų yra didelis praradimas tikinčiųjų krikščionių bendruomenei, tačiau vyrauja tikėjimas ir viltis, kad kankinių kraujas gaivins senąją, iš apaštalų laikų kilusią Chaldėjų (Asyriečių) Bažnyčią. Pagaliau vėl reikia prisiminti popiežiaus Benedikto XVI maldą, kad kunigo R.Ganio ir trijų diakonų „brangi auka“ aukščiausia gyvybės kaina įkvėps širdis geros valios žmonių Irake ir visame pasaulyje darbuotis vardan taikos toje šalyje ir visame Artimųjų Rytų regione, kurio neatimama dalimi yra kenčianti Šventoji Žemė.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija