Atnaujintas 2007 birželio 13 d.
Nr.45
(1542)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Apie auras ir kitus panašius dalykus

Petras KATINAS

Po dvejų metų į Daukanto aikštės rūmus ketinanti atsisėsti K.Prunskienė nusprendė papildyti savo „valstiečių-liaudininkų“ partiją keliomis grupelėmis – V.Muntiano „pilietininkais“ ir R.Ozolo Centro partijėle. Esą tokiu būdu bus suburtas stiprus centras. Tačiau apie kokį centrą deklaruoja K.Prunskienė, suprasti sunku. Jeigu pasivadinusius „valstiečiais-liaudininkais“ ir galima būtų kaip nors apibūdinti, tai tik ne centru, o tiktai interesų grupe. Na, o kai dėl vyriausios „valstietės“ sumanymo po savo sparnu priglausti V.Muntiano ir R.Ozolo mizerius, tai visai neaišku, kam jai to prireikė. Juk „šturmuojant“ Prezidento rūmus jai reikės kur kas svaresnės pagalbos, nei jos galėtų suteikti į šlovingąsias „valstiečių“ gretas įsiliejusieji. Be to, K.Prunskienės pirmasis pavaduotojas latifundininkas milijonierius Ramūnas Karbauskis išplatino viešą laišką partiečiams, ragindamas nepriimti į savo gretas tokių neaiškių tipų kaip „pilietininkai“ ir R.Ozolo centristai, nes tai būtų pražūtingas „valstiečių“ partijai veiksmas, netgi savo „istorinių šaknų“ atsisakymas. Apie kokias „istorines šaknis“ šneka R.Karbauskis? Juk, atvirai pasakius, ištakos turėtų kilti iš K.Prunskienės kažkada įkurtos Moterų partijos. O neseniai prie „valstiečių“ prikergtas „liaudininkų“ pavadinimas tėra tiktai paprasta ekvilibristika, su istoriniais Lietuvos liaudininkais neturintis absoliučiai nieko bendra. Tai, geriausiu atveju, tiktai stambiųjų žemvaldžių, žemgrobių grupuotė, savo populistiniais lozungais niekuo nesiskirianti nuo kokių nors „darbiečių“ ar paksininkų. R.Karbauskis savo laiške gąsdina, kad toks jo partinės viršininkės veiksmas netgi pažeis „gerą partijos aurą“, kuri dabar, laiško autoriaus įsivaizdavimu, tiesiog šviečia ir spindi, nes „mūsų žmonės politikoje ne dėl valdžios, o iš idėjos“. Pasirodo, „valstiečių-liaudininkų“ kūrėjai ir vadovai netgi idėjų turi! Įdomu tiktai, kokių idėjų turi K.Prunskienė, A.Pekeliūnas ar frakcijos seniūnė VRM veteranė A.Staponkienė, ir kokios gi tos auros ir nimbai spindi virš jų galvų? Ir išvis, jeigu V.Muntiano „pilietininkams“ nebėra kur dėtis, nes pati frakcija nustojo egzistavusi ir įsitraukė į „valstiečių“ gretas, o sveikatos ministras prisiglaudė pas socdemus, tai ko čia prireikė Kovo 11-osios Akto signatarui R.Ozolui? Juk šis nuolat deklaruoja apie tautiškumo, tapatybės išsaugojimą, ko niekad neišgirsi iš „valstiečių“ šnekorių.

Užtat pateikti save kaip paprastą žmonių gynėją draugė Kazimira pasinaudoja kiekviena proga. Štai Švietimo ir mokslo ministerijai parengus politinių partijų susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos, „valstiečiai“ piestu stojo prieš tokio partijų susitarimo pasirašymą. Nesvarbu, kad neva žemdirbių gynėjai puikiai žino, jog situacija visuose Lietuvos universitetuose, kurių jau berods septyniolika, kritinė. Studentai už mokslą jau ir dabar moka, o įvedus mokestį už aukštąjį mokslą oficialiai, niekas labai nuo to nepasikeistų. Juk verkiant reikia ką nors daryti, sprendžiant aukštąjį mokslą užgriuvusias problemas. Pirmiausia todėl, kad nė vienas iš septyniolikos Lietuvos universitetų nepakliūva ne tik į šimtą geriausių pasaulio universitetų, bet ir niekuo nepasižymi tarp penkių šimtų. Bet iš kur gali atsirasti ta mokymo kokybė, jeigu dėstytojo alga siekia tik tūkstantį ar truputį daugiau litų. Tad verkiant reikia pagaliau išmėžti tas Augijo arklides, apsivalyti nuo sustabarėjusių vidutinybių, mokančių studentus iš 1965 metais leistų vadovėlių, pagaliau kai kurių sovietizmu persisunkusių profesorių. Toli žvalgytis nereikia. Štai Estijoje aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai kelis ar net keliolika kartų didesni nei Lietuvoje.

Be to, Europos Sąjungos tarybos Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto ekspertai neseniai patvirtino, kad Lietuvoje dabar veikiančios aukštosios mokyklos tapo uždarais mokslo centrais, beveik nėra bendradarbiavimo su novatoriškomis pramonės įmonėmis. Bet juk „valstiečiams“ ne tas rūpi. Pirmiausia pasisakydami prieš mokamą aukštąjį mokslą „valstiečiai“ siekia tik pigaus populiarumo, kaišydami populistinius pagalius net į koalicijos partnerių ratus.

Kai dėl populizmo, tai, skirtingai nuo „valstiečių“ ar paksininkų, vadinamieji socialdemokratai žengė jiems labai neįprastą žingsnį, kuris tikrai nepridės populiarumo nei jiems patiems, o ypač Seimui, kaip institucijai. Jie sugalvojo įstatymo projektą dėl valstybinės rentos suteikimo kadenciją baigusiems parlamentarams, ir mokėti tą rentą net iki dviejų trečdalių dabartinių seimūnų atlyginimo. Pasak šio projekto autorių, vieno iš socdemų ilgasėdžio A.Salamakino ir frakcijos seniūnės I.Šiaulienės, jie, įvesdami rentą, siekia tiktai vieno – socialinio teisingumo! Na, o paprasčiau kalbant, siekia suteikti „pateptiesiems“ dar daugiau privilegijų. Taigi ir sulaukęs kokių 40-45 metų buvęs tautos išrinktasis, nieko nedirbdamas, iki gyvos galvos gaus tokio dydžio „pensiją“, apie kurią paprastas žmogus gali tik svajoti. A.Salamakinas ir I.Šiaulienė aiškina, kad ketverius metus pabuvę parlamente seniūnai praranda savo kvalifikaciją, todėl be rentos neišgyventų. Bet kas gi vertė juos brautis į Seimą visokiais įmanomais ir neįmanomais būdais, kas gi liepė jiems kišti galvas į tokį „nepelningą verslą“? Dabar mokesčių mokėtojams Seimo išlaikymas kainuoja per 100 mln. litų per metus. Įvedus valstybės rentą, ta suma dar padidėtų. Kita vertus, po tokios socdemų „socialinės“ iniciatyvos, ir taip jau nepaprastai kritęs mūsų įstatymų leidžiamosios institucijos – Seimo – populiarumas ir pasitikėjimas juo, kuo nė kiek neabejoja sociologinių tyrimų centrų vadovai, nukris iki nulio. Tačiau tas pats A.Salamakinas, kaip pagrindinis tos valstybės rentos sumanymo autorius, dėl to nė kiek nesijaudina. Jis, kaip koks sovietinių ideologinių pasakų herojus Matrosovas, pasirengęs aukotis nuėjusių nuo scenos „pateptųjų“ vardan. Jis pareiškė nebijąs atsakomybės dėl tos rentos įstatymo ir atlaikysiąs visuomenės pasipiktinimą, kuris kilo vos tik paskelbus apie tokį sumanymą. Pasirodo, jam ir kitiems socdemams pirmiausia rūpi tai, kad eksparlamentarai, baigę kadenciją, netaptų kokiais nors „bomžais“ ar liumpenais, tupinėjančiais apie šiukšlių konteinerius. Tik kodėl šie „gailestingieji samariečiai“ visiškai nepasirūpina daugeliu kitų nelaimingųjų, per visas bedarbysčių negandas praradusių ne tik kvalifikaciją, bet ir namus, o per tai ir šeimas. Negi tos rentos įstatymo kūrėjams neaišku, kad nemaža dalis, ypač dabartinio Seimo narių, atėjo į parlamentą, tiksliau, buvo tam tikrų interesų grupių bei klanų kooptuoti į jį, siekiant prastumti toms grupėms naudingus įstatymus. Pagaliau kaip atrodys visuomenė, kai tokiems Seimo milijonieriams, kaip Bosui, Bradauskui, Daukšiui bei panašiems, reikės mokėti mokesčių mokėtojų pinigus, kad jie netaptų „bomžais“.

Kita vertus, dar reikia gerai pagalvoti, iš kokių šaltinių kilo šis sumanymas. Juk ne kas kitas, o Prezidentas, pagaliau nušalinus VSD šefą KGB rezervininką A.Pocių, pareikalavo, kad šiam didžiai nusipelniusiam aukštos valstybinės kvalifikacijos asmeniui būtų suteikta aukšta valdžios kėdė, galbūt net diplomatinis rangas, kad jis „neatsidurtų gatvėje“. Gal tai sugalvojo ir ne Prezidentas, nes dar anksčiau apie tokio „vertingo“ kadro išsaugojimą ragino Prezidento vyriausiasis patarėjas Lauras Bielinis. Jeigu taip yra, tai rodo, kad Prezidentūroje sprendimus diktuoja ne jos šeimininkas, o klerkai. Na, o dėl A.Pociaus nuopelnų valstybei, tai jie iš tiesų įspūdingi. Juk ne juokas vos ne metus šokdinti visą Seimą, pusvelčiui privatizuoti tarnybinį butą ir t.t.

Tad kurgi einame? Su Dievo pagalba išsilaisvinę iš okupacijos, tapome neregėtos gausybės valdininkų terorizuojama šalimi. Ir ne tik. Tampame Rusijos „Gazprom“ respublika.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija