Atnaujintas 2007 birželio 13 d.
Nr.45
(1542)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pasitikėjimas įpareigoja

Radviliškio rajono meras
Antanas Čepononis

Radviliškio rajono savivaldybės Taryba antrai kadencijai meru išrinko Lietuvos krikščionių demokratų partijos Radviliškio skyriaus pirmininką Antaną Čepononį. Ši partija praėjusią kadenciją Taryboje turėjo tris mandatus. Rajono gyventojai pasitikėjo krikščionimis demokratais ir šį kartą jiems patikėjo septynis mandatus. Tikras vargas buvo susitikti su meru A.Čepononiu: Tarybos posėdžiai, susirinkimai, vizitai, pasitarimai Vilniuje, Šiauliuose, susitikimai su organizacijos atstovais, gyventojais, dalyvavimas įvairiuose renginiuose – meras vis kur nors lekia. Gal dėl to, kad juo pasitikėjo rinkėjai (gauti 2525 balsai), kad dabar savo darbais reikia pateisinti gyventojų pasitikėjimą.

 

Gerbiamas mere, malonu jus vėl pasveikinti šiame kabinete. Radviliškio rajono gyventojai pasitikėjo Krikščionių demokratų partijos Radviliškio skyriaus nariais. Nurimus darbo įvertinimo ir pergalės džiaugsmui, svarbu apmąstyti, dėl ko toks svaiginančiai didelis mandatų skaičius Taryboje.

Manau, 2007 metų rinkimų į savivaldybių Tarybas rezultatus lėmė tai, kad žmonėms nusibodo klausytis pažadų. Mes pažadų nedalijome, o priminėme tai, ką padarėme per ketverius metus, ir kalbėjome apie tai, ką padarysime, jei dar dirbsime kitą kadenciją. Tai buvo kalbama atvirai, žmonėms žiūrint į akis, neišsigalvojant nebūtų dalykų, pateikiant tai, kas yra pagrįsta faktais. Manau, tai yra pagrindinis dalykas, kada kalbi paprasta kalba, daliji ne pažadus, o sakai tai, kas žmonėms yra svarbiausia. Tai buvo svarbiausia, dėl ko šiandien turime tokį rezultatą.

Kaip vertinate šiandieninius jaunimo siekius? Į ką jaunimas turėtų atkreipti dėmesį?

Jaunieji krikščionys demokratai yra ta jėga, kurią nuolat jaučiame. Žiūrėdamas į Lietuvą, noriu ir išsamiau apibendrinti. Kiekviena partija žiūri savo tikslų ir ideologijos. Manau, mūsų tikslai ir ideologija yra arčiausiai žmonių. Pasisakome už šeimą, už stiprią šeimą. O jaunimas – tai ta jėga ir politinis kapitalas, kurio dėka mes atsiskleidėme. Stipri šeima, šeimoje augantys vaikai, jaunimas yra mūsų jaunųjų krikščionių demokratų ramstis, pasitikėjimas. Jaunimas daro darbus šeimai, Bažnyčiai, tradicinei bendruomenei, kurie yra svarbūs ir būtini.

Žvelgdamas į priekį, neišskirčiau ir kitų partijų, turinčių kitas ideologijas. Labai svarbu aktyvinti jaunimą, diegti savo ideologiją. Reikia pabrėžti, kad nė viena partija nesiūlo daryti blogų darbų. Tačiau labai gaila, kad partijos, vadinamos tradicinėmis, per mažai dirba su jaunimu. Bet kurios partijos suburtas jaunimas, su kuriuo bus nuolat dirbama ir motyvuotai kreipiama jų veikla, bus naudingas Lietuvai, savo kraštui.

Mūsų, Radviliškio skyriaus, jaunieji krikščionys demokratai yra patys aktyviausi. Jų turime labai daug, per šimtą, o norinčiųjų jais tapti yra dar daugiau. Mes privalome parengti jaunimą. Paruošę pamainą, be jokių ambicijų, be jokios konkurencijos jiems užleisime savo vietą. Savo jaunimu mes tikrai pasitikime, ir aš esu jiems be galo dėkingas.

Rinkėjai turi savo partijų, savo deputatų. Ką manote apie partijų „arealus“ rajono teritorijoje? Pavyzdžiui, už krikščionis demokratus daugiausia balsavo Radviliškio, Šeduvos miestų gyventojai, tačiau pralaimėjote kaimiškose apylinkėse; Tėvynės sąjungos kandidatai triumfavo Baisogaloje ir t. t.

Aš tai vertinu labai paprastai. Savivaldos rinkimuose (Seimo rinkimuose tai išryškėja kitu aspektu) mūsų žmonės, mūsų rinkėjai kol kas žiūri į asmenybes. Lyginant kaimą ir miestą krikščionių demokratų partijos atžvilgiu, ryšku tai, kad ten, kur mes turime stiprių kuopų, ryškių asmenybių, ten ir pasireiškė mūsų rinkėjų valia, nes žmonės turi į ką lygiuotis. Galbūt mieste jie lygiavosi į dabartinį merą, tai yra į mane, be abejo, ir į kitus, ir mes turėjome tam tikrų pranašumų. Aš niekada neišskyriau vieno žmogaus ar savęs partijoje, todėl mūsų partijos gretos yra labai stiprios.

Mes turime daug kilnių, ryškių asmenybių. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad ten, kur mes neturime kuopų ar jos yra silpnesnės, rinkimų rezultatai buvo kitokie, nepalankūs mums. Tose vietovėse, kur konservatoriai ar socialdemokratai buvo stiprūs, vieningi, ten buvo jų pergalė. Štai Baisogaloje rinkėjai balsavo už konservatorius, nes ten yra ryškiausios jų asmenybės. Taigi žmonės kol kas renkasi asmenybes.

Priminkite, kokie svarbiausi darbai buvo nuveikti praėjusią kadenciją.

Manau, vienas svarbiausių darbų buvo tai, kad sugebėjome konsoliduoti Tarybos darbą – neliko rietenų. Tai darbas, kurio negalima įvertinti materialiai. Dvasinis pasirengimas darbui Taryboje duoda daug daugiau materialinių vertybių, negu kad gatvės ar šaligatvio nutiesimas. Iš pradžių stengėmės rasti bendrus sprendimo būdus, mokėmės kalbėtis, o ne šmeižti.

Tarybos narių sutelktas darbas išryškėjo materialiniuose darbuose (gal taip reikėtų įvardyti): ilgai laukta mūsų biblioteka, tarsi gulbė, atsirado miesto centre, jaunimui ir sportuojantiems žmonėms šiemet bus pastatyta gražuolė sporto salė, stadione įrengti nauji futbolo aikštynai, riedučių trasos, vairuotojams įrengta vadinamoji Paryžiaus sankryža, jau turime naujus nuotekų valymo įrenginius ir tvarkingas, šiuolaikiškas nuotekų siurblines, kurios kainavo 22 mln. Lt. Jau nekalbu apie šaligatvius, gatvių asfaltavimą ar visų gyvenviečių apšvietimą. Tiesiog darėme darbus, kuriuos, pasitarę su rajono bendruomene, laikėme svarbiausiais.

Kokie jūsų ateities sumanymai, neatidėliotini darbai?

Tą patį darome ir dabar. Susiskaičiuojame, kiek turime pinigų, kiek galime skirti vienoms ar kitoms reikmėms. Tada tariamės su seniūnijų, kaimo bendruomenėmis ir planuojame savo ateities darbus, tai yra ketveriems metams į priekį. Nuo to, kaip sugebėsime atrinkti savo prioritetines veiklos kryptis 2007-2011 metams savivaldybės darbe, efektyviau galėsime spręsti socialines žmonių problemas. Šios naujos kadencijos Tarybos tikslas – dar nuoširdžiau dirbti tuos darbus, kurie žmonėms yra svarbiausi. Toks yra mūsų darbų ir veiklos tikslas.

„Sunkiausia atiduoti gerumą, nes jis paprastai grąžinamas“, – sakėte 2003 metais. Ar nepasikeitė ši jūsų nuostata? Kuo dar galėtumėte ją papildyti?

Tikrai ne! Tai buvo pasakyta, rodos, prieš ketverius metus. Ir pasakyta iš širdies. Šimtą kartų tai patikrinta praktika! Viskas paskui sugrįžta su kaupu.

Prasidėjus naujos kadencijos Tarybos darbui, aš nekreipiu dėmesio, kuris kuriai partijai priklauso, o ieškau bendro sutarimo, bendrų sprendimų, o po to – kaip tuos darbus kartu atlikti. Toks mano, mano bendrapartiečių ir bendraminčių įsitikinimas. Kada randi bendrą kalbą su visais, sakai tiesą, nors laiko ir jėgų tam reikia labai daug, tada gali ir politinius oponentus įtikinti faktų kalba, kad reikia daryti taip, o ne kitaip. Labai svarbu neieškoti principinių nesutarimų ar į viską žiūrėti tik politiniu aspektu. Ir tai kol kas mums sekasi.

Jei pajusiu, kad esu nepriimtinas ar stabdis šitoje politikoje, esu pasirengęs užleisti vietą kitam. Tačiau aktyviame rajono politiniame gyvenime tikrai dalyvausiu. Tiek, kiek turiu patirties, bandysiu atstovauti savo rinkėjams. Šiuo metu žmonių, savo rinkėjų, kuriems patinka mano mintys ir mano daromi darbai, yra gana nemažai. Manau, su jų pasitikėjimu ir bendru mūsų darbu toliau darysime tai, kas yra naudinga mums visiems. Viena galiu pasakyti, kad tos kalbos, tie klausimai prieš Seimo rinkimus: „Ar jūs išeisite iš Radviliškio, ar paliksite mus?“ yra nepagrįsti. Jau praėjusią kadenciją sakiau, kad iš Radviliškio niekur neisiu. Visiškai nesvarbu, kokį darbą dirbsiu. Esu įaugęs į miestą ir jo gyvenimą. Politinės ar darbinės karjeros siekti nežadu. Man patinka ten, kur gyvenu ir dirbu, esu sėslus, nusiteikęs tiktai darbui.

Gerbiamasis mere, bendraudamas su gyventojais, jūs atkreipiate dėmesį, kad jaučiame dar daug pykčio, pagiežos. Pykčiu mes nieko nepasieksime. Kokias dar kitas visuomenės, bendruomenės ydas pastebite, kurios trukdo mūsų bendravimui, darbui?

Niekada nebus taip, kad gyvenime šito neliktų. Pažiūrėkime į ES, kad ir į kaimynę Lenkiją. Kada pradėjo vadovauti broliai Kačynskiai, pasipylė lavina visokių pastabų ir net supriešinimų. Ir Italijos premjerai pasikeitė. Tai tiesiog gyvenimo būdas. Svarbiausia ne tai, kad yra prieštaravimų. Daug svarbiau nustatyti, ar tie prieštaravimai tarp mūsų, lietuvių, didėja, ar mažėja. Aš manau, kad tolerancijos kiekvieną kadenciją, palyginti su 1990-aisiais, tiek savivaldybėje, tiek Seime iš tikrųjų mažėja.

Bus tuo geriau, kuo greičiau suprasime, kad visa, ką darome, darome ne dėl savęs, o dėl ateinančių kartų, dėl mūsų vaikų ir vaikaičių. Kuo daugiau mes apie tai mąstysime, tuo tas mūsų susipriešinimas mažės. Dešiniųjų pozicijos yra vienokios, kairiųjų – kitokios, tačiau jos turi vieną bendrą tikslą – kad žmonės gyventų geriau. Kuo daugiau bendrausime, tuo greičiau mes pasieksime bendrą tikslą, ir neapykantos liks mažiau. Tačiau prieštaravimai visada išliks.

Pakalbėkime ir apie jūsų miestą. 1567 metais rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Radviliškis. Miestas ir rajonas jau rengiasi jubiliejaus šventei, juk Radviliškui – 440 metų.

Mūsų miestas, kaip geležinkelininkų sostinė, šiemet paminės 440 metų jubiliejų. Smagu apie tai kalbėti, nes jaunieji krikščionys demokratai šiemet parengė ir laimėjo projektą. Švietimo įstaigose kuriamos dainos, rašomi eilėraščiai apie Radviliškį. Pats dalyvauju šiuose renginiuose. Baigiamasis turas vyks birželio mėnesį. Laureatai bus pristatyti miesto šventės metu, liepos 14 dieną. Manau, tas darbas, kuris dirbamas su jaunimu, su miesto gyventojais supažindinant, koks buvo mūsų miestas ir koks jis bus, – jau istorija.

Po dešimties metų švęsime 450 metų jubiliejų, o tą šventę planuojame jau dabar. Privalėsime palyginti: kokie mes buvo prieš dešimt metų, kaip keitėmės, ir ką turėsime padaryti, kai švęsime 460 metų miesto jubiliejų. Tai bus jau kitų kartų šventės, tačiau jie galės pamatyti, palyginti, kaip mes keitėmės, kokios tendencijos vyravo mūsų mieste.

Tos gražios šventės proga noriu pasveikinti visus buvusius ir dabar mieste gyvenančius radviliškiečius. Mes turime labai daug garsių išeivių, todėl noriu juos visus pakviesti atvykti į miesto šventę. Ji prasidės liepos 12 dieną ir tęsis visą savaitę. Šventės programa bus reklamuojama per Lietuvos televiziją. Maloniai kviečiame visus atvykti. Nuoširdžiai laukiame savo vaikų, išsiskirsčiusių po Lietuvą ir užsienį.

Radviliškio bažnyčiai ir pirmajai mokyklai mieste – 410, bibliotekai – 70 metų. Šiemet sukanka 635 metai, kai pirmą kartą paminėtas Vadaktų kaimo vardas. Šie jubiliejai irgi bus prisimenami?

Tiesiog taip sutampa, kad mūsų miesto ir parapijos jubiliejų skirtumas – tik 30 metų. Dar švęsime Šiaulių vyskupijos įsteigimo 10 metų sukaktį. Šį jubiliejų minėsime liepos 8 dieną. Bibliotekos, Vadaktų kaimo jubiliejai ir kitos sukaktys parodo, kad mes esame neabejingi savo krašto, savo miesto istorijai. Todėl šitą miesto ir kitus jubiliejus švęsime su didžiuliu akcentu, kad po kurio laiko mūsų vaikai, vaikaičiai ar istorikai galėtų prisiminti ir įvertinti, kaip mes 2007 metais minėjome ir šventėme senąsias datas, kaip tęsėme praeities tradicijas.

Linkime gražių, prasmingų, įsimintinų darbų jums ir jūsų sutinkamiems žmonėms. Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Laima MACYTĖ

Radviliškis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija