Atnaujintas 2007 birželio 20 d.
Nr.47
(1544)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Knyga apie poeto
ir vyskupo
A.Baranausko
jaunystę

Iš užmaršties
prikelianti,
nuo užmaršties
apsauganti

Kuršių nerijos
sukaktys

Apyaušrio dalia

Išsaugokime šventą
atminimą

Senelis ir vaikaitis

Dėl pastarųjų dienų
vidaus politikos
klausimų

Atsainus požiūris
į Laisvės gynėjus
skatina atsakomybės
už valstybę menkėjimą

Švietėjiškos istorinės
laidos – būtinos

Nuo Juozapinės kalvos

„Caritas Internationalis“ – meilės liudytojų ir taikos kūrėjų kelias

Mindaugas BUIKA

Naujuoju „Caritas Internationalis“
konfederacijos prezidentu 18-oje
generalinėje asamblėjoje išrinktas
vienas ryškiausių Lotynų Amerikos
Bažnyčios hierarchų Honduro
sostinės Tegusigalpos arkivyskupas
kardinolas Oskaras
Rodrigesas Maradiaga, SDB

Kanoninis statusas patvirtina bažnytinę tarnystę

Popiežiaus Benedikto XVI išsakyti paraginimai socialinei ir karitatyvinei veiklai, kaip Katalikų Bažnyčioje skelbiamos Dievo meilės globalinei išraiškai, buvo svarbiausias įvykis praėjusioje „Caritas Internationalis“ konfederacijos generalinėje asamblėjoje, kurioje taip pat išrinkta jos nauja vadovybė. Kas ketveri metai rengiamuose svarbiausios bažnytinės humanitarinės struktūros, vienijančios 162 organizacijas, veikiančias 200 valstybių ir teritorijų, tokio pobūdžio susitikimuose įvertinami praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atlikti darbai ir aptariami perspektyviniai planai tolesnei veiklai pasaulyje, kupiname skurdo ir kitų nepriteklių, kuriems įveikti karitiečiai skiria didžiausią dėmesį.


Apie komunizmą, globalizmą ir kitas blogybes

JAV žurnalistas Viljamas F.Džasperis
(William F.Jasper) (kairėje)
ir visuomenės veikėjas,
publicistas Vilius Bražėnas
Gintaro VISOCKO nuotrauka

Viljamas F.DŽASPERIS (William F.Jasper) – JAV leidžiamo žurnalo „Naujasis amerikietis“ („New American“) vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, garsėjantis antikomunistinėmis, antiglobalistinėmis pažiūromis. Praėjusią savaitę šis žymus Amerikos žurnalistas, publicistas, analitikas viešėjo Lietuvoje. Paskutinėmis viešnagės dienomis svečias sutiko duoti išskirtinį interviu „XXI amžiui“.


Tautinės savimonės kūlgrindų keliais

Laima MACYTĖ

Edmundas Gaubas 2005 metais

Pasirodo, čia jokių kūlgrindų per XX a. antrosios pusės tautos istorijos pelkes nėra. Leonardas Gaubas nuo Stačiūnų (Pakruojo r.) gražiai ir dorai nugyveno gyvenimą. Žemdirbio prakaitu pelnydamas sau ir šeimai duoną, ir sūnų lenkė prie amato. Radviliškyje, Vaižganto gatvėje, apsigyveno 1953 metais. Pameistraudavo. Namui padarydavo duris, langus. Reikėjo – stalą, kėdę, spintą, spintelę padarė, negi kitų prašysi. Keturiasdešimt trejus metus išdirbo geležinkelyje. Per gyvenimą septyniolika kryžių pastatė. O sūnaus darbus šykščiai, tik vienu žodžiu, tačiau su pasigėrėjimu įvertino: „Peckelis“. Teisingo ir gero lietuvio darbo triūsas „atvedė“ sūnų Edmundą Gaubą į didžiųjų tautos kunigaikščių Lietuvą. Toks gyvenimas – kūlgrinda vaikams, vaikaičiams ir, aišku, giminės ainiams.


„Aš liksiu ištikimas žmogui...“

Alfas PAKĖNAS

Iš kairės: Kačerginės kultūros
centro vedėja Lina Sinkevičienė
ir solistė Sigutė Trimakaitė
su jai padovanotu šakočiu

Kačerginėje, žinomo rašytojo ir profesoriaus Vinco Mykolaičio-Putino buvusio vasarnamio kiemelyje, paminėtos jo mirties 40-osios metinės. Putinas išėjo į amžinybę 1967-ųjų birželio 7 d., įpusėjęs 74-uosius metus, visai Lietuvai palikęs didžiulius kultūros turtus, dar gyvas būdamas tapęs mūsų poezijos langu į pasaulio kultūrą, gyva visos Lietuvos legenda – kaip kadaise Maironis, Vaižgantas ar jauniausias lietuvių literatūros klasikas Vytautas Mačernis. Ir, pasak literatūrologės Irenos Kostkevičiūtės, „didelis sąžinės patikrinimo matas, niekada nenustojęs smerkti melo, niekšybės. Ar sugebėsime mes Putino pamokomis naudotis, ar reikia Putino mums šiandien?“


Žino, ką ir kaip daryti

Bronius VERTELKA

Skulptorius Juozas Lebednykas,
jo motina Janina ir žmona Jolanta
parodos atidarymo metu

Pirmosios vasaros dienos pavakare populiarus pučiamųjų instrumentų orkestras „Panevėžio garsas“ kvietė užsukti į Dailės galeriją, į joje atidaromą skulptoriaus Juozo Lebednyko jubiliejinę kūrybos parodą. Autorius pateikė 95 darbus, sukurtus per pastaruosius dvejus metus. Taip pat buvo pristatytas leidinys „Juozas Lebednykas“. Jubiliejinė dailininko paroda veikė iki birželio 17 dienos.


Gedulo ir vilties diena Notingeme

Prie kun. dr. Stepono Matulio
kapo kalba kun. dr. Vytautas Brilius, MIC

Sekmadienį, birželio 17 dieną, Notingemo Šv. Barnabo katedroje įvyko iškilmingas išvežtųjų į Sibirą ir vieno šviesiausių Europos lietuvių kunigų - Stepono Matulio, MIC, Lietuvių katalikų centro - Židinio įkūrėjo ir Didžiosios Britanijos lietuvių sielovados vadovo, mirties ketvirtųjų metinių paminėjimas.

Kun. dr. Steponas Matulis, MIC, baigęs dominikonų Angelicum universitetą Romoje 1946-aisiais daktaratu bei paruošęs antrą daktaratą Grigaliaus universitete Romoje, 1953-iaisiais buvo paskirtas marijonų naujokyno vadovu, o 1957-aisiais marijonų dvasios vadovu Romoje. 1958-aisiais paskirtas Londono lietuvių parapijos rektoriumi. 1965-aisiais įkūrė Notingeme jaunimo Židinį - lietuvių berniukų bendrabutį, Aušros Vartų Marijos koplyčią, atgaivino pasaulio lietuvių katalikišką tautinės minties žurnalą „Šaltinis“, kurį leido, redagavo ir spausdino Židinio spaustuvėje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija