Atnaujintas 2007 birželio 29 d.
Nr.50
(1547)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Debesys virš saulėtojo Krymo

Vis blogėjant politinei padėčiai Ukrainoje – ne tik politikų, bet ir visuomenės susirūpinimui – imta kalbėti netgi apie Vakarų ir Rytų Ukrainos atsiskyrimą. Tačiau kažkodėl mažai kalbama apie padėtį Krymo pusiasalyje, kur vis daugiau reiškiasi Krymo totoriai. Neseniai Simferopolyje įvyko didžiulis mitingas, stalininio teroro aukoms atminti. 1944 m. gegužės 18 d. Stalino įsakymu į Sibirą ir Vidurinę Aziją buvo ištremti visi Krymo totoriai. Tai yra visa nuo amžių šioje žemėje gyvenusi tauta. Lygiai taip pat buvo pasielgta ir su čečėnų tauta. Daugybė totorių nepasiekė savo „galutinės stoties“, tūkstančiai jų mirė gyvuliniuose vagonuose. Ypač vaikai, seneliai. Teigiama, kad buvo ištremta daugiau nei 180 tūkst. žmonių. O 1989 metai tapo Krymo totorių grįžimo į savo istorinę tėvynę pradžia. Oficialiais duomenimis, šiuo metu sugrįžo 270 tūkst. Krymo totorių. Jie dabar aktyviai įsitraukia į Krymo politinį gyvenimą ir procesus, vykstančius šiame regione. Krymo totorių nacionaliniam judėjimui atstovauja savotiški totorių parlamentai – medžlisas ir kurultajus. Jie daro didelę įtaką politiniams procesams Kryme, ypač kai Rusijos nacionalistinės-imperinės jėgos neslepia savo tikslų atplėšti Krymo pusiasalį nuo Ukrainos, kurį esą neteisėtai „padovanojo“ Ukrainai „kukurūzininkas ir voluntaristas“ Nikita Chruščiovas. Svarbų vaidmenį Krymo totorių medžlise vaidina sovietinių laikų disidentas Mustafa Džemiliovas. Jo įsitikinimu, svarbiausia totorių problema yra žemės problema. Juk buvę tremtiniai ir jų palikuonys, grįžę į savo istorinę tėvynę, susidūrė su žemės ir gimtųjų namų grąžinimo klausimais. O tuos namus užgrobė daugiausia ne ukrainiečiai, o rusai, bemat atsibastę po totorių ištrėmimo. Todėl Krymo klausimus „kuruojantis“ Rusijos mokslų akademijos Europos instituto žymiausias specialistas Viktoras Mironenka teigia, kad Krymo totoriai savavališkai užgrobia žemes ir namus. Be to, pernai, gegužės mėnesį, Ukrainos vyriausybė priėmė specialią programą dėl grįžusių iš tremties totorių apgyvendinimo bei apskritai dėl jų prigimtinių teisių atgaunant nuosavybę. Galima priminti, kad Krymo totoriai „oranžinės“ revoliucijos metu vienareikšmiškai palaikė dabartinį Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką, skirtingai nuo vietinės prorusiškos Krymo valdžios, kuri besąlygiškai rėmė V.Janukovičių. Neatsitiktinai neseniai kelios Krymo ir Ukrainos rusakalbių organizacijos pareikalavo iš Krymo ir Kijevo valdžios imtis griežtų priemonių dėl neva antikonstitucinės Krymo totorių medžliso veiklos. Ukrainos ir Krymo rusai apkaltino Krymo totorius kurstant nacionalinę nesantaiką.

Aišku, šiandien Krymo totoriai nesudaro rimtesnės daugumos pusiasalyje. Tačiau specialistai ir demografai atkreipia dėmesį į dinamiką, t.y. į totorių skaičiaus spartų didėjimą. Netgi oficialus Krymo totorių medžlisas ir jo politiniai lyderiai, tarp jų visų pripažintas lyderis Mustafa Džemiliovas, pabrėžia, kad jų politika orientuota į ilgalaikę perspektyvą. Tuo labiau kad tam yra pagrindo. Gimstamumas Krymo totorių šeimose yra daugelį kartų didesnis nei vietinių ukrainiečių, jau nekalbant apie rusų šeimas. Todėl perspektyva aiškiai totorių naudai. Tuo klausimu demografai primena situaciją buvusios Jugoslavijos Kosovo provincijoje, dėl kurios atsiskyrimo ir nepriklausomybės vyksta arši kova, į kurią įsitraukė netgi Jungtinės Tautos, ES ir JAV.

Galima priminti, kad Kosove netgi po Antrojo pasaulinio karo pabaigos daugumą gyventojų sudarė serbai. Bet nepraėjo nė pusė amžiaus, kai situacija radikaliai pasikeitė, ir dabartinio Kosovo konflikto šaknys tai, kad serbai Kosove tapo mažuma. Ir nors dabartinių Krymo totorių ir vietinių rusakalbių konfrontacija dar neįgavo atviro konflikto formų, o apsiriboja tik turtiniais ginčais, tie vis gilėjantys nesutarimai gali virsti į panašų kaip Kosovo albanų daugumos ir serbų tarpnacionalinį, netgi ginkluotą konfliktą. Krymo ir Ukrainos rusakalbių organizacijų lyderiai, aiškiai kurstomi ir instruktuojami iš Maskvos, akcentuoja ne tik „teisėtą“ Krymo pusiasalio priklausomybę Rusijai, bet ypač tai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, pataikaudamas totorių bendruomenei, siekia išstumti iš Krymo kuo daugiau rusų. Savo ruožtu Krymo totoriai aiškiai nepasitiki prorusiška Krymo valdžia, kaip ir siekiančiu įvesti savo vienvaldystę Ukrainoje premjeru V.Janukovičiumi.

Petras Katinas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija