|
MAŽUMŲ DIKTATŪRA?
Visi žinome pasaką apie gudrią laputaitę, įsiprašiusią į vežimą. Iš pradžių prašė tik vieną, skaudamą letenėlę vežiman padėti. Toliau prašė pagailėti antros jau pavargusios. Vėliau suskaudo trečią ir ketvirtą kojelę, o galiausiai ir uodega atsirado vežime... Po to pradėjo iš vežimo kristi daiktai, ir lapė įsivedė jai naudingą tvarką.
Taip mus įspėjo protėviai, kad net mažiausia nuolaida sukelia grandininę reakciją, kuri dažniausiai iš pagrindų pakerta visuomenės, tautos ir valstybingumo nuostatas. Šią tezę patvirtina jau įsigalėjusi praktika ES, pamažu besismelkianti ir į Lietuvą, mažumų gynimo priedanga, tačiau kuriant akivaizdžias privilegijas joms.
Antai ES žinomas faktas, kai R.Butiljonė, tik paminėjęs savo krikščioniškas pažiūras į šeimą, buvo eliminuotas ne tik iš kandidatų į aukštą postą, bet ir apskritai iš politinio gyvenimo. Lietuvoje kaip aidu pasikartojo panašus variantas su televizijos žurnalistu Žuku, prasitarusiu apie vienos europarlamentarės lytinę orientaciją. Žuko nebeliko televizijoje. Nebėra jo ir žurnalistikoje. Panašiai įvyko ir Latvijoje.
Akivaizdu, kad ES negali būti nuomonių įvairovės, bent jau valdymo struktūrose ir informatikoje, dominuoja mažumų interesus ginanti nuostata. Ji jau įtvirtinama ir įstatymuose. Iš pradžių kukliai, bet Konstitucijoje jau įtvirtinta mažumų lygybė. Antras žingsnelis lygių galimybių įstatymas. Toks jau yra ir Lietuvoje. Kokie kiti žingsniai laukia mūsų šalelės, rodo kitų valstybių patirtis.
Antai Anglijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje jau priimti įstatymai, draudžiantys abejoti holokausto faktu. Olandijoje ar Danijoje egzistuoja įstatymas, draudžiantis reikšti neigiamą nuomonę apie homoseksualus. Apie juos, kaip apie mirusius arba gerai, arba nieko. Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Ispanijoje jau įstatymu įtvirtinta homoseksualių porų santuoka, arba bent šeima, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis (paveldėjimas, alimentai ir t.t.).
Kadangi homoseksualai negali turėti palikuonių, kyla dar viena problema įsivaikinimas ir augančio vaiko seksualumo prievartinio orientavimo problema. Bet mūsų laukia dar siaubingesnė perspektyva individo klonavimo galimybės tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektu!
Aišku, įstatymais tai galima sureglamentuoti, tačiau doros, sąžinės ir kultūros paveldo sritys įstatymams nepavaldžios. Todėl jau šiandien galime konstatuoti visuomenės daugumos teisių pažeidimą, peraugantį į akivaizdžią mažumų diktatūrą. Todėl būtina peržiūrėti mažumas ginančius įstatymus ir išsiaiškinti, kur buvo padaryta klaida, lėmusi diktatūros formavimosi grėsmę.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti tokio įstatymo būtinumą. Antra jo taikymo kontingentą. Trečia galiojančio įstatymo trūkumus. Tai išaiškinus galėsime imtis atitinkamų priemonių besiformuojančioms destrukcijoms pašalinti, kad jos neperaugtų į didesnį blogį diktatūrą.
Taigi mažumas ginančių įstatymų būtinumas Lietuvoje turėtų būti grindžiamas diskriminacijos faktais, o tokių nėra ir nebuvo per visą Lietuvos valstybingumo istoriją. Pradedant labiausiai pasaulyje persekiojama žydų tauta ir baigiant lytinėmis mažumomis.
Akivaizdu, kad tautinių mažumų diskriminacijos Lietuvoje nebuvo, ir Konstitucijoje bei Baudžiamojo kodekso straipsnuose žodis tautinės yra automatiškai perkeltas iš ES įstatymų arba piktybiškai įrašytas su toleriage perspektyva piktnaudžiauti ir formuoti nesamas problemas. Praktika patvirtina piktnaudžiavimo atvejį, kai vienintelė žemėje tauta, 700 metų gelbėjusi žydus, šiandien per visą pasaulį juodinama kaip žydšaudė. Nors oficialūs Jad Vašemo apdovanotų teisuolių vardais lietuvių duomenys parodo, kad Lietuva yra antroje vietoje iš 34 valstybių. Ir pagal išgelbėtų nuo holokausto žydų kiekį Lietuva taip pat antroje vietoje iš visų kitų valstybių, apie kurias yra žinių. Tačiau žydšaudžio etiketė mums nuolat ir įkyriai klijuojama jau 17 metų. Tylią ir santūrią lietuvių tautą nuolat terorizuoja Lietuvoje gyvenanti žydų (5000) mažuma; tai dėl savo kapinių ir paminklų, kurių patys netvarko, o reikalauja valstybinės priežiūros, tai dėl sinagogų atstatymo, tai dėl išlikusio turto priklausymo sinagogoms. Nors patys neišsiaiškina, kuris rabinas iš dviejų yra tikras, nes vienas kalba tik rusiškai, kitas tik angliškai, ir nė vienas nemoka nei jidiš, nei lietuvių kalbos. Priekaištauja žydai dėl fašistinių ženklų, piešiamų ant tvorų, nors sovietinė penkiakampė nė kiek ne mažiau padarė blogio tiek lietuvių, tiek ir žydų tautai. Ir nė už vieną (fašistinį ar sovietinį) ženklą ir nusikaltimą lietuviai neatsakingi, nes abu Lietuvai yra okupantiniai.
Kadangi nustatėme, jog žodžiai tauta ir lytis Lietuvos įstatymuose įrašyti piktybiškai, tai būtina nurodyti, kokios tendencijos kyla iš jau paminėtų veiksmų, kad suprastume šių žodžių išbraukimo būtinumą. Antai pasaulyje stebimas naujosios kairės formavimasis iš suardytų (bet neišeliminuotų, kaip fašistai iš politikos) komunistų gretų. Tai, deja, tokia pat agresyvi politinė jėga (atsiminkit gulagus), nevengianti teroristinių išpuolių, sprogdinimų ir žmogžudysčių (atsiminkit daugiaaukščių sprogdinimus Maskvoje ir mokyklos įkaitų sušaudymą, muzikinio teatro lankytojų nunuodijimą dujomis). Tai komunistinis paveldas, kurį matome naujajai kairei priklausantiems socialistiniams, anarchistiniams, feministiniams ir homoseksualistiniams judėjimų frontams. Nors gėjų judėjimas Lietuvoje dar labai nedrąsus, bet, peržvelgus jų deklaraciją, atrandame atvirą siekį primesti visam pasauliui savo diktatą. Tai labai adekvatu su sionistų siekiais, todėl galime įtarti sionistus teikiant rimtą materialinę paramą gėjų judėjimui, ką patvirtina ir Mens Factory klubo Vilniuje pritrenkianti prabanga bei gėjų vadovų tautybė. Akivaizdus dviejų mažumų susidubliavimas bei dvigubas lėšų gavimas.
Pažymėtina, kad homoseksualų judėjimo idealogija taip pat yra diskriminacija kitoms lytinės orientacijos mažumoms: ekshibicionistams, transvestitams, pedofilams, nekrofilams, zoofilams, sadomazochistams ir kt. Juk gėjų ir lesbiečių pramintais takais kada nors plūstelės ir paminėtų mažumų minia. Jau šiandien sekso parduotuvėse matome jų įrankius. Netoli ta diena, kai jie išeis iš pogrindžio.
Šis faktas dar kartą patvirtina piktavališką tendenciją tiek Lietuvos, tiek ES mažumų gynimo priedanga įtvirtinti jų privilegijas, pirmiausia įtvirtinti jų diktatūrą. Žingsnelis po žingsniuko iš pat pradžių priverčiant visuomenę jais domėtis, vertinti ir pripažinti. Jei rami ir tolerantiška lietuvių tauta neignoruoja ir siūlomus ar per TV rodomus vaizdus apie netradicines vertybes neboikotuoja, tai tada dirbtinai provokuojamas konfliktas ir mėgaujamasi nuskriaustojo būsena ir naudojamasi vėliau teikiama materialine nauda. Ryškiausias to pavyzdys pasaulyje Šveicarijos bankų seifų atidarymas holokausto aukų žalos atstatymo priedanga. Sionistai, niekieno neįgalioti, pasisavino holokausto aukų vardu milijardines sumas, tačiau jos iki šiol nepasiekė aukų ar jų šeimų kišenių. Sionistai, pasisavinę holokausto žalos išieškojimo funkciją, deja, naudoja atgautas lėšas ne pagal paskirtį, o būtent sionizmo tikslams pasiekti. Tarp tų tikslų ir gėjų, ir lesbiečių vykdomo ekstremizmo rėmimas.
Dar kartą būtina pažymėti, kad Lietuvoje mažumos jau turi neįtikėtinai daug privilegijų, o tai skatina jas žengti dar ne vieną žingsnį kol įgyvendins savo deklaracijoje užsibrėžtą tikslą drebėk, hetero kiaule, kai pasirodysim tau be kaukių! Argi tai nepanašu į Trockio sionistinius grasinimus parklupdyti pasaulį kruvinoje vergovėje? Todėl turime aiškiai suprasti, kur mažumų teisės, o kur jau privilegijos, ir skubiai jas eliminuoti.
Sionistų remiamų mažumų (išskyrus luošųjų) tikrasis tikslas ne pačios mažumos, o jų vykdomas ekstremizmas, kuris pakerta valstybės įvaizdį. Po teisių gynimo numatytas didesnis žingsnis privilegijos, o po jų ir diktatūra ranka pasiekiama. Turime pakankamai pavyzdžių istorijoje. Hitlerio ir Stalino žinomų homoseksualų veiklos politikoje rezultatai ne tik Antrasis pasaulinis karas, bet ir nužudyta 200 milijonų civilių gyventojų taikos metu.
Yra ir gerų pavyzdžių: neišnešę į atvirą erdvę, o palikę homoseksualumą privačiame lygyje, Leonardas da Vinči, Mikelandželas sukūrė nemirtingus šedevrus ir visame pasaulyje gerbiami kaip menininkai, kūrėjai, visai nesmerkiant jų lytinės orientacijos.
Štai ir visa problema. Vienu atveju žmonijos naikinimas. Kitu garbingi kūrėjai. Juos skiria tik privatumo ir viešumo riba.
Todėl neleiskime peržengti tos ribos. Juo labiau kad LR Konstitucijos 29 straipsnis mums garantuoja, kad negalima ne tik varžyti žmogaus teisių, bet ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės kilmės, tikėjimo įsitikinimo ar pažiūrų. Tuo tarpu būtent privilegijų reikalauja Lietuvos mažumos: tai bešeimininkio turto grąžinimo sinagogoms, nes neva pagal tikėjimą joms priklauso. Tai pavardžių rašymo pagal mažumų raštiją, o ne lietuviškai. Tai dėl lyties leisti demonstruoti, t.y. privatų gyvenimą paversti visuomeniniu...
Gelbėkime save, savo šeimą, tautą ir valstybę nuo pražūties. Mums tokią teisę ir pareigą įteisina Lietuvos Konstitucija. Tegul mūsų vaikai eina vien takais dorybės.
Dr. Rūta Gajauskaitė
kriminologė
© 2007 XXI amžius
|