|
Genocidas
(Pabaiga. Pradžia Nr.
54)
Nesuskaičiuoti ir kitų genocido rūšių, kuriomis papildė alkoholizacija. Investicinių čekių įvedimas, jų išpardavimas vertelgoms buvo dar dešimt metų iki SSRS žlugimo KGB išdirbtas projektas, siekiantis, kad jų šeimininkai komunistai su visais jų kadrais, su rezervu neliktų skurdžiais, turėtų gyvenimo pradžiai. Kaip Titanikas nugrimzdo į dešimties kilometrų vandenyno gylį, taip ir ištisos gamyklos su visais įrengimais pradingo. Sekant japonų pavyzdžiu, galima buvo išsaugoti ir modernizuoti šimtus gamyklų. Bet ne AMBivalentininkams pakako praturtėti ir iš griuvenų.
1920 metų Steigiamojo Seimo ekonomistai skaičiavo, kad vienas litas iš alkoholio neša keturis litus nuostolio. Dabartiniai AMBivalentininkai ekonomistai tokių nuostolių neskaičiuoja jie mąsto: nėra žmogaus, nėra ir problemos. Juk lieka jo turėtas turtas, jo vieta po saule. Steigiamojo Seimo laikais žmogus gėdijosi žmogaus, bijojo, gerbė Dievą, savo artimą ir pats save. Jie mąstė ką žmonės pasakys, ką pagalvos?
Šitieji nesigėdija žmonių. Jie turi dievą mamoną, kuris AMBivalentininkus skatina, mokina: Vien tik auksas tevaldo mus.
Kita genocido rūšis yra ta, kad AMBivalentininkai išmokė žemę skraidyti tarsi lydekai įsakius: iš tolimiausių Lietuvos vietų, iš užkampių žemės gabalai suskrenda į Vilniaus priemiesčius. Ar tai ne genocido rūšis vietinių žmonių atžvilgiu? AMBivalentininkai per 50 sovietinių metų nė kiek nepasistengė sulietuvinti lenkinamus Vilniaus krašto rajonus. Šiuo metu iš Šalčininkų ir Nemenčinės rajonų baigiamos likviduoti lietuviškos mokyklos. Žemės neatgavusiems žmonėms atvažiavus piketuoti prie Seimo rūmų, Seimo narys teikėsi kalbėti ne lietuviškai, o lenkiškai. O prieš 17 metų jis ir jo draugai buvo už Lietuvos nepriklausomybę. Ar tai ne genocido vykdymas?
Kunigas Mykolas Krupavičius kruopščiai ruošėsi žemės reformą daryti. Nagrinėjo žymių katalikų ir filosofų veikalus, tarėsi su katalikų mokslininkais ir priėjo išvados, kad išdalyti lenkų ir sulenkėjusių lietuvių dvarininkų žemes neprieštarauja prigimtinei teisei. M.Krupavičiui vadovaujant, žemės reforma buvo atlikta per pusantrų metų.
Dabartinei reformai gaires nubrėžė KGB institutuose dar dešimt metų iki Sąjungos žlugimo. Jie nubrėžė ne tik gaires, bet surado ir vykdytojus, nuo seno pažįstamus, pasirinko ir ištikimuosius genocidui vykdyti. Jie, kaip Krylovo pasakėčioje, lyg beždžionė dviem katėms dalijo sūrį žemę, kol galiausiai pačiai beždžionei atsikandant ir suryjant, katėms sūrio neliko.
Žemė maitintoja, rengėja, gynėja, iš žemės esame, kaip ir visa kita gyvybė, kilę, ten ir sugrįšime. Sovietai ją iš mūsų atėmė, iš po kojų išmušė tvirtą pagrindą. AMBivalentininkai 17 metų žemės grąžinimą teisėtiems savininkams, perfrazuojant Chruščiovo posakį, kaip pastipusią katę tampo už uodegos.
Pakelės plėšikai, atimdami turtą, palieka gyvybę, bet geradariai AMBivalentininkai, atimdami iš žmonių turtą, pirmiau propaguoja alkoholį, kad jiems atimtų protą. Tik jūs daugiau gerkite ir greičiau pasikarkite, palikę senus tėvus, važiuokite į Europą, Aziją. Mažiau bus žmonių, mažiau mums bus problemų. Mūsų ir mūsų vaikų gyvenimams runkelių užteks, o jeigu pritruks, importuosime iš motinėlės Rusijos... Mes buvome ir likome internacionalistai. Kuo patogiau mums bus būti, tuo ir būsime. Kokiais tik norėsime, tokiais vardais krikštysimės: socialdemokratais, valstiečiais-liaudininkais, nebūtais vardais pasivadinsime ir mūsų vaikai taip vadinsis. Jau dabar mūsų pėdomis jie eina. Sakote, vartosi kaulai, kratosi pelenai S.Kairio, K.Bielinio, kurių palaikus su didelėmis iškilmėmis Lietuvoje perlaidojote, bet kurių testamentus sulaužėte... Sakote, M.Šleževičius, F.Bortkevičienė, P.Ruseckas... po mūsų mirties pragaran mus temps. Niekai mes materialistai. Mūsų pirmtakai prie Lenino, Stalino, Sniečkaus buvo materialistai ir mes tokie esame ir liksime. Nors kartais ir religingus pavaidinsime. O ką kalbėjom prieš rinkimus pamirškit... Dabar ne tie laikai. Ne daugumos diktatūra mažumai-kapitalistams, o mažumos-kapitalistų diktatūra daugumai-liaudžiai. Štai taip.
Tai jiems šventais tampa švento Lenino žodžiai, jo taktinės knygos Vaikiška kairumo liga komunizme atvirkštinė prasmė. Tie katinai vis kaip bebuvo krenta ant kojų...
Fašistų genocido vykdytojai nuteisti. Apie komunistų genocido vykdytojus prirašyta tūkstančiai jaučių odų. Bet jie dar nėra teisti. Ir tą genocidą be jokio gailesčio tebetęsia mažai savo tautai. Ir dabar, atseit, nepriklausomoje Lietuvoje, jūsų nusikaltimams surašyti reikia šimtų jaučių odų.
Kas tie 50 iškilių Seimo narių razbaininkų genocido vykdytojų, pasirengusių dieną naktį girdyti nugirdyti žmones? Vargu jūs, razbaininkai, žinot istoriją: anglai ir kiti europiečiai, užvaldę Azijos kolonijas, ten gabeno savo prekes, tarp jų ugninį vandenį ir opiumą. Vandenį ir opiumą tos tautos atmetė ir pačios opiumą pradėjo gabenti į Europą. Tą patį daro ir susivienijusi Pietų Amerikos mafija. Taigi, ponai, jūs esate penkiasdešimties Seimo narių susivienijusi mafija. Žmonės turėtų žinoti jūsų pavardes. Mačiau per savo gyvenimą daug prasigėrusių stribų, degtindarių, jų vaikų. Negražiai jie savo gyvenimus baigė, dargi paskutinis giminėje išmirė... Praeis ir jūsų garbė.
Žodis prichvatizacija nors ir nelietuviškas, tačiau išreiškia tą pokomunistinę vogimo esmę. Jis turėtų išlikti literatūroje kaip to laikotarpio neigiamas įvardijimas. Žodį AMB kiekvienas supranta, kad tai vyriausias prichvatizacijos architektas. Iš jo neturime teisės tos garbės atimti ir tą užmiršti.
Tačiau yra sutapimas, kuris pagilina prasmę: AMB + ivalentia. AMBivalentia reiškia cheminį elementą, kuris prie vienokių sąlygų teigiamas, prie kitokių neigiamas. Filosofijoje būtų nepastovus, dviprasmis, nepatikimas žmogus viena galvojantis, kita sakantis, trečia darantis. Būtų lyg ir fariziejus. Sutapimas? Taip.
Kalbėdami ar rašydami galėtume vietoj bolševikas, komunistas sakyti: AMBivalentininkas ar sutrumpintai ambininkas, ambistas, kaip leninistas, stalinistas. Reikia įamžinti JĮ.
Jurgis Bielinis
© 2007 XXI amžius
|