Atnaujintas 2007 rugpjūčio 3 d.
Nr.59
(1556)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Galima būti maža šalim, bet oria, kuri nesitraukia, ir tada ji pasiekia

Tėvynės sąjungos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis, kalbėdamas per Lietuvos radiją apie prieš 16 metų įvykusią tragediją Medininkų pasienio punkte, pabrėžė, kad Lietuvos valdžia nieko nedaro ne tik šiandien, bet ir prieš keliolika metų, kad tragedijos kaltininkai būtų nubausti.

„Tas nedarymas prasidėjo, kai Lietuvoje pasikeitė politinė valdžia – tai 1993 metai, kaip tik tada į Lietuvos teisingumo rankas buvo patekęs vienas iš milicijos būrio (OMON) teroristų – Parfionovas. Praėjo daug metų, kai į Lietuvos teisingumo rankas, ko gero, net nuliūdusias, kad joms teko tokia problema, pateko kitas teroristas Igoris Gorbanis, kurį Tomas Šernas atpažino. Tuomet kilo klausimas: ką daryti? Kaip išvengti problemų su Rusija? Nors Parfionovas buvo nufilmuotas siautėjantis Lietuvos pasienio postuose, mažų mažiausiai chuliganas ir teroristas, nors įrodomai neužmušė žmogaus, Lietuva jį paleido. Jis išvažiavo į Latviją, Latvija jį irgi paleido, po kurio laiko Rusijoje jis buvo sutiktas su paradais, orkestrais ir net ordinais.

Dėl I. Gorbanio. Mūsų prokuratūra nusprendė, kad Tomo Šerno liudijimų nepakanka, o Gorbanis turi liudininką, kuris sako, kad tą naktį Gorbanis buvo kitur. Bet kur jis buvo? Jis buvo Lietuvoj“,– komentavo V.Landsbergis radijo laidoje. Jis priminė, kad omonininkai dar daugiau darė Lietuvoj: jie susprogdino bombą Suvorovo gatvėje, dabartinėje Sapiegos gatvėje.

„O ką čia veikia Gorbanis? Kodėl jis turi atvykti į Lietuvos Respubliką? Ar jis prašė kokio leidimo? Ne, jis siautėjo ir tiek. Ėjo kiaurai per sienas stipriai ginkluoti ir darė, ką nori. Tai banditų gauja. Bet mes banditą paleidžiam. Tai štai iš kur eina mūsų menkumas, niekingumas. Aš manau, žmonės yra pakankamai garbingi. Yra nemažai žmonių, kurie piktinasi tuo. Tie valdžioje esantys, kurie negina piliečių teisių ir pačios valstybės, o daugiau siekia išvengti politinių problemų, tai jie ir eina tokiu keliu“, – pabrėžė prof. V.Landsbergis.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar teisinga, kad tokiems nusikaltimams negalioja senaties terminas, V.Landsbergis kalbėjo, kad yra girdėjęs išvedžiojimus, kad tokiam nusikaltimui kaip Medininkų žudynės yra 20 metų terminas. Taip pat sakė, kad ne kartą yra pats klausęs, kodėl toks nusikaltimas nėra kvalifikuojamas kaip karinis nusikaltimas, nes jį įvykdė mūsų valstybėje svetimos valstybės dalinys arba svetimos valstybės maitinami vietiniai V.Makutinovičiaus teroristai.

Pasak V.Landsbergio, jų jėga, jų ginklai, jų algos ėjo iš ten, iš Kremliaus, KGB struktūrų. Tai ana valdžia ir atsakinga už jų veiksmus ir tai yra veiksmai svetimoj valstybėj, tai yra paimtų į nelaisvę pareigūnų nužudymas, peršaunant galvas, taip pat kaip jie Katynėje nužudė dešimtis tūkstančių lenkų belaisvių, paimtų kare su Lenkija, kurį dabartinė Rusija neigia kaip ir valstybinį nusikaltimą. Jiems peršovė galvas, ir Medininkuose peršovė galvas belaisviams, nesipriešinantiems.

„Kas tai? Paprasta žmogžudystė?– klausia V.Landsbergis. – Nieko panašaus. Tai yra kitos valstybės pareigūnai, kurie nužudo Lietuvos pareigūnus arba kurie nužudo žmones prie bokšto, tiesiog ginančius laisvą žodį, savo šalies laisvę, turėti savo valdžią, turėti savo televiziją ir panašiai. Atvažiuoja su šarvuočiais, su automatais, daužo, šaudo ir nėra nė vieno kalto. Jie gauna ordinus Rusijoje. Jie iš karto buvo apdovanoti ordinais. O jūs pabandykite nors vieną iš tų žudikų kaip nors prigriebti šiandien. Tai gryniausi karo nusikaltimai, kaip ir Rainių žudynės, kur žudikas, buvęs KGB pulkininkas Raslanas, ramiai gyvena Rusijoje su visa pagarba , apdovanojimais, didele veterano pensija, nusipelnęs Sovietų Sąjungai. Jis Lietuvoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos, bet jis iki gyvos galvos gyvena ramiai, apsaugotas, po skėčiu tos šalies, kuri plepa apie savo kovą su terorizmu ir globoja teroristus, kai reikia, pasiunčia į Londoną užmušti kokį nors režimo priešą“.

V.Landsbergis ragina Lietuvos valdžią pasimokyti iš Londono, kuriame matosi prabudimas, orumas ir savigarba: „Ne, prezidente Putinai, žudyti Britanijos pilietį Britanijos sostinėje – šiek tiek per daug! O žudyti Lietuvos pilietį Lietuvos sostinėje? Tai mes tokie maži. Ką mes galim? – Taip mąstydami, mes tikrai dvasiškai maži ir esame dvasiškai bejėgiai. Galima būti maža šalim, bet oria, kuri nesitraukia, ir tada ji pasiekia. Mes turime garbingą laikotarpį istorijoje“,– pažymėjo prof. V.Landsbergis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija