|
Kas nulems mūsų vaikų ateitį?
Dievo dovanota laisvė Lietuvai davė labai daug. Pirmiausia turime džiaugtis, kad kol kas galime niekieno netrukdomi eiti į Dievo namus, semtis dvasinės stiprybės, o svarbiausia naudotis sakramentais. Tik, deja, jau labai jaučiame, kad iš žmonių stengiamasi atimti ir šią galimybę, juodinant dvasininkus ir nuteikiant visuomenę prieš juos. Užtat vis daugiau sektantų, ypač daugėja satanistų (iš kur jie atsiranda?), kurių mišioms reikalinga nužudyti žmogų. Nenuostabu, kad paauglių, vaikų beveik nematyti bažnyčiose. O atitrūkę, nutolę nuo Dievo paaugliai lengvai patenka į nelabosios dvasios įtaką. Pradžia gali būti knygų apie burtus, burtininkus skaitymas. Po to jau ir ekstrasensui tokius, jau burtų paveiktus, lengviau prisivilioti. Kiek jaunimo pramogauja būrimo salonuose, spiritizmo seansuose! O kai dar prisideda alkoholis (kad ir sidro pavidalu), narkotikai arba lošimas iš pinigų, atsiranda visiška priklausomybė nuo šėtoniškų galių. Kiek tokių prasilošusiųjų nusižudo. (Iš viso Lietuvoje kasdien nusižudo 3,5 žmogaus.) Daugėja užsikrėtusių AIDS. O kokie žodžiai, kokie keiksmai sklinda iš jaunimo, ypač paauglių, lūpų. Iš kur visa tai?
Labai keista, kad valstybės vadovams tai visai nerūpi. Kas daroma, kas ligi šiol buvo daroma, kad būtų užkirstas kelias jaunimo, vaikų pražūčiai? Reikėtų, jei dar ne per vėlu, šaukti SOS ir dėti visas pastangas ir valstybės vadovams, ir tėvams, ir mokytojams. Be privalomo tikybos dėstymo pirmose-dvyliktose klasėse nieko nepasieksime. Jei nepadarysime to dabar, vėliau bus šaukštai po pietų.
Patys tėvai turi bent kas sekmadienį eiti į bažnyčią, surasti laiko Dievui. Bažnyčią būtina lankyti kartu su vaikais, kad šie neprarastų Dievo globos.
Tėvai turi labiau domėtis ir religija. Su Švč. M.Marijos pagalba reikia stengtis išsaugoti savo vaikus nuo blogio įtakos. Skaitykime XXI amžių, Artumą, o vaikams būtinai nupirkime ar užprenumeruokime puikų leidinėlį Kregždutę. Mokykime savo pavyzdžiu santūrumo, kantrybės, maldingumo. Bendraukime daugiau su vaikais, daugiau rodykime jiems dėmesio ir meilės, kad jie prisirištų stipriau prie šeimos, o užaugę būtų geri šeimos nariai.
Valstybė vargu ar ką darys. Susidaro keistas įspūdis: valdžios atstovai daugiau rūpinasi degradavusių šeimų vaikais. Panašu, kad degradavusieji socdemų ir jų bendražygių ištikimiausieji rinkėjai.
Ieškokime išeities, siekime, kad gėris, teisingumas būtų svarbiausi tikslai mūsų ir vaikų gyvenime. Svarbiausia nebūkime abejingi vaikų ateičiai, nes žmogaus gyvenimo prasmė mylėti Dievą ir vykdyti Jo valią.
Kazys VILČINSKAS
Velžys, Panevėžio rajonas
© 2007 XXI amžius
|