Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Žolinės atlaidai Pivašiūnuose

Kęstutis Kasparas

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis smilko maldininkus Pivašiūnuose. Kairėje – vyskupas Juozapas Matulaitis

Alytaus rajone esantys Pivašiūnai, jau iš seno garsūs Žolinės atlaidais, visada sutraukia daug tikinčiųjų. Bažnyčioje esantis Dievo Motinos Marijos paveikslas nuo seno garsėja savo stebuklinga galia. Tai liudija senieji votai (dovanos), pakabinti prie paveikslo atsidėkojant už čia patirtas malones.

1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota karūna ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo tada kiekvieno mėnesio 15 dieną maldininkai iš įvairių Lietuvos vietovių susirenka pagerbti Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją, Nuliūdusiųjų Paguodą, ir paprašyti jos dangiškos globos bei užtarimo.

Vyskupai šventė savo tarnysčių sukaktis

Telšių vyskupai Jonas Boruta, SJ, ir Antanas Vaičius šventė savo 25-ąsias tarnystės Viešpaties vynuogyne metines

Rugpjūčio 6 dieną Telšių Katedroje du Telšių vyskupai Antanas Vaičius ir Jonas Boruta, SJ, šventė padėkos Eucharistinę auką – šv. Mišias, minėdami 25-ąsias savo tarnystės Viešpaties vynuogyne metines: pirmasis – vyskupystės, o antrasis – kunigystės. Tą dieną Katedra buvo sausakimša tikinčiųjų, nes pasveikinti garbiųjų ganytojų čia atvyko daugybė žmonių ne tik iš Telšių vyskupijos. Iškilmingas padėkos šv. Mišias koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. P.S.Zurbriggenas, Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius, SJ, Vilkaviškio ir Panevėžio vyskupai emeritai J.Preikšas bei J.Žemaitis, MIC, sukaktuvininkas Telšių vyskupas emeritas A.Vaičius, didelis būrys prelatų, monsinjorų, kanauninkų, kunigų ne tik iš Telšių vyskupijos, o koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas ordinaras J.Boruta, SJ. Šv. Mišių metu giedojo Klaipėdos Švč. M.Marijos Taikos Karalienės didysis Sumos choras, vadovaujamas prof. Purlio.

Lietumi įsiliejusi Kryžių kalno atlaidų malonė

Inesė RATNIKAITĖ

Jaunieji maldininkai iš Vadaktų

Atlaidai į juose dalyvaujančio žmogaus širdį įlieja visą jausmų gamą: gailestį, atsiprašymą, pasiryžimą, susikaupimą, maldą, apmąstymą, džiaugsmą vėl susitaikius su savimi, Dievu, žmonėmis, vėl pajutus laisvinančią ir atperkančią malonę. Visa tai būdinga ir Kryžių kalno atlaidams, kur susirenka maži ir vyresni, kareiviai ir civiliai, pašvęstojo gyvenimo nariai ir pasauliečiai. Šiais metais į Kryžių kalno atlaidus keliavo dvi piligrimų grupės.

Gyvojo rožinio kalbėtojų piligrimystė

Kun. Justas JASĖNAS,

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto
Mato parapijos vikaras

Su galinga rožinio malda Guronyse, kard. V.Sladkevičiaus tėviškėje, Rožinio slėpinių parke

Birželio pradžioje per 500 Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugijos narių, vadovaujamų šio straipsnio autoriaus ir panevėžietės Nijolės Gylienės, dalyvavo piligriminėje kelionėje į Kaišiadorių vyskupiją. Piligriminė kelionė buvo skirta kardinolo Vincento Sladkevičiaus, MIC, (1920-2000) atminimui, pažinčiai su jo darbais bei dvasingumu. Sulaukta ir rožinio maldos mylėtojų iš Varėnos. Susitikimo metu ne vien melstasi, bet išgyventa bendrystė, drauge dalytasi suvežtinėmis vaišėmis, susipažinta su Kaišiadorių apylinkėmis, istorija, kultūra, dvasiniu paveldu. Maldininkus nuoširdžiai lydėjo, su jais bičiuliavosi Kaišiadorių vyskupijos ganytojas Juozapas Matulaitis.

Padėkos ir vilties eisena į Šiluvą

Antanas RAČAS

Rugpjūčio paskutinį sekmadienį kviečiami žmonės dalyvauti eisenoje iš Tytuvėnų arba nuo Raseinių pusės, iš Dubysos slėnio, į Šiluvą. Gera proga Laisvės dienos išvakarėse susirinkti, pamąstyti, kokioje situacijoje atsidūrusi mūsų tėvynė, kartu prašyti Dievo Motinos pagalbos mūsų kraštui.

O pagalba tikrai reikalinga. Daugybė Lietuvos žmonių prarado vertybinius orientyrus. Televizijos kanalai dažnai propaguoja elegantiškų turtuolių gyvenimą, smurtą, nepaisymą moralinių normų. Turto, valdžios ir malonumų siekimas tampa geidžiamiausiais dalykais. Alkoholizmo narkomanijos ir kitų blogybių plitimas gramzdina Lietuvą į bedugnę.

Parapijos ir miestelio šventė

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Sutvirtinimo sakramentą teikia prel. Juozas Šiurys (antras iš dešinės). Šalia jo – kun. Pranas Bartasūnas

Vaiskus ir saulėtas išaušo liepos 22-osios, sekmadienio, rytas Laukuvos padangėje. Tą sekmadienį Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės pagerbimas. Tai sutapo su Laukuvos miestelio, kurio, kaip ir Laukuvos dvaro, vardas jau minimas XVI amžiuje, gimtadieniu. Rūpestingo kunigo administratoriaus Prano Bartasūno ir jo pagalbininkų dėka Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia buvo išdabinta žaliais vainikais ir gėlėmis. Miestelio aikštė irgi buvo pasipuošusi, nes tą šventadienį Laukuva šventė 754-ąjį gimtadienį. Supratingi laukuviškiai, nuolat paraginami savo parapijos kun. P.Bartasūno dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose, ir šį kartą pirmiausia skubėjo ne po miestelį pasižvalgyti, o į bažnyčią – pagarbinti Viešpatį, o tą sekmadienį dar ir Švč. Mergelę Mariją Škaplierinę.

„O Marija Pivašiūnų, Motina stebuklingoji...“

(Iš giesmės „Pivašiūnų Marijai“)

Pirmadienis – Širvintų dekanato diena

Į Pivašiūnų šventovę atvykę maldininkai pamato rausvų rožių puokštes baltose vazose ir žaliomis girliandomis bei šilko kaspinais padabintą centrinę navą – visa tai liudija didelį parapijiečių darbštumą ir ištikimą meilę Dievo Motinai Nuliūdusiųjų Paguodai. Pirmadienis – Širvintų dekanato diena, todėl, nuskambėjus paskutiniesiems giesmės „Pivašiūnų Marijai“ akordams, rytinių šv. Mišių aukai koncelebruoti susirinko kunigai: Širvintų klebonas dekanas Leonas Klimas kartu su vikaru Egidijumi Kazlausku, Gelvonų klebonas Vilius Kiškis-Zajančkauskas, Kiauklių klebonas Povilas Stankevičius. Pamokslą sakė Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos administratorius Jonas Zubrus, SJ.