Atnaujintas 2007 rugpjūčio 24 d.
Nr.63
(1560)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Panevėžio dekanate

Giesmės girioje

Klebonas kun. Egidijus Vijeikis
šnekučiavosi su tikinčiaisiais

Prie paminklo partizanams

Vyskupą Joną Kaunecką
sutiko su juodos duonos kepalu

BIKIŠKIAI. Žaliojoje girioje, už kelių kilometrų nuo Geležių gyvenvietės, stovi Bikiškių koplyčia. Rugpjūčio 4 dieną čia vyko Kristaus Atsimainymo atlaidai. Švęsti jų atvyko ne tik Geležių parapijos, bet ir iš šios vietovės kilę, tačiau kitur gyvenantys žmonės. Aplink koplyčią yra kapinės, todėl kai kam pasitaikė gera proga tuo pačiu atvykimu patvarkyti juos, mintimis pabūti su amžinajam poilsiui atgulusiais artimaisiais.

Didžiausia atlaidų staigmena buvo garbingo svečio – Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko atvykimas. Tai buvo pirmas kartas, kai vienas iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchų aplankė Bikiškių koplyčią. Apie jo atvykimą pranešė varpų dūžiai. Vyskupą sutiko Geležių parapijos atstovai su juodos duonos, iškeptos iš šių metų rugių derliaus, kepalu, Karsakiškio klebonas kun. Egidijus Vijeikis, aptarnaujantis šią parapiją, būrys tikinčiųjų.

Šv. Mišias koplyčioje aukojo vyskupas ir kun. E.Vijeikis. Jas pradėjo Geležių bažnyčios vyrų choras, vadovaujamas Manto Masioko, sugiedojęs giesmę „Pulkim ant kelių“. Beje, šios giesmės autorius – du kartus su nedidele pertrauka Karsakiškyje kunigu darbavęsis poetas Antanas Strazdas. Kadangi koplyčia yra nedidelė, ir visi tikintieji joje negalėjo tilpti, todėl buvo įjungtas garsintuvas. Tai, kas vyko viduje, galėjo girdėti ir stovintieji lauke.

Per pamokslą ganytojas sakė, kad šiuo metu Ariogaloje vyksta politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis, ir priminė, jog prie koplyčios irgi yra paminklas partizanams, kurie, aukodami savo gyvybę, troško atsimainymo, kad Lietuva vėl būtų laisva. „Argi galima tikėti Seimo narių sąžiningumu bei morale, kai jie, gaudami pakankamai didelius atlyginimus, nori priimti sau parankų įstatymą, kuris garantuotų jiems sotų visą likusį gyvenimą?“ – abejojo vyskupas. Jis teigė, kad atsimainyti galima tiktai per maldą. Partizanai žuvo mylėdami Dievą ir tėvynę. Sovietų Sąjunga sugriuvo todėl, kad ji norėjo sunaikinti tikėjimą, savo teritorijoje sugriovė 30 tūkst. bažnyčių. Ganytojas pabrėžė, kad tik per maldą galima tikėtis pasikeitimų.

Po šv. Mišių vyskupas pakvietė tikinčiuosius pabūti prie paminklo partizanams. Čia vyravo itin pakili nuotaika. Buvo giedamos giesmės. Virptelėjo aukštaūgiai beržai, eglės ir pušys užtraukus „Lietuva brangi“. Kaip tik tuo metu pro medžių viršūnes prasiskverbė saulės spinduliai, nors anksčiau danguje plaukė niūrūs debesys. Itin galingai skambėjo Geležių bažnyčios vyrų choro balsai. Su tikinčiaisiais buvo vyskupas ir klebonas kun. E.Vijeikis. Jis dėkojo visiems už aktyvų dalyvavimą atlaidų šventėje.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija