Atnaujintas 2007 rugpjūčio 31 d.
Nr.65
(1562)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią papuošė vertingas paveikslas

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

„Nuėmimas nuo kryžiaus“

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios
rektorius kun. Algis Baniulis,
SJ, dėkoja Vladimirui Sokolovui
už vertingą dovaną

Vladimiras Sokolovas
ir jo žmona Irina

Šis paveikslas – tai ispanų dailininko Jusepe de Ribera (1591–1652) tapybos darbo „Nuėmimas nuo kryžiaus“ kopija, atlikta prieš šimtą metų nežinomo talentingo dailininko. Paveikslas dar vadinamas „Kristaus apraudojimu“ arba „Pieta“. Tai bene geriausias dailininko darbas. Jusepe de Ribera ankstyvoje jaunystėje išvyko į Italiją, apsigyveno Romoje, vėliau Neapolyje. Tarpininkaujant tapytojui Diego Velaskesui, Riberos darbai pasiekė net Ispanijos karaliaus dvarą. Jo paveikslai padėjo skleistis kitų dailininkų talentams. Jie turėjo įtakos pasaulyje žinomiems tapytojams Velaskesui ar Muriljo.

Paveikslo centre – nuimto nuo kryžiaus Kristaus kūnas ir skausme užlaužusi rankas Jo motina Švč. Mergelė Marija. Jos veide – ramybė, bylojanti apie pasitikėjimą Viešpačiu, Dievo valios vykdymą iki galo.

Ją guodžia šone matomas jaunutis šv. Jonas evangelistas, paties Kristaus paskirtas būti jos globėju: „Štai tavo sūnus, štai tavo motina“. Kairiajame kampe mirusio Kristaus kojas bučiuoja ilgaplaukė moteris – Marija Magdalietė. Dešiniajame paveikslo šone matyti pritemdyta šv. Juozapo figūra. Viršuje tarsi žaidžia du nerūpestingi angeliukai. Pasiklausykime, kaip paveikslą vertina menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė:

„Geriau įsižiūrėjus, paveiksle galima pajusti ir brandžiojo renesanso pamokas – jo kompozicija susiveda į tobulą apskritimą ir piramidę su Marijos figūra centre. Kaip ir būdinga barokui, paveikslo simetriją komplikuoja ir dinamikos vaizdui teikia susikertančių įstrižainių ritmas, kuriamas iš spalva ir šviesa išryškintų kompozicijos elementų. Palyginti su ankstesniais Riberos darbais, šiame naktinę sceną perteikiančiame paveiksle šviesa labiau išsklaidyta, o figūros, nors aiškiai tapytos iš natūros ir meistriškai detalizuotos, traktuotos su savitai švelnia, šventuosius asmenis taurinančia idealizacija. Veikėjų gestai bei veidų išraiškos subtiliai ir įtaigiai perteikia bendro skausmo vienijamą žmogiškų jausmų ir reakcijų įvairovę. Visai scenai antgamtinio pobūdžio teikia ne vien mistiška šviesokaita, bet ir baroko sakralinei tapybai itin būdingas motyvas – adoruojančios, Jėzaus kančios įrankius laikančios angelų figūrėlės paveikslo viršuje“. Toks menotyrininkės žodis.

Paveikslą dailininkas nutapė 1637 metais. Jis buvo skirtas Neapolio San Martino kartūzų vienuolyno atnaujinamai bažnyčiai. Ten ši drobė tebekabo iki šiol. Šios bažnyčios namą ir chorą puošė ir daugiau Riberos kūrinių.

„Nuėmimas nuo kryžiaus“ susilaukė teigiamo dailininkų įvertinimo. Paveikslu žavėjosi ir XIX amžiaus Rusijos intelektualai. Pasak D.Vasiliūnienės, „I.I.Kramskojus, apsilankęs Neapolyje, savo laiškuose ne kartą entuziastingai šlovino San Martino vienuolyne esantį paveikslą, o patį Riberą nuolat minėjo tarp kitų žymiausių XVII amžiaus tapytojų“. Nestebina, kad paveikslo kopija pateko į Rusiją. Restauruota ji dešimt metų buvo menininkų ir filantropų Sokolovų dinastijos palikuonių, Vladimiro ir Irinos, gyvenusių Maskvoje, nuosavybė. Jie jau trečioji Sokolovų karta. „Dinastijos pradininkas, šeimos patriarchas Nikolajus Sokolovas (1903–2000) priklausė šaržų, karikatūrų ir plakatų kūrėjų grupei „Kukryniksai“. Nuo savo kolegų dailininkų publicistų N.Sokolovas skyrėsi tuo, kad piešė švelnius, neideologizuotus peizažus, portretus ir natiurmortus, taip pat garsėjo kaip puikus satyrikas. Žymaus Rusijos menininko darbai šiuo metu eksponuojami Rusijos valstybiniame muziejuje, Tretjakovo galerijoje, taip pat pasklidę po privačias kolekcijas Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitur.

Tėvo talentą paveldėjo ir šiuo metu Lietuvoje viešintis jo sūnus Vladimiras Sokolovas, taip pat vaikaitės Anastasija bei Ana Sokolovos. Anastasijos vyras Valerijus Černorickis – taip pat dailininkas. Jo didelio formato drobės kupinos būties apmąstymų, Biblijos temų. „Už Anastasijos ir Valerijaus Šventosios poilsio namuose sukurtą sieninį pano „Žalgirio mūšis“ Valerijui buvo įteiktas TSRS dailės akademijos aukso medalis“, – rašoma informaciniame lapelyje.

V.Sokolovas ir jo žmona Irina jau dešimt metų yra Lietuvos piliečiai. Keletą mėnesių per metus jie praleidžia Lietuvoje, čia rengia parodas. Paskutinioji surengta 2004 metais Vilniuje. V.Sokolovas – gerai žinomas Rusijos dailės akademijos narys.

Riberos paveikslo „Nuėmimas nuo kryžiaus“ kopija Šv. Kazimiero bažnyčiai buvo iškilmingai perduota rugpjūčio 23 dieną. Iškilmėse dalyvavo menininkas V.Sokolovas ir jo žmona Irina. Perduodamas paveikslo dovanojimo dokumentus, V.Sokolovas kalbėjo: „Katalikybė ir stačiatikybė artimai siejasi su tuo pačiu Dievu. Bažnyčia visus kviečia į dvasingumą. Lietuva man artima jau dešimt metų. Čia ateina įkvėpimas kurti paveikslus. Čia mums gera“.

Dovanojimo dokumentus priėmė ir paveikslą pašventino Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius kun. Algis Baniulis, SJ. Jis padėkojo menininkų ir filantropų Sokolovų šeimai už vertingą dovaną.

Kodėl paveikslas dovanotas būtent Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai? Atsakymą pateikė Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas. Jis sakė: „Čia lankosi daug meno, mokslo žmonių. Paveikslas prisidės prie dvasingumo kėlimo, pažadins norą dalytis su kitais tuo, ką turime“. Kun. A.Baniulis pridėjo: „Ilgą laiką bažnyčioje buvo bandoma iš žmonių atimti Dievą (sovietmečiu Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia buvo paversta Ateizmo muziejumi – A.K.); senųjų paveikslų neturime. Kai ką teko pasiskolinti iš muziejų, naujieji paveikslai yra tapyti prof. Antano Kmieliausko. Nuo šiol šis paveikslas tapo bažnyčios nuosavybe“.

„Tie, kurie garbins paveikslą, tegul sulaukia malonių šiame gyvenime ir amžinybėje“, – šventindamas paveikslą sakė kun. A.Baniulis. Esame tikri, kad prie paveikslo žmonių netrūks – prie savęs jis traukia galinga menine ir sakraline jėga.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija