Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Rugsėjo pirmoji –
tik blaivi!

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Rytoj – Rugsėjo 1-oji, daugeliui mūsų džiugi ar įsimintina diena. Tą dieną beveik visose mokyklose prasideda mokslo metai – į mokyklas susirenka tiek mokymąsi pirmąkart pradedantys pirmokėliai, tiek mokyklas palikti besirengiantys abiturientai. Gero mokymosi, gerų mokytojų ir mokinių santykių! Ir gerų mokymosi ir ugdymo vaisių, kad Lietuvos moksleivis išaugtų tikru Žmogumi ir tikru Patriotu!

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią papuošė vertingas paveikslas

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

„Nuėmimas nuo kryžiaus“

Šis paveikslas – tai ispanų dailininko Jusepe de Ribera (1591–1652) tapybos darbo „Nuėmimas nuo kryžiaus“ kopija, atlikta prieš šimtą metų nežinomo talentingo dailininko. Paveikslas dar vadinamas „Kristaus apraudojimu“ arba „Pieta“. Tai bene geriausias dailininko darbas. Jusepe de Ribera ankstyvoje jaunystėje išvyko į Italiją, apsigyveno Romoje, vėliau Neapolyje. Tarpininkaujant tapytojui Diego Velaskesui, Riberos darbai pasiekė net Ispanijos karaliaus dvarą. Jo paveikslai padėjo skleistis kitų dailininkų talentams. Jie turėjo įtakos pasaulyje žinomiems tapytojams Velaskesui ar Muriljo.

Katalikiškas solidarumas su Peru žemės drebėjimo aukomis

Mindaugas BUIKA

Sugriauto Pisko miesto kunigas Markas Martidesas skirsto parapijoms gautą „Caritas“ paramą

Perduotas Popiežiaus paguodos liudijimas

Aukodamas šv. Mišias, kuriose dalyvavo tūkstančiai Lotynų Amerikos šalies Peru gyventojų, prieš kelias dienas patyrusių įvykusio didžiulio žemės drebėjimo pasekmes, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė perdavė jiems popiežiaus Benedikto XVI „sveikinimą, solidarumo pareiškimą ir palaiminimą“. Pamaldos gamtos stichijos apgriautame Ikos mieste vyko aikštėje prie garsiosios Lureno šventovės, kuri per žemės drebėjimą, siekusį beveik 8 balus pagal Richterio skalę, buvo gerokai apgriauta, tačiau stebuklingasis Lureno Viešpaties paveikslas liko nepaliestas.

Lietuviškame saugume neturėtų būti nė vieno kagėbisto

Gintaras VISOCKAS

Buvęs VSD generalinis direktorius Balys Gajauskas tvirtina teisingai pasielgęs, kai 1992-aisiais iš Lietuvos VSD beveik vienu ypu atleido 20 buvusių KGB kadrinių karininkų Autoriaus nuotrauka

Apie Valstybės saugumo departamento (VSD) problemas buvę ar esami Lietuvos slaptųjų tarnybų darbuotojai atvirai arba bent jau kiek atviriau kalbėti sutinka ne taip dažnai. Ypač vengiama viešai kalbėti. Ypač nenorima pareikšti kritiškų pastabų apie kolegas – buvusius ar esamus VSD darbuotojus, vadovus. Kovo 11-osios Akto signataras Balys Gajauskas – reta išimtis. Šis buvęs VSD generalinis direktorius, poste išsilaikęs apie pusę metų, be didelių įkalbinėjimų nutarė „XXI amžiui“ papasakoti, ką manąs apie Mečį Laurinkų, Zigmą Vaišvilą, Jurgį Jurgelį, Petrą Plumpą, kai kuriuos kitus buvusius slaptųjų tarnybų vadovus bei darbuotojus. B.Gajauskas taip pat išdėstė savo versiją, kas, kaip ir kodėl, jo manymu, atleido jį iš VSD generalinio direktoriaus posto.

Žagarėje dėkota Dievui ir Barborai Žagarietei

Inesė RATNIKAITĖ

Ekspedicijos dalyviai: dr. Aldona Vasiliauskienė, klierikas Marius Dyglys ir magistrantė Jolanta Stupelytė beldėsi į visas duris, kalbino ir jauną, ir seną Asmeninio archyvo nuotraukos

Žagarę stebuklais garsinanti Dievo tarnaitė Barbora Umiastauskaitė nepaliauja belstis į žmonių širdis. Mokslinės ekspedicijos dalyviai liepos 30 – rugpjūčio 5 dienomis beldėsi į žagariečių namų duris. Vieni svetingai kvietė į vidų, kiti dar prieangyje pradėdavo vardyti per Barborytę patirtas malones. Dar kiti teigė nieko nežinantys arba žinantys per mažai. Buvo tokių, kurie užklydėliais nesidžiaugė, ir tokių, kurie laukė prie vartelių, per kaimynus kvietėsi ekspedicijos dalyvius, prieidavo prie jų gatvėje, ateidavo į Socialinių paslaugų centrą, kur šie buvo apsistoję.

Kelionė į Žolinę Latvijoje

Irena BRAIKO

Akmenės Šv. Onos parapijos tikintieji Žolinės atlaiduose Latvijoje, prie Agluonos bazilikos

Akmenės šv. Onos parapijos tikinčių kelionė autobusu į Žolinės atlaidus Latvijoje, Agluonos bazilikoje, prasidėjo ankstyvą rugpjūčio 14 dienos rytą. Dar niekada neteko keliauti į piligriminę kelionę taip toli, už 440 kilometrų. Ne vienas abejojo, ar verta taip toli vykti. Tačiau nugalėjo noras pagerbti Švč. Mergelę Mariją ir paprasčiausias žmogiškas smalsumas, noras pamatyti baziliką ir stebuklingąjį Agluonos Dievo Motinos paveikslą, esantį bazilikoje, pasimelsti prie jo.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šimtmetis

Viename iš bažnyčios jubiliejaus renginių. Iš kairės: Palangos klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis, Palangos miesto meras Remigijus Alvydas Kirstukas, architektas Laimutis Mardosas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys bei kiti Gedimino GRIŠKEVIČIAUS nuotrauka

Palanga. Šiais metais sukanka šimtas metų nuo Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pastatymo. Šiam gražiam jubiliejui paminėti rugpjūčio 17 dieną buvo surengta mokslinė konferencija „Palanga Žemaičių vyskupijos istorijos kontekste“. Konferencijoje savo išsamius mokslinius pranešimus skaitė Telšių vyskupas dr. J.Boruta, SJ, kun. doc. teol. dr. A.Ramonas, prof. V.Žulkus, dr. V.Vaivada, E.Miltakis. Konferencijos metu Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, tapybos restauratorė Janina Bilotienė, restauravimo technologas Rapolas Vedrickas, tapybos restauratorius Algimantas Vaineikis pasidalijo savo įžvalgomis apie Palangos Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus XVII amžiaus paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ tyrimą ir atliktą restauravimą Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre.

Kristaus Atsimainymo šventė

Gieda Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios didysis choras, vadovaujamas Petro Katauskio

POŽERĖ. Kristaus Atsimainymo bažnyčioje buvo švenčiami jos tituliniai atlaidai. Parapiją aptarnaujantis Laukuvos administratorius kun. Pranas Bartasūnas, pasitelkęs pagalbininkų, kruopščiai pasirengė šiai šventei: išpuošė, išdabino bažnytėlę, pasirūpino gėlėmis ir vainikais, sutvarkė bei pagražino šventoriaus aplinką. Laukuvos seniūnija, vadovaujama seniūno Stasio Skalausko, pasirūpino lauko suolais, kad senyvo amžiaus žmonėms būtų kur prisėsti.

Bažnyčios 100-mečio šventė

Arkivyskupas pašventino skulptoriaus J.Videikos išdrožtą kryžių

JURBARKAS. Praėjusį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį čia vyko Švč. Trejybės bažnyčios 100-mečio šventė.

Prasmingos parodos

Dar rugpjūčio 23 dieną, ketvirtadienį, Krašto istorijos muziejuje atidaryta paroda „Religinė spauda Lietuvoje“. Ji parengta pagal kraštotyrininko Vytauto Lekučio surinktą medžiagą. Kaip pasakojo muziejininkė Adelija Meizeraitienė, čia eksponuojamus religinius laikraščius, žurnalus, knygas, maldaknyges ir kitus leidinius tikimasi parodyti netrukus vėl į mokyklas susirinksiantiems mokiniams. O Švč. Trejybės bažnyčioje atidaryta rajono mokinių piešinių paroda „Bažnyčia mano širdyje“, kurioje – beveik šimtas Jurbarko bažnyčios 100-mečiui skirtų darbų.

Šv. Baltramiejaus atlaidai vyskupijos pakraštyje

Į atlaidus atėjo daug parapijiečių ir svečių

ŠLIENAVA. Gražiai sutvarkytoje parapijoje kasmet, rugpjūčio pabaigoje, vyksta Šv. Baltramiejaus atlaidai. Ir šiemet, rugpjūčio 26 dieną, sekmadienį, šių atlaidų iškilmės sutraukė daug dalyvių: pilna žmonių buvo ir šios Vilkaviškio vyskupijos pakraštyje esančios parapijos bažnyčioje, ir jos šventoriuje. Prieš Sumos šv. Mišias vyko procesija aplink bažnyčią. Du pamokslus – per Votyvą ir Sumą – sakęs svečias iš Vilniaus monsinjoras Alfonsas Svarinskas palietė skaudžias temas – apie šių dienų pavojus ir tikėjimui, ir tautai. Per televiziją nuolat besiliejantys prievartos ir sekso vaizdai, įvairūs nedori dalykai dažniausiai skirti jaunimui, dar neišmokusiam kovoti su blogiu.

Paminėtas partizanų atminimas

Gintaras Lučinskas,

Alytaus apskrities A.Juozapavičiaus
šaulių rinktinės vado pavaduotojas

Kun. S.Stankevičius šventina paminklinį atminimo ženklą

Rugpjūčio 26 dieną Alovėje paminėtos Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio vilko tėvūnijos partizanų Vlado Gavelio – Banado (g.1924, Daugų vls. Melnytėlės k.), Danieliaus Dabravolsko – Žvalgo (g.1923, Daugų vls. Kančėnų k.) ir Broniaus Paulausko – Klevo (g.1928, Daugų vls. Daugų k.) žūties 59-osios metinės. Prieš kelerius metus laisvės kovų dalyvio poeto Boleslovo Mačionio broliui vilniečiui Vytautui kilo sumanymas įamžinti nuolatinius ar laikinus prieškarinio Alytaus apskrities Daugų valsčiaus gyventojus – partizanus, kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę. Praėjusiais metais buvo atnaujintas ir išplėstas partizanų memorialas Daugų kapinėse.

Atstatytas kryžius tremtiniams atminti

Klebonas kun. Algis Vaickūnas pašventino kryžių ir palaimino susirinkusius žmones

Rugpjūčio 19 dieną, sekmadienį, po šv. Mišių Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos bažnyčioje, kurias už visus marcinkoniškius bei jų artimuosius aukojo parapijos klebonas kun. Algis Vaickūnas, buvę tremtiniai būriavosi šalia geležinkelio stoties naujai pastatyto kryžiaus. Anksčiau čia stovėjusį kryžių šį pavasarį išgriovė vėtra.

Tolerancijos pamokos... karių kapinėse

Vytautas Bagdonas

Kapines šventina kun. Dainius Lukonaitis

Vieną rugpjūčio popietę Kurklių miestelyje (Anykščių r.) įvyko renginys, kokio mūsų šalyje tikriausiai dar nebuvo. Čia už Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje skirtas lėšas buvo atnaujintos, sutvarkytos Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių raudonarmiečių kapinės, taip pat įrengta paminklinė lenta, skirta 1918-1928 metais žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimui. Karių kapus ir nepriklausomybės gynėjams skirtą paminklinę lentą pašventino kunigas Dainius Lukonaitis, prie karių kapų ir paminklinės lentos galvas nulenkė Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojai. Tą popietę lietuvių ir rusų kalbomis skambėjo žodžiai apie atlaidumą, geranoriškumą, pagarbą žuvusiems abiejose barikadų pusėse, mirusiųjų atminimo sergėjimą, susitaikymą.

Šališkas reportažas

Kęstutis Kasparas

Mitingo, pasmerkusio Molotovo- Ribentropo paktą, 20-mečio paminėjimo dalyviai eina paminklo link

Praėjusią savaitę, rugpjūčio 23-iąją, ketvirtadienį, buvo paminėtas prieš 20 metų Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, įvykęs nesankcionuotas viešas mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo paktui ir vėlesnei Lietuvos bei kitų Baltijos kraštų okupacijai pasmerkti. Lietuvos valstybinėje filharmonijoje vyko oficialus šio įvykio paminėjimas, į kurį buvo galima patekti tik su kvietimais. (Pavyzdžiui, kontrolieriai į minėjimą nepraleido žinomo menininko ir skulptoriaus prof. Antano Kmieliausko, ir tik prašant kitam asmeniui, turėjusiam kvietimą ir laidavusiam už jį, kontrolierius vos ne vos įleido profesorių į salę.)

Mirė kardinolas E.Ganjonas

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Eduardas Ganjonas, PSS

Ankstyvai kunigystei prireikė dispensos

Popiežius Benediktas XVI pareiškė savo liūdesį dėl buvusio Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininko kanadiečio kardinolo Eduardo Ganjono, PSS, mirties. Velionis kardinolas, eidamas 90-uosius metus, mirė praėjusį sekmadienį Monrealyje, Šv. Sulpicijaus kunigų bendrijos, kuriai priklausė beveik 70 metų, namuose. Dviejose užuojautos telegramose, pasiųstose Monrealio arkivyskupui kardinolui Žanui Klodui Tiurkotui ir Šv. Sulpicijaus bendrijos generaliniam vyresniajam kunigui Lorensui Terjenui, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad velionis buvo „ištikimas Bažnyčios tarnas“, kuris su jam būdinga „kompetencija ir pasiaukojimu“ ypač pasižymėjo pastoracine šeimų globa ir ugdant kunigus.

Rudenėjant...

Petras KATINAS

„Panoramos“ savaitraščio vyr. redaktorė Jurga Tvaskienė, rašydama apie prasidėjusią rinkimų kampaniją bei partijų ir partijėlių „tuoktuves“, vadinamas tų partijėlių koalicijomis, pastebėjo, kad Seimo pirmininko V.Muntiano pilietininkams negarantuotą, bet šiokį tokį užnugarį suteikia draugės Kazimiros „valstiečiai-liaudininkai“ (o gal priglaus ir vadinamieji socialdemokratai?). Nes anie, anot J.Tvaskienės, lyg Kristoforas vaikelį per rinkimų barjerą perneša vieną kitą atsilikėlį.