Atnaujintas 2007 rugsėjo 5 d.
Nr.66
(1563)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Jiems rūpi tautinio ugdymo puoselėjimas

Paminėtas Lietuvių mokslo draugijos 100-metis

Dr. Aldona Kačerauskienė

Nepaisant šios vasaros karščių, Marijos ir Jurgio Šlapelių name–muziejuje kone kiekvieną šeštadienį vyksta kultūriniai vakarai. Rugpjūčio 25-ąją buvo paminėtas Lietuvių mokslo draugijos šimtmetis, prisimintas jos indėlis į tautinio ugdymo puoselėjimą. Ši draugija įsteigta 1907 metais Vilniuje. „Tarp jos steigėjų buvo nusipelnę lietuvių kultūrai ir mokslui žmonės: J.Basanavičius, M.Davainis-Silvestraitis, J.Jablonskis, G.Landsbergis-Žemkalnis, J.Šliūpas, net trys broliai Vileišiai ir kiti. Draugijon susibūrė 86 nariai, tarp jų buvo keli kitataučiai. Draugijos mokslinis organas buvo „Lietuvių tauta“ – solidus mokslo žurnalas“, – rašo istorikas Bronius Makauskas.

Išsamiau apie šios draugijos veiklą papasakojo M. ir J.Šlapelių namo muziejaus direktorė dr. Alma Gudonytė.

Lietuvių mokslo draugijos pradžia – bibliotekos ir archyvo–muziejaus kūrimas. P.Vileišis paaukojo kolekciją senų pinigų, kun. Žiogas – fotografijų, o kun. Špokevičius – archeologinių iškasenų. Antropologijos muziejaus skyriui pradžią davė J.Basanavičius. Jis paaukojo nemažai radinių. Apskritai aukotojų būta nemažai, tik trūko patalpų. Greta turtėjo ir biblioteka, kuria naudojosi nemažai lankytojų. Pagrindinės patalpos – Pranciškonų vienuolynas, Lydos g. 7.

1917–1918 metais biblioteka perkelta į Aušros Vartų g. 21-ą namą. 1928–1929 metais bibliotekai buvo panaudotas A.Domaševičiaus namų, Gimnazijos g. 4, antras aukštas. Vėliau muziejinės vertybės buvo pergabentos į namą Antakalnio g. 6.

Sugalvota statyti Tautos namus. Tam tikslui dr. J.Basanavičius ir kiti vyko į Ameriką rinkti lėšų. Jų pakankamai nesurinkus, Tautos namų kūrimas sustojo.

Nuo 1911 metų Lietuvių mokslo draugijos tikruoju nariu išrinktas dr. Jurgis Šlapelis. 1930–1934 metais jis dirbo bibliotekos vedėju.

Nuo 1933-iųjų Lietuvių mokslo draugijos bibliotekai vadovauti paskirtas Pranciškus Razmukas ir Stanislova Pakulaitė. Vėliau P.Razmukas dirbo vyresniuoju bibliotekininku.

Be rimtų mokslinių tyrinėjimų, draugija nemažai nuveikė ir švietimo bei ugdymo srityje. 1909 metais sudaryta Vadovėlių leidimo komisija, kuriai vadovavo dr. J.Basanavičius. Nariais buvo dr. Jurgis Šlapelis ir J.Tumas-Vaižgantas. Komisijos veikla paspartėjo pradėjus jai vadovauti dr. Mykolui Biržiškai, A.Smetonai, Petrui Klimui, Augustinui Janulaičiui ir Kazimierui Bizauskui. Komisija per penkerius metus išleido 115 vadovėlių mokykloms.

Svarbus Lietuvių mokslo draugijos veiklos baras – nuolatinis rūpinimasis lietuvių kalbos grynumu, jos ugdymu. Renginyje buvo perskaitytas prof. Arnoldo Piročkino parengtas Kreipimasis į LR Prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybės pirmininką ir Seimo narius. Jame rašoma: „Klostosi tokios lietuvių kalbos ir praktikos tendencijos, kurios kelia mums, kaip ir daugumai mąstančių lietuvių, daug skaudžių minčių. Mums labai skaudu, kad bendrinė kalba vis labiau sąmoningai tolinama nuo Jono Jablonskio, Kazimiero Būgos, Juozo Balčikonio ir kitų jos ugdytojų kurto ir rūpestingai puoselėto idealo – visomis pastangomis išlaikyti jos savitumą, branginti jos atsparumą pašalinėms įtakoms, ardančioms kalbos sistemą, prieštaraujančioms tradiciniam iš senovės einančiam paveldui.

Mūsų šios dienos minėjimas neturi tikslo pateikti Jums, mūsų Valstybės aukščiausiųjų institucijų vadovams, išsamią neigiamųjų kalbos reiškinių apžvalgą. Apibendrintai juos galima nusakyti kaip galvotrūkčiais forsuojamas visokias reformas, kurių tikslas esąs, reformatorių nuomone, lengvinti lietuvių kalbą tautinėms mažumoms ir užsieniečiams. Tuo motyvuojamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikiamas lietuviškos abėcėlės „papildymas“ raidėmis Q, X ir W, taip pat, sekant anglų pavyzdžiu, brukimo tikrinių skolinių originaliųjų formų (jos iš esmės nepriimtinos lietuvių kalbai) maskavimas raidėmis be diakritinių ženklų. Visišką šios Komisijos nenuovoką apie lietuvių kalbos rašybos esmę rodo kilusi kampanija atsisakyti nosinių raidžių, kas būtų „palengvinimas“ patiems lietuviams. Visi tokie paprastinimai iš esmės virsta priešingybe – visuomenei pasidaro apsunkinimu. Kita vertus, jie griauna kalbos prestižą ir stiprina abejingumą gimtajai kalbai“.

Siūloma sudaryti tam tikrą komisiją, kuri būtų objektyvi, nepasiduotų kieno nors įtakai ir būtų pajėgi atlikti kalbos būklės auditą – įvertintų dabartinės lietuvių kalbos būklę. Tuomet „rastųsi ir galimų sprendimų planas“.

Kreipimąsi pasirašė keleto organizacijų atstovai, kurie dalyvavo renginyje.

Renginio pabaigoje susirinkusieji pažiūrėjo Edmundo Zubavičiaus sukurtą filmą „Atsisveikinimas su karūna“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija