Atnaujintas 2007 rugsėjo 5 d.
Nr.66
(1563)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Priekyje eina mokytojas

Benjaminas ŽULYS

Šiuos mokslo metus Kauno rajone pradėjo šešios gimnazijos, devynios vidurinės mokyklos, vienuolika pagrindinių, viena pradinė mokyklos. Į suolus susėdo 11780 mokinių, iš kurių 850 mokyklos slenkstį peržengė pirmą kartą. Be to, apie 600 dabartinių mokinių mokėsi priešmokyklinėse klasėse. Visa šia jaunuomene rūpinasi kone 1300 pedagogų. Šie skaičiai buvo pateikti Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje įvykusioje Kauno rajono pedagogų rudens konferencijoje „Mokytojų metodinės veiklos tobulinimo kryptys siekiant švietimo kokybės“. Konferencijoje buvo prisiminti pedagogų, statybininkų, kitų žmonių nuveikti darbai įvairiose jaunimo auklėjimo, darbo sąlygų gerinimo srityse.

Net trisdešimtąjį rugsėjį pasitinka tokį ilgametį pedagoginį darbo stažą turįs rajono meras Valerijus Makūnas. Jis mokytojams, jų vadovams sakė, kad vienas iš svarbiausių pedagogų siekių – matyti ir mylėti šalia bei toliau esančius vaikus. Jie įvairūs – tvarkingi, darbštūs, pareigingi ir – neklaužados, problemiški, linkę į prasižengimus. Bet tai – vaikai, jaunuoliai, būsimieji tėvai, rytdienos kūrėjai. Tai ne vien frazės, o reali tikrovė, nuo kurios priklauso, kaip mes gyvensime rytoj.

Rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjai Irenai Marcinkevičienei šis rugsėjis irgi trisdešimtasis – tiek metų praėjo nuolat bendraujant su vaikais, kolegomis pedagogais. Konferencijoje ji išsamiai kalbėjo apie pedagogų darbus, jų rūpesčius, kai kuriuos pokyčius švietimo sistemoje. Vedėja pedagogo darbą vaizdžiai siejo su sėjėju – ką pasėsi, tą ir pjausi, kokį žmogų išauklėsi, tokį visuomenė ir turės. Žinoma, pedagoginis auklėjimas, ugdymas neatsiejamas nuo šeimos, tėvų, visos aplinkos, tad tik bendromis pastangomis galima nuveikti daug gero bei prasmingo.

Kai kuriose rajono mokyklose veikia vaikų dienos centrai, kur mokiniai gali ramiai, saugiai ruošti pamokas. Nemažai mokinių mokyklose maitinami nemokamai, apie 3500 moksleivių į mokyklas vežami geltonaisiais autobusais. O 180 mokinių už atitinkamą užmokestį dirbo įvairius darbus – tvarkė aplinką, kapines ir kt. Tai skatina darbo įgūdžius, didesnę atsakomybę. Taip pat pasidžiaugta, kad rekonstruota Ežerėlio vidurinės mokyklos sporto salė, Babtų gimnazija, pastatytas Zapyškio pagrindinės mokyklos trečias aukštas, pradėta Kulautuvos vidurinės mokyklos valgyklos rekonstrukcija, nuveikta kitų darbų. Nemažai jų laukia ir ateityje.

Bet pasidžiaugta ne viskuo. Dar trūksta anglų kalbos, kitų disciplinų mokytojų Čekiškės, Vandžiogalos ir kitose, ypač – atokesnėse mokyklose. Į jas mokytojai, jei negyvena tose vietovėse, vyksta nenoriai. Dabar stengiamasi jų kelionės išlaidas padengti, ieškoti kitų išeičių. Taip pat stinga logopedų, psichologų – tai palyginti dar naujos disciplinos švietimo įstaigose, todėl tokių pedagogų paieškos užtrunka.

Konferencijoje neatsitiktinai išryškinta pagrindinė šio susibūrimo idėja – mokytojų metodinės veiklos tobulinimo ypatumai. Nereikia aiškinti, kad nuo šių žmonių daug priklauso jaunimo parengimas ateičiai. Apie mokytojo atsakomybę, jo uždavinius šią ir ateinančią dieną, taip pat kai kuriuos pokyčius švietimo sistemoje konferencijoje kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vyr. specialistė Virginija Kaminskienė. Socialiniai tyrimai rodo, kad dabar mokinių pasiekimai nėra tolygūs pedagogų formaliai kvalifikacijai. Vadinasi, kai kurie pedagogai, įgiję aukštesnę kvalifikaciją, vėliau pamažėle lieka neaktyvūs. Taip yra visoje šalyje. Itin svarbu deramai atestuoti mokytojus, mokyklų vadovus. Gyvenimas byloja, kad tai nelengva užduotis. Jau parengti pedagogų atestavimo keitimo nuostatai. Jų esama nemažai. Iki šiol gyvavę kai kurie nuostatų punktai mokyklų vadovams, mokytojams buvo neaiškūs, nesuprantami, kai kurie dokumentai dubliavo vieni kitus. O kur dar šūsnys įvairių, kaip sakoma, popierių, kurie iš ministerijos pasiekia švietimo skyrius, mokyklas. Tuos dokumentus reikia perskaityti, į juos reaguoti. Nežinia, ar dabar tų dokumentų ženkliai sumažės, nes ir dabar, atrodo, jų esama apsčiai, nors konferencijoje dėl to niekas nesiskundė. Tik naujuose dokumentuose gal bus mažiau biurokratizmo, neaiškumų.

Atkreiptas dėmesys į naują požiūrį į mokytoją ir mokymąsi, į XXI amžiaus pedagogų būtinus gebėjimus. Kaip teigiama viename iš pedagogams išplatintų dokumentų, „mokytojas turi tapti gyvenimo tiesų liudytoju, mokymosi galimybių kūrėju, konsultantu, partneriu ir padėjėju“, kad „šiuolaikinis mokymasis turėtų būti orientuotas į aktyvų pačių mokinių mokymąsi“, kad mokymasis – tai „savianalize, planavimu, refleksija pagrįstas savo kompetencijų tobulinimas, vykstantis bet kokioje žmogaus veikloje ir besitęsiantis visą gyvenimą“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija