Atnaujintas 2007 rugsėjo 14 d.
Nr.69
(1566)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Įpročiai formuoja charakterį

Tomo Kempiečio knyga „Kristaus sekimas“ visada yra ir bus tam tikras įkvepiančių minčių bei naujų pasiryžimų formavimo generatorius. Ja remiasi ne vien katalikai, bet ir protestantai. Bet kol ji užversta ir kartais dūla lentynoje, tol ji negyva (beje, savo asmeninėje bibliotekėlėje turbūt ir daugiau puikių, tačiau gerokai seniau skaitytų spaudinių atrastume).

Atsivertę „Kristaus sekimą“ skaitome: „Sunku atsisakyti savo įpročių, bet dar sunkiau juos palenkti. Tačiau jei nemokame savęs nugalėti mažuose dalykuose, kaipgi laimėsime sunkesnes kovas? Tad pačioj pradžioj atsisakykime savo palinkimų ir blogų įpročių, kitaip jie pamažu virs mums didele sunkenybe. O, jeigu jūs žinotumėte, kokį džiaugsmą sau ir kitiems suteiktumėte gyvendami taip, kaip turėtumėte gyventi, tikiu, kad daug uoliau siektume dvasinės tobulybės“.

Tai įkvepiantys žodžiai, padedantys mums pasiryžti savo netinkamus įpročius keisti dorybių tiesomis pagrįstais įpročiais. Visos mūsų gyvenimo pastangos kasdien taisytis tebūna skirtos Viešpačiui, su kurio pagalba mes kiekvienas savyje atrasime dar nemažai prigimtinių resursų, kuriuos tinkamai panaudodami galėsime efektyviau siekti ir tų antgamtinių viršukalnių, kuriose būsime apdovanoti biblinio džiaugsmo malonėmis (plg. 1 Tes 5, 16 – 18).

Tačiau bet kokia pažanga prasideda nuo nedidelių dalykų. Jei vakare ar kitu metu, pradėję vertinti savo mintis, žodžius bei poelgius, pastebime ne vien artimo labui skirtus veiksmus, bet įžvelgiame, pavyzdžiui, besiformuojantį blogą įprotį – svarbiausių pareigų nepagrįstą atidėliojimą, tada teatsiranda mumyse vidinė būtinybė pradėti ugdyti naują įprotį, adekvačiai priešingą mumyse besistiebiančiai ydos piktžolei.

Kad naujas įprotis kaip skiepas greičiau bei palaimingiau mumyse prigytų, yra naudinga (meldžiant Viešpaties Jėzaus bei Švč. M. Marijos pagalbos ir pasinaudojant asmenybės ugdymo specialistų patarimais) žengti tokius žingsnius. Pirma: ryžtingai nuspręsti kasdien nedelsiant imtis svarbiausios užduoties. Antra: niekuomet nedaryti išimčių, kol įprotis tvirtai įsišaknys. Trečia: pasakyti kitiems, kad pasiryžote nebedelsti ir imtis darbo. Ketvirta: įsivaizduokite, kad tuoj pat imatės užduoties ir dirbate tol, kol ją atliekate. Penkta: dažnai pravartu sau kartoti: „Tuoj pat imuosi savo svarbiausios užduoties ir dirbu“. Šešta: kasdien būkite atkaklus, kol nebereiks pastangų nedelsiant atlikti savo svarbiausią darbą“.

Prisimintina, kad ši metodika yra taikoma ir kitų gerų įpročių ugdymui (yra paskaičiuota, kad naujo įpročio susiformavimas dažniausiai trunka apie mėnesį). Geriausia išeitis – ugdyti vienu metu tik vieną naudingą įprotį, o po jo – kitą.

Tryon Edwards įžvalgiai rašo: „Mintys virsta ketinimais. Ketinimai skatina veiksmus. Veiksmai kuria įpročius. Įpročiai formuoja charakterį. O charakteris lemia mūsų likimą“.

Taigi viskas prasideda nuo minčių. Jei jos mus geba įkvėpti naujiems užmojams bei pasiryžimams – mes palaiminti, nes darome viską, kas yra mūsų galioje, o mūsų pastangų rezultatai priklausys nuo Viešpaties maloningumo ir mūsų nuoširdaus viso gyvenimo triūso. Būkime ramūs ir, pasitikėdami beatodairišku Švenčiausiosios Trejybės veikimu mūsų gyvenime, dar uoliau vykdykime šį Teofano Atsiskyrėlio pamokymą: „Stenkitės iš visų jėgų, bet palikite Viešpačiui rūpestį dėl pasisekimo“. Tada, perfrazuojant vieną posakį, mūsų laukia nebloga ateitis: „Nebesikapstydami su kalakutais, skraidysime su ereliais“.

Kun. Vytenis Vaškelis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija