Atnaujintas 2007 rugsėjo 14 d.
Nr.69
(1566)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Šiluvos atlaidai

Lietuvos kariuomenės vadas
generolas majoras Valdas Tutkus,
krašto apsaugos ministras Juozas
Olekas (viduryje)
ir generalitetas Šiluvoje

Šiluvoje – jaunosios kartos
jūrininkės iš Klaipėdos krašto

Lietuvos kariuomenės kapelionai,
pasipuošę liturginiais drabužiais,
antradienį Šiluvoje džiugino
karių ir tikinčiųjų akis

Rugsėjo 8 dieną Šiluvoje prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Gimimo didieji atlaidai. Jie tęsis iki rugsėjo 16 dienos. Pagrindinė šių metų atlaidų maldų intencija – už šeimų ir parapijų dvasinį atsinaujinimą.

Mariologinis kongresas

Rugsėjo 8-ąją, pradedant Šilinių atlaidus, Šiluvoje vyko Mariologinis kongresas, kurio pirmoji diena rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, buvo surengta Pažaislyje. Rugsėjo 8-oji – Marijos Gimimo šventė, todėl į ją buvo pakviesti ir uolieji Marijos mylėtojai – Gyvojo rožinio, Marijos legiono nariai.
10 val. Gyvojo rožinio, Marijos legiono nariai rinkosi į Švč. M. Marijos Gimimo baziliką. Už juos ir jų šeimos narius šv. Mišias aukojo Raseinių parapijos klebonas ir vicedekanas kun. Vytautas Paukštis, o pamokslą pasakė Šiluvos parapijos klebonas kun. Erastas Murauskas. Marijos mylėtojai surengė prasmingą atnašų procesiją – jie nešė Marijos medalikėlius, dovanojamus ligoniams, vadovėlį, skiriamą naujai steigiamam Marijos legiono prezidiumui, duonos kepalą agapės vaišėms po pamaldų.

Iš dalies atnaujintoje ir gerokai erdvesnėje aikštėje priešais Baziliką, kurioje dar daug darbų reikės atlikti iki didžiojo Šiluvos Jubiliejaus, laukdami pagrindinių šv. Mišių atlaidų dalyviai klausėsi kun. Artūro Kazlausko katechezės.

Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vidudienį vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Raseinių dekanato kunigai. Homiliją pasakė vysk. J.Ivanauskas. Atnašų procesijoje Raseinių parapijos tikintieji nešė Šiluvos bažnyčiai dovanojamą arnotą. Per šv. Mišias giedojo Raseinių dekanato chorai.

Po pagrindinių šv. Mišių Marijos mylėtojų grupelių nariai šventė agapę Jono Pauliaus II namuose, Šiluvos bendruomenės centre. Čia norintys taip pat galėjo pasižiūrėti filmą apie Šiluvą.

15 val. aikštėje prasidėjo mariologinė konferencija. Ją vedęs Marijos radijo direktorius kun. Oskaras Volskis kalbėti pakvietė Ruklos įgulos karo kapelioną dr. kun. Arnoldą Valkauską. Jis aptarė kai kuriuos dabartinio pamaldumo Marijai aspektus ir sakė, jog turėtume atrasti tikrąjį, ne emocinį, pamaldumą jai.

Arkiv. S.Tamkevičius ta proga pakvietė Šiluvos piligrimus daugiau dėmesio skirti Eucharistijos adoracijai (Švenčiausiasis Sakramentas per atlaidus nuolat adoruojamas Bazilikos koplyčioje) ir priminė, jog Šiluvos žemėje, kuri daugelį amžių, ir sovietiniais laikais, ir nepriklausomoje Lietuvoje, sulaukia tūkstančių maldininkų, į Jėzų Kristų savo pasirodymu atsigręžti paskatino pati Dievo Motina.
Pirmąkart Šiluvos atlaiduose vyko Mišparai.

Šeimų ir parapijų diena

Sekmadienį, rugsėjo 9-ąją, pagrindinę Šiluvos atlaidų dieną, melstasi pagrindine šių metų atlaidų intencija už šeimų ir parapijų dvasinį atsinaujinimą.

12 val. pradėtoms švęsti pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius, koncelebravo svečiai vyskupai – Jonas Boruta, Juozapas Matulaitis, Juozas Tunaitis, Juozas Žemaitis, Jonas Ivanauskas, Romualdas Krikščiūnas ir kunigai.

Šiose pamaldose dalyvavo Jono Pauliaus II piligrimų kelio komisijos bei darbo grupės nariai, nemažai Seimo ir Vyriausybės narių – žmonių, savo pastangomis padedančių įgyvendinti Popiežiaus viešnagės Lietuvoje įamžinimą bei Šiluvos atnaujinimo darbus, kuriais rengiamasi didžiajam Švč. M. Marijos apsireiškimo Jubiliejui.

Už juos, jų šeimas bei tai, kas brangu visiems – už visų vyskupijų šeimas ir Bažnyčią Lietuvoje liturgijos pradžioje ir pakvietė melstis arkiv. S. Tamkevičius. Giedojo Kauno miesto ir Ukmergės parapijų chorai, prie jų gražiai derėjo jaunųjų giesmininkų balsai iš Kauno jėzuitų gimnazijos. Giesmininkams vadovavo Vita Vaitkevičienė. Aikštę priešais Baziliką užtvindžiusiems pamaldų dalyviams arkiv. S.Tamkevičius pasakė pamokslą (jo ištrauką spausdiname šalia).

15 val. pasitikta daugiau kaip tūkstantis jaunų penktojo piligriminio žygio dalyvių, keliavusių į Šiluvą pėsčiomis iš Kryžių kalno ir lydimų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Piligrimai, sutikti ir pasveikinti Lietuvos vyskupų, vėliau aikštėje drauge šventė šv. Mišias. Joms vadovavo arkiv. S.Tamkevičius, koncelebravo vysk. E.Bartulis. Homiliją jauniesiems piligrimams pasakė kun. Kęstutis Kėvalas.

Policijos ir teisėsaugos darbuotojų diena

Rugsėjo 10-ąją, kuri buvo skirta policijos ir teisėsaugos darbuotojams, Šiluvoje lankėsi Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti. Jis vadovavo aikštėje priešais Baziliką švenčiamų pagrindinių šv. Mišių liturgijai ir pasakė homiliją. Koncelebravo jį lydintys Vatikano valstybės sekretoriato atstovai mons. Antoine Camilleri ir mons. Francesco Cavina, taip pat drauge į Šiluvą atvykę apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas ir sekretorius mons. Jean-Franēois Lantheaume, arkivyskupas S.Tamkevičius, kunigai.

Po šv. Mišių kalbėjęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius pabrėžė, kaip svarbu ugdyti policijos darbuotojų dvasines vertybes, padėkojo už maldas ir dvasinę paramą.

Šv. Mišiose darniai giedojo VRM vyrų choras „Sakalas“, grojo VRM pučiamųjų orkestras.

Lietuvos kariuomenės, savanorių, partizanų ir šaulių diena

Rugsėjo 11 dieną ryto šv. Mišiose Šiluvos Bazilikoje melstasi prašant Viešpatį duoti taiką ir ramybę pasauliui.

Dar gerokai prieš vidudienio pagrindines šv. Mišias aikštėje rikiavosi tie, kurie savo jėgas ir tarnavimą skiria Lietuvos laisvei saugoti, o pastaraisiais metais – padėti ir kitų šalių žmonėms, ištiktiems karo nelaimių. Tarp dalyvavusių tądien pagrindinėse šv. Mišiose buvo aukšti Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Karinių jūrų pajėgų pareigūnai, generolai, seržantai, puskarininkiai, eiliniai kariai, jaunieji kadetai. Juos visus bei Lietuvos kariuomenės ordinarą vysk. Eugenijų Bartulį, generalvikarą, vyriausiąjį kariuomenės kapelioną g. kan. Juozą Gražulį, kitus kariuomenės kapelionus, visus koncelebruojančius dvasininkus pasveikino arkivyskupas S.Tamkevičius savo vadovaujamos iškilmingos liturgijos pradžioje. Šv. Mišių liturgiją jos dalyviams aiškino kun. A.Kazlauskas, asistoje dalyvavo jaunieji garbės sargybos kuopos kariai. Giedojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ (vad. Vytautas Verseckas), grojo Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono pučiamųjų orkestras „Geležinis vilkas“ iš Alytaus, vadovaujamas Viktoro Ščetilnikovo.

Homiliją kariūnams ir visiems maldininkams pasakė kariuomenės ordinaras vysk. E.Bartulis.

Po pamaldų krašto apsaugos ministras Juozas Oleka priminė, jog nuo seno Lietuva garsi kariūnais, o mūsų herbe – ginkluotas karys ant žirgo, kalaviju ginantis savo kraštą. Tačiau, pasak ministro, kariams ne mažiau svarbi ir dvasinė tvirtybė, kurią pabrėždavo ir generolas S.Raštikis, sakė, jog tikėjimas, teikęs jėgų praeityje kovoti su prievarta, padeda kariams ir šiandien tapti uola, aplink kurią galima kurti ramų gyvenimą. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus padėkojo vyskupams, kapelionams ir visiems dvasininkams, atkreipė dėmesį, jog kariuomenė irgi yra šeima, pasiryžusi atiduoti savo gyvybę dėl Marijos žemės. Specialų kūrinį Šilinių atlaidų maldininkams atliko pučiamųjų orkestras „Geležinis vilkas“.

Vakare Bazilikoje šv. Mišias prašant Viešpaties dvasinio atgimimo Lietuvos partijoms aukojo mons. Alfonsas Svarinskas, giedojo Palangos šaulių choras.

Išsamiau apie kitas atlaidų dienas skaitykite kitą penktadienį.

Pagal www.siluva.lt

Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

 

Šeima – svarbiausia Bažnyčios ir valstybės dalelė

Šiandien Šiluvoje meldžiamės už šeimas, parapijas ir visas krikščioniškas bendruomenes. Tarp jų šeima yra pati mažiausia, tačiau pati svarbiausia Bažnyčios ir valstybės dalelė. Jeigu jinai sveika, tuomet bus šviesu Bažnyčioje, tuomet ir valstybės piliečiai, t. y. mes visi, galėsime saugiai žvelgti į ateitį. Jeigu turėsime gerų šeimų, turėsime gerų Seimo narių, atsakingai veikiančių partijų, gerų policininkų, uolių mokytojų, žmones gerbiančių valdininkų – tuomet valstybė stovės ant labai tvirtų pamatų. Turėdami gerų šeimų, turėsime gerų parapijų, palaimingai veikiančių katalikiškų organizacijų, turėsime daug pašaukimų į kunigystę ir Dievui pašvęstąjį gyvenimą, o Bažnyčia klestės, nepaisant visų sekuliarizmo iššūkių. Tačiau jei neturėsime gerų šeimų, mūsų dabartinių bėdų, dėl kurių visi esame susirūpinę, niekas neišspręs, nes yra dalykų, kurių nenusipirksi ir už didžiausius pinigus.

Norint pakenkti valstybei arba pavergti tautą, nereikia svetimos kariuomenės invazijos, užtenka, kad žmonės imtų nevertinti šeimos ir gyventų palaidai. Prieš Bažnyčią taip pat galima nekovoti, kaip tai buvo daroma anuomet, okupacijos metais. Užtenka sudrumsti žmonių protus, kad jie imtų nebebranginti tradicinės šeimos, vietoje jos pradėtų ieškoti šeimos gyvenimo pakaitalų – visokiausių partnerysčių, o neatsakingą gyvenimą įtvirtintų įstatymais, ir rezultatas būtų pasiektas: bažnyčios beveik ištuštėtų. Sąmoningai ar nesąmoningai taip daroma, tačiau akivaizdžiai matome, kad Lietuvoje šeimos institucija pradėta griauti. Civilinis kodeksas jau įteisino partnerystę – vyro ir moters gyvenimą drauge nesusituokus, belieka laukti dar skaudesnio žingsnio – dviejų vyrų ar dviejų moterų partnerystės įteisinimo. Gal taip neatsitiks, nes mūsų Konstitucija aiškiai apibrėžia šeimą kaip vyro ir moters sąjungą, bet kas žino, kas gali nutikti gyvenant Europos Sąjungoje, kurios vadovus gąsdina net istorinė tiesa, jog dabartinė Europa sukurta ant krikščioniškų pamatų.

Daug kam atrodo, kad šeimų problemos išsispręs, kai žmonės geriau gyvens arba valstybė skirs vaikus auginančioms šeimoms didesnes pašalpas. Deja, bėdos nedings, nes liks nesunaikintos jų šaknys. Šeimų problemas gali išspręsti tik Jėzus Kristus, ir niekas kitas. Gal tam, kad žmonės suvoktų, jog šeima be Dievo yra tarsi vestuvės be vyno, Evangelijoje aprašoma, kaip Jėzus su Motina Marija buvo pakviesti į vestuves Kanoje ir tenai padarė pirmąjį stebuklą. Dėmesio vertas faktas, kad šį stebuklą Jėzus padarė prašomas savo Motinos. Ji pirmoji pastebėjo vestuvių dalyvius ištikusią bėdą ir apie tai priminė savo Sūnui. Šiandien čia, Šiluvoje, prašome Marijos: Dievo Sūnaus Motina, mus ištiko didelė bėda – byra mūsų šeimos, ir mes nežinome, kaip išsigelbėti.

Iš arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos švenčiant šeimų ir parapijų dieną Šiluvoje rugsėjo 9-ąją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija