Atnaujintas 2007 rugsėjo 28 d.
Nr.73
(1570)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Politinės darganos ruduo

Petras KATINAS

Rudenį naujienų netrūksta: žiniasklaida vos spėja suktis, o vadinamieji paparaciai visai nusiplūkė. Pagrindinės praėjusios savaitės naujienos buvo trys. Pirmoji, „istorinė“ „darbiečių“ frakcijos parlamentarų išvyka į Maskvą. Jų buvo berods 14. Kaip paaiškino nuolatinė „vojažų“ į didžiosios šalies sostinę dalyvė Seimo narė Loreta Graužinienė, tapusi lyg ir toje sostinėje tūnančio Uspaskicho atstove spaudai, „darbiečių“ politbiuras Maskvoje tarėsi su ten besislapstančiu savo idėjiniu vadu ir dalyvavo oficialiu Kremliaus organu tapusio dienraščio „Komsomolskaja pravda“ surengtoje V.Uspaskicho spaudos konferencijoje. Beje, šis „organas“ savo konferencijų salę suteikia tik labai uoliai Kremliui tarnaujantiems asmenims, tokiems kaip buvusio Rusijos saugumiečio A.Litvinenkos žudikui A.Lugovojui bei panašiems. Rusijos žiniasklaida netveria džiaugsmu, kad iš Lietuvos, skirtingai nuo Latvijos, iš kurios į panašias „konferencijas“ atvyksta tiktai arši Latvijos nepriklausomybės niekintoja vietinių rusų išrinkta europarlamentarė Tatjana Ždanok, keikianti Rygos „fašistus“, atvyko visas būrys nepriklausomos Lietuvos duobkasių lietuviškomis pavardėmis. Tarp jų dvi europarlamentarės – Ona Juknevičienė ir Jolanta Dičkutė. Argi ne 1940-ieji metai? Ir tai ne kokie Dekanozovo ir NKVD parinkti Paleckis su Cvirka, vykę parvežti Stalino saulės, o „liaudies išrinkti atstovai“, paprasti darbo žmonės, pavyzdžiui, milijonierius Antanas Bosas. Toje spaudos konferencijoje partijos vadas V.Uspaskichas, pritariamai linkčiojant iki ausų besišypsančioms europarlamentarėms bei draugei Loretai, išsijuosęs šmeižė ne tik Lietuvos teisėsaugą, bet ir valstybę. Užsienio žurnalistai, nors ir įpratę dirbdami Maskvoje prie įvairiausių keistų dalykų (pvz., kaip Dūmos vicepirmininkas Vladimiras Volfovičius Žirinovskis, Didžiosios Britanijos karalienę išvadinęs kriminaline nusikaltėle), kraipė galvas nesuvokdami, kaip čia galėjo atsitikti, kad grupė kitos valstybės parlamentarų, atvykę į „nelabai draugiškos“ buvusios metropolijos sostinę, keikia ir niekina savo valstybę. Netgi Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais, nepaisant šantažo, papirkinėjimų, partijos gensekams ir Lubiankos specialistams nepavykdavo suorganizuoti tokio renginio, į kurį niekinti savo šalies atvyktų parlamentarai iš demokratinių valstybių. Įdomu, ką dabar kalbės Briuselyje ar Vašingtone, kitose ES ir NATO sostinėse oficialūs mūsų valstybės asmenys, kai jų paprašys paaiškinti, kodėl valstybę griauna jos parlamentarai. Draugė Loreta Graužinienė, visuomenėje plačiai žinoma Gryzunovos pavarde, grįžusi iš „trečiojo Rymo“, pranešė, kad V.Uspaskich jau artimiausiomis dienomis grįš į Lietuvą, nes jeigu ir bus suimtas, tai tik kelioms valandoms. Ta Gryzunova žino, ką sako. Juk taip atsitiko grįžusiam iš Amerikos buvusiam sukčių koncerno EBSW vadovui Gintarui Petrikui. Po kelių valandų išgąsčio jis buvo paleistas, apribojus laisvę susitikti su kai kuriais asmenimis ir nurodžius būti namuose nuo 20 val. iki 8 val. Dabar jis mėgaujasi laisve savo tėvų namuose ir rengiasi vėl nerti į „verslo“ jūrą. Esą darbuosis savo brolio firmoje. Dar pasigyrė, kad sėdėdamas Amerikos kalėjime sukaupė iš savo bendrų tokių neįkainojamų žinių verslo ir finansų srityje, kad tas žinias pritaikius Lietuvoje bus pasiekti fantastiški rezultatai. Kitaip tariant, tie pavogti keli šimtai milijonų tėra tik nereikšminga smulkmė ir dėl jų visai nevertėjo tapti Davydoffu, t. y. bėgti į kitą pasaulio kraštą. Be to, pareiškė, kad niekam nesakys, kam ir kiek pinigų davė EBSW. Nors anksčiau laiškuose kai kuriems laikraščiams teigė, kad davė nemažai pinigų LDDP – konkrečiai buvusiam premjerui Adolfui Šleževičiui ir tuometiniam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui (menką sumelę – tik 40 tūkst. dolerių). Taigi, Adolfėlis ir šiomis dienomis savo bičiulių rate jubiliejų atšventęs Algirdėlis, kuriems linkėjo laikytis prieš „liaudies priešus“, vienas jau amžiną atilsį garsus kunigas, laiminęs ir Viktorėlį (Uspaskichą), atėjusį gelbėti Lietuvos, gali būti ramūs: niekas nieko netirs ir nesidomės, kam ir kiek davė Gintarėlis. Ir ką čia betirsi, jeigu tie milijonai jau atsidūrė antrose ar trečiose rankose, jų savininkai tapo oligarchais. O kai kurie „nepriklausomi“ dienraščiai iš buvusio EBSW vadovo netgi daro kankinį. Aprašinėja, kaip jam sunku priprasti prie Lietuvos laiko, kaip jis priverstas miegoti dienomis, nes naktimis negali sudėti bluosto. Ir apskritai sunku priprasti prie tikrosios savo pavardės, nes bėgdamas iš Lietuvos ir būdamas Amerikoje vadinosi Davydovu, arba Davydoff. Netgi prie vardo nelengva priprasti, nes bičiuliai iš Rusijos vadino ir tebevadina Saša. Apie tuos, kurie jau seniai nemiega nei dienomis, nei naktimis, atidavę tam vos ne socialiai remtinu pavadintam aferistui savo paskutines santaupas, aišku, nekalbama. Taigi tas „socialiai remtinas“ Gintarėlis, kurį gina visas būrys tūkstančiais apmokamų advokatų su pačiu Kovo 11-osios signataru K.Motieka priešakyje, pasirodo turi daugiau kaip 800 kvadratinių metrų rūmus Kulautuvoje su žiemos sodu ir baseinais. Aišku, tie „palociai“ dabar oficialiai priklauso G.Petriko tėtušiui, kuris jį įsigijo neva aukcione už 150 tūkst. litų.

Taigi ir G.Petrikas, ir „darbiečiai“ parlamentarai, vykę į Maskvą ir pažeminę Lietuvą viso pasaulio akyse, gali būti ramūs. Nesvarbu, kad Seimo pirmininkas neaiškiai lemena, kad „darbiečių“ elgesį galbūt svarstys Seimo Etikos komisija. O tai komisijai vadovauja „darbietė“ Kšanienė, irgi vykusi Maskvon. Didesnės komedijos ir nesugalvosi!

Trečias dalykas, išpūstas komercinėse televizijose, yra A.M.Brazausko 75-metis. Tarp gausybės dovanų ir kelių šimtų svečių smokingų ir damų tualetų aprašymų, filmavimo egzotiškų patiekalų ir gėrimų, kuriais buvo vaišinami svečiai, daugiausia iš buvusio pirmojo LKP CK sekretoriaus aplinkos ir prisiplakusių prie jos, kažkaip nejučiomis praslydo jubiliato užuomina, kad naujos žmonos rūpestingai prižiūrimas ir globojamas jaučiasi kaip niekada puikiai, tačiau jeigu reikės ir liaudis paprašys, tai vėl sugrįš vadovauti… Tokio prašymo išties galima netrukus susilaukti. Mat Graužinienės – Daukšio – Pinskaus „darbiečių“ kompanija jau rengia interpeliaciją premjerui G.Kirkilui. Ir tai ne įprasta Kėdainių „kniaziaus“ gvardijos bravūra. Paaiškėjo, kad „darbiečiai“ tuo klausimu jau tariasi su paksininkais, A.Paulausko socialliberalais ir netgi su dabartinės valdančiosios koalicijos partneriais – „valstiečiais“. Už jų paramą draugei Kazimirai Prunskienei žadama premjero kėdė. O tai ne juokas. Iki rinkimų liko beveik metai, ir per tą laiką, žinant draugės Kazimiros didžiules ambicijas ir gobšumą, dar daug ką būtų galima padaryti. Tad atmesti galimybę, kad G.Kirkilas gali būti nuverstas, nevalia. Štai tada socdemų strategams ir neliks nieko kito, kaip vėl šauktis ilgamečio gelbėtojo. Be to, pati K.Prunskienė praėjusį sekmadienį vienoje televizijos laidoje nepaneigė kalbų apie galimą pasitraukimą iš koalicijos. Mat, pasirodo, jai labai nepatinka „dviejų K“, t. y. G.Kirkilo ir TS lyderio A.Kubiliaus, „suokalbiai“. Kita vertus, tai nepatinka ir pačiam didžiajam jubiliatui. Todėl dar iki Kalėdų galime sulaukti labai didelių kūlvirsčių „elito“ viršūnėse. Kai kurie politologai teigia, kad šiuo metu G.Kirkilo nuvertimas gal ir neįvyks. Tačiau aiškiai formuojasi naujas valdantysis blokas, netgi be „labiausiai patyrusių“ socdemų. Tai – „darbiečiai“, „valstiečiai“, paksininkai, kurie sudarytų to bloko branduolį. O dėl liberalcentristų ar paulauskininkų niekas pernelyg nesuka galvos. Jie prisiglaus prie bet ko, kas tik pasiūlys kokį nors valdžios portfelį ar portfeliuką.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija