Atnaujintas 2007 spalio 3 d.
Nr.74
(1571)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ginti nėra kam

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ,

kriminologė

„Atsitiktinėmis“ žūtimis plačiai buvo naudojamasi Sovietijoje praeityje. Ir šiandien jos taikomos prieš valdantiesiems neįtikusius žmones. Tai Galina Starovoitova, Ana Politkovskaja, Aleksandras Litvinenka... Argi visus suminėsi?

Panašiai ir Lietuvoje – plačiai nuskambėjo Kiesų nužudymo byla, Juro Abromavičiaus, Gintaro Beresnevičiaus... O kiek atvejų „nenuskambėjo“, bet tyliai tyliai praslinko pro nustebusių aplinkinių akis?


Du dvasios milžinai:
prelatas Mykolas Krupavičius ir profesorius Steponas Kairys

Jurgis BIELINIS,

trečios kartos socialdemokratas, LSDS tarybos narys

Mūsų mažo krašto žmonėms mafijozinė valdžia surengė tikrų tikriausią genocidą. Kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę vis nauji skandalai drebina tai Prezidentūrą, tai Seimą, tai Vyriausybę, savivaldybes, teismus, departamentus. Viena po kitos bankrutuoja stambios gamyklos. Iš jų griuvenų kai kas tampa milijonieriais. Dirbtinai sukelta emigracija, dėl to savo krauju maitiname kaimynines tautas. Mūsų pramonininkai, vaikydamiesi pelno, pasirinko antitautinę, antipatriotinę išeitį: emigravusius darbininkus keisti svetimtaučiais. Nesibaigia žudynės keliuose, gaisruose. Mūsų žmonės ne tik vandenyje skęsta, bet skandinami alkoholyje, narkotikuose, bulvarinėje spaudoje, seksą ir žudymą propaguojančiuose filmuose.


Demokratija vystosi, kai vykdomas teisingumas

„Visuomeninė teismų kontrolė ir visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą – pagrindinė demokratinės valstybės vystymosi sąlyga.“

Rytas KUPČINSKAS,

Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas

prof. Vladas VILIMAS,

Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos tarybos narys

Lietuva turi seniausias tradicijas Europoje kuriant demokratinę teismų sistemą. Susiformavus bajorijos luomo teismams ir 1581 metais įsteigus Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, ši valstybės valdžios funkcija buvo išskirta iš valdovo kompetencijos ir tapo savarankiška teismo valdžia. Taip pirmą kartą Europoje buvo įgyvendintas įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismo valdžių atidalijimo principas. Vyriausiojo Tribunolo teisėjai buvo renkami pavietų ir vaivadijų seimeliuose vienerių metų kadencijai. Į Vyriausiojo Tribunolo funkcijas įėjo teismų veiklos priežiūra. Nuo šio laikotarpio formavosi ir prisiekusiųjų institutas (vaito teisme – suolininkai, burmistro teisme – tarėjai).

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija