Atnaujintas 2007 spalio 5 d.
Nr.75
(1572)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Benediktas XVI: belstis į žmonių širdis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI uždeda
mitrą jo konsekruotam
Lvovo (Ukraina) arkivyskupui
koadjutoriui Miečislavui Mokrickiui

Naujųjų vyskupų konsekracijoje
dalyvavę kardinolai uždeda
rankas jiems ant galvos –
apaštalinės įpėdinystės ženklą

Naujųjų vyskupų konsekracijos
iškilmė Šv. Petro bazilikoje Romoje

Popiežiaus pirmosios konsekracijos

Pirmą kartą per savo pontifikatą popiežius Benediktas unikaliu būdu iškėlė vidinį ryšį tarp vyskupiškos tarnystės ir Viešpaties angelų misijos. Šešių naujų vyskupų – penkių italų ir vieno lenko – konsekravimo iškilmės įvyko rugsėjo 29 dieną, kai Bažnyčioje celebruota trijų šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo liturginė šventė. Jaudinančioje šv. Mišių homilijoje Šventasis tėvas priminė, kad ankstyvojoje Bažnyčioje į vyskupus buvo kreipiamasi kaip į „angelus“, kadangi ir jie, kaip tos dangiškosios būtybės, turi būti tikri „Dievo žmonės“, kurių gyvenimas orientuotas į Dievą, kad pas Jį vestų jiems patikėtas tikinčiųjų bendruomenes.

Praėjusį šeštadienį konsekruotas 46 metų lenkas monsinjoras Miečislavas Mokrickis, paskirtas Lvovo (Ukraina) lotynų apeigų katalikų arkivyskupu koadjutoriumi. Iki tol naujasis arkivyskupas dirbo popiežiaus Jono Pauliaus II, o po pastarojo mirties – popiežiaus Benedikto XVI sekretoriumi. Ukrainoje lotynų apeigų katalikais daugiausia yra lenkų tautinės mažumos atstovai, tuo tarpu etniniai ukrainiečiai priklauso rytų apeigų katalikybei.

Tose pačiose pamaldose buvo konsekruotas ir naujasis Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas 64 metų arkivyskupas Džianfrankas Ravazis, apaštališkasis nuncijus Maltoje ir Libijoje 56 metų arkivyskupas Tomasas Kaputas, Kamerino ir San Severino Markės ordinaras 64 metų arkivyskupas Frančeskas Brunjanas, naujasis Vatikano slaptųjų archyvų prefektas 58 metų vyskupas Serdžijus Pagasas ir Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūros sekretorius 55 metų vyskupas Vinčensas di Mauras. Eucharistijos aukoje Šventajam Tėvui asistavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė ir Lvovo arkivyskupas kardinolas Marianas Javorskis.

Būti „angelu“ savo bendruomenei

Kaip minėta, homilijoje apžvelgdamas Šventajame Rašte minimų trijų arkangelų veiklą, popiežius Benediktas XVI pritaikė juos vyskupo pastoracijai. Štai arkangelas šv.Mykolas, atkaklus Dievo tautos globėjas ir jos vienybės gynėjas, yra tinkamas pavyzdys Bažnyčios hierarchui, kurio, kaip Dievo vyro, pareiga yra plėsti Viešpačiui tikėjimo erdvę pasaulyje, kovojant su tais, kurie Jį neigia. Bandymas pašalinti Dievą neaukština žmogaus, o greičiau žemina jo orumą. Ir atvirkščiai – Dievo vaidmens stiprinimas kartu yra ir žmogaus didingumo gynimas, kadangi tikėjimas saugo žmogų nuo dvasinio silpnumo ir neadekvatumo.

Arkangelas šv.Gabrielius pranešė Gerąją žinią Marijai ir buvo Dievo įsikūnijimo skelbėjas pasauliui. Jis beldėsi į Marijos duris ir Dievo vardu prašė jos ištarti „Tebūnie“, kad taptų Išganytojo motina. Taip ir Dievas nuolat beldžiasi į žmogaus širdį, į pasaulio duris, laukdamas kvietimo įeiti pas kiekvieną individą. Kreipdamasis į konsekruojamuosius naujus vyskupus, Šventasis Tėvas kalbėjo: „Brangūs bičiuliai, ir jūsų pareiga yra Kristaus vardu belstis į žmogaus širdį. Sueidami į vienybę su Kristumi, jūs galėsite prisiimti Gabrieliaus vaidmenį: nešti Kristaus kvietimą žmonėms“.

Kiekvienam vyskupui taip pat yra aktuali arkangelo šv.Rapolo dvasinio išgydymo misija. Šiandien didžiausia negalia yra aklumas Dievui ir šio aklumo išgydymas per tikėjimo skelbimą bei meilės liudijimą „yra Rapolo tarnystė, kuri kasdien vis iš naujo patikima kiekvienam kunigui ir, ypatingu būdu, vyskupams“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Jis taip pat priminė, kad sunkiausia sielos žaizda yra nuodėmė, ir ji yra gydoma per Susitaikinimo ir Atgailos sakramentą, kurio praktikavimui įtvirtinti bendruomenėje vyskupai turi skirti didelį dėmesį.

Ganytojiška maldos reikšmė

„Angelai kalba žmogui apie tai, kas sudaro jo tikrąją būtį ir kas dažnai lieka užtemdyta ar paslėpta jo gyvenime. Jie kviečia žmogų būti savimi, paliečia jį Dievo vardu, – aiškino Šventasis Tėvas. – Šiuo būdu netgi mes, žmonės, turime tapti angelais vieni kitiems – angelais, kurie išvestų iš klaidingo kelio ir vėl nukreiptų į Dievą. Todėl svarbu, kad vyskupas būtų „maldos žmogus“, kuris bendrautų su Dievu visų žmonių vardu. Kuo jis labiau stengsis tai daryti, tuo geriau supras tuos, kurie yra patikėti jo globai ir galės jiems tapti angelu, Dievo skelbėju, kuris padeda žmonėms atskleisti jų tikrąją prigimtį ir gyventi jiems Dievo duota paskirtimi.

Savaitę iki naujų vyskupų konsekracijos popiežius Benediktas XVI, susitikęs su daugiau kaip šimtu pasaulio vyskupų, kurie buvo paskirti per pastaruosius dvylika mėnesių, jiems kalbėjo apie ganytojo maldos apaštališkąją ir pastoracinę reikšmę. Minėtiems 112 naujų Bažnyčios hierarchų Vyskupų kongregacija tradiciškai buvo suorganizavusi specialius kvalifikacijos kėlimo kursus Romos popiežiškajame „Regina Apostolorum“ universitete. Jų susitikimas su Šventuoju Tėvu taip pat buvo tradicinis, nes Popiežius kasmet skaito apžvalginį pranešimą naujai konsekruotiems ganytojams, kuris susilaukia plataus tarptautinio dėmesio.

Aptardamas „vyskupo maldos“ temą, Benediktas XVI priminė, kad Jėzus Kristus pasirinko dvylika apaštalų – vyskupai kaip tik yra jų įpėdiniai – po visą naktį trukusios maldos ant kalno (Lk 6, 12), kad jie, kaip teigia evangelistas šv.Morkus, „būtų su Juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti Žodžio“ (Mk 3, 14). Vyskupai taip pat yra pašaukti būti vienybėje su Kristumi, giliai Jį pažinti ir dalyvauti Jo „meilės tarnystėje“ liekant visiško pasitikėjimo santykiuose su dangiškuoju Tėvu. Kaip tik šiam tikslui pirmiausia skirta „vyskupo asmeninė ir intymi malda“, stiprinant sūniškos ištikimybės Dievui dvasią ir to mokantis iš besimeldžiančio Jėzaus.

Teigiamas pavyzdys kunigams

Apaštalai puikiai suprato tą ganytojiškojo darbo nuoseklumą – Išganytojo „klausymas maldoje ir po to skelbimas, kas buvo išgirsta“ – ir tokia apaštalinė programa tinka šių dienų vyskupui. Šventasis Tėvas pažymėjo, kad jis puikiai supranta, kokia gausa organizacinio pobūdžio darbų laukia vyskupo, kokia įtempta yra jo darbotvarkė su įvairiais įsipareigojimais, „tačiau pirmoji vieta apaštalų įpėdinio gyvenime turi būti rezervuota Dievui“. Asmenine ir bendruomeniška malda paremtas intensyvus dvasinis gyvenimas padeda išvengti perdėto ir alinančio „aktyvizmo“, aiškino popiežius Benediktas XVI ir 2006 metų panašiame susitikime su naujai konsekruotais vyskupais.

Dabar kalbėdamas jauniesiems ganytojams, susirinkusiems į jo vasaros rezidenciją Kastelgandolfe, Šventasis Tėvas pasirėmė žymiojo ankstyvosios Bažnyčios teologo ir vyskupo šv.Grigaliaus Didžiojo mokymu, kuris aiškino, kad vyskupas turi išsiskirti iš kitų maldos ir kontempliacijos gilumu. Tokiu būdu ganytojas tampa jautresnis tikinčiųjų bendruomenės poreikiams ir visiems gailestingesnis. „Malda moko mus mylėti ir atveria mūsų širdis pastoracinei meilei visų, kurie su pasitikėjimu žvelgia į vyskupą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Taip dvasiškai sustiprėjęs vyskupas gali guosti kitus „dieviškosios malonės balzamu“, mokyti ir sutaikyti būdamas broliškoje bendrystėje su tikinčiaisiais.

„Jūsų maldoje, brangūs broliai, ypatingą vietą turi užimti jūsų kunigai, kad jie rodytų pašaukimo ištvermingumą bei liktų ištikimi jiems patikėtai kunigiškai misijai“, – sakė popiežius Benediktas XVI neseniai paskirtiems vyskupams. Jis pabrėžė, kad kiekvienam kunigui yra „didelė pamoka“ ir paskatinimas, kada jis žino, jog vyskupas, iš kurio gavo šventimų dovaną ar kuris juo rūpinasi kaip tiktas tėvas ir bičiulis, kartu yra artimas maldoje, pasirengęs jį priimti, išklausyti ir padrąsinti. Praėjusių metų susitikime su naujaisiais vyskupais Šventasis Tėvas kvietė juos būti savo kunigams ne tik ganytojais, bet ir „vyresniaisiais broliais, kurie žino, kaip priimti, išklausyti, paguosti ir, jeigu būtina, taip pat ištaisyti“. Tiek tuomet, tiek ir dabartiniame susitikime Popiežius ragino vyskupus rūpintis dvasiniais pašaukimais ir kad „malda už naujuosius pašaukimus niekada nenutrūktų“.

Pamaldumo skleidimas visuomenėje

Kalbėdamas apie vyskupo asmeninės bendruomeniškos maldos reikšmę, Benediktas XVI negalėjo nepriminti ir ganytojiškos pareigos rūpintis maldos skleidimu visuomenėje. Ypač tai svarbu dabartinėje urbanizuotoje visuomenėje, kurioje vyrauja šėlsmo ir triukšmo kupinas miestų gyvenimas, kuriame žmogus praranda savo asmeniškumą ir gyvena taip, „tarsi Dievas neegzistuotų“. Kaip tik tokioje aplinkoje reikia „sukurti vietas ir progas maldai“, kur galima būtų susikaupti tyloje ir klausytis Dievo per „lectio divina“, susitikti su juo ir išgyventi Jėzaus Kristaus apreiškimo patyrimą. (Ši Šventojo Tėvo pastaba labai reikšminga, kadangi šiandien religinių bendruomenių rengiamos šventės ir pobūviai savo „šėlsmu“ kartais mažai nusileidžia pasaulietinėms.)

Popiežius Benediktas XVI taip pat ragino vyskupus ir toliau siekti, kad parapijos ir šventovės, mokymo ir gydymo įstaigos, taip pat ir šeimos „taptų bendrystės su Viešpačiu vietomis“. Be abejonės, pavyzdiniais maldos, pirmiausia liturginės maldos namais, turi būti vyskupijos katedra, kur diecezijos bendruomenė kartu su savo vyskupu renkasi šlovinti Dievą, reikšti Jam padėką ir melstis. Šventasis Tėvas nurodė į šv.Ignoto Antijochiečio priminimą apie bendruomeniškos maldos galią, ypač jeigu jai vadovauja pats vyskupas.

Baigdamas pokalbį popiežius Benediktas XVI dar kartą palinkėjo „brangiausiems vyskupams“ būti tikrais „maldos vyrais“ ir visada prisiminti, kad jų tarnystės vaisingumas „priklauso nuo vienybės su Viešpačiu intensyvumo“. Kaip ir Švč.Mergelė Marija, jie turi žinoti, kaip šlovinti Dievą už išganymo darbus Bažnyčiai ir pasauliui, būdami „įsitikinę, kad su Dievu nieko nėra neįmanomo“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija