Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Memuarai
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kas sutramdys prorusišką gaivalą aukštosiose mokyklose?

Gintaras VISOCKAS

Profesorius Vytautas Daujotis mano, kad kai kurie Rusijos aukštųjų mokyklų filialai, nelegaliai veikiantys Lietuvoje, savo studentams formuoja antivakarietiškas, antiamerikietiškas, antitautiškas nuostatas Autoriaus nuotrauka

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis šią discipliną studentams dėsto jau daug metų. Tai pagrindinės jo pareigos. Tačiau prof. V.Daujotis turi dar vieną ne mažiau svarbų užsiėmimą – Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vyriausiasis specialistas. Daugiau nei dešimt metų jis analizuoja bei vertina užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų veiklą Lietuvoje. Triūsas SKVC – apmokamas kaip ir universitete. Bet ne toks ramus. Mat prof. V.Daujotis – itin principingas ir reiklus. Jo įsitikinimu, dauguma užsienio šalių aukštųjų mokyklų filialų Lietuvoje dirba nelegaliai arba pusiau legaliai. Dažnusyk jų išduotus diplomus tik su didžiausiomis išlygomis galima laikyti aukštojo mokslo įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Iki tikros aukštosios mokyklos lygio jiems dar labai toli.

Užtarėjų apstu Lietuvoje

Žinoma, problematiškiausi yra Rusijos Federacijos aukštųjų mokyklų centrai, įsikūrę arba bandantys įsikurti Lietuvoje. Ne vien dėl to, kad savo studentams jie lengva ranka dalija aukštojo mokslo diplomus, nors diplomo savininkui akivaizdžiai trūksta elementariausių žinių. Didžiausia bėda ta, kad tokiuose filialuose, o jų šiandien Lietuvoje, pasak prof. V.Daujočio, gali būti apie dešimt, peršamos proimperinės Rusijos nuostatos. Tiek į istoriją, tiek ir į naujausių laikų faktus ten žvelgiama Kremliaus akimis. Prorusiška propaganda tokių įstaigų studentams peršama itin subtiliai. Todėl studentas, tiek jaunuolis, tiek vyresniojo amžiaus žmogus dažnai net nepajunta, kaip jam įskiepijamos antiamerikietiškos, antivakarietiškos, antilietuviškos nuotaikos. Dirbdamas SKVC vyriausiuoju specialistu prof. V.Daujotis visąlaik stengėsi ginti Lietuvos valstybės interesus. Tačiau jo veikla – siekimas pažaboti nelegalias Rusijos aukštąsias mokyklas – susidūrė su atkakliu pasipriešinimu. Dauguma Lietuvos valdžios institucijų už šią veiklą jam ne tik nepadėkojo, bet net atvirai trukdė iki galo ir sąžiningai atlikti savo, kaip SKVC vyriausiojo specialisto, pareigas. Per dešimt metų sukaupta karti gyvenimiška prof. V.Daujočio patirtis byloja, kad Lietuvoje nelegalios Rusijos aukštosios mokyklos turi užtarėjų pačiose aukščiausiose Lietuvos valdžios struktūrose. Nelegalias Rusijos aukštąsias mokyklas, kuriose per istorijos, politologijos paskaitas tvirtinama, esą Sovietų Sąjunga neokupavo Baltijos valstybių, esą jos pačios pageidavo įstoti į SSRS, netiesiogiai kai kuriais atvejais rėmė ir Lietuvos Vyriausybė, ir Švietimo ir mokslo ministerija, ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Netiesiogiai rėmė net Konstitucinis Teismas.

Trūksta lojalumo ir pagarbos

Pirmosios nelegalios rusiškos aukštosios mokyklos Baltijos valstybėse ėmė kurtis tuoj po nepriklausomybės atkūrimo. Ypač įsimintinos Baltijos rusų instituto filialo kūrimo Lietuvoje peripetijos. Šio instituto centrinė būstinė – Rygoje. Be abejo, Latvija mums, lietuviams, – draugiška valstybė. Tačiau Baltijos rusų instituto draugišku nepavadinsi – nebent su didelėmis išlygomis. Baltijos rusų institutas Rygoje susikūrė Latvijai atkūrus nepriklausomybę. Susikūrė tik todėl, kad Latvijos valstybiniame universitete, sovietmečiu beveik visiškai rusifikuotame, po 1990-ųjų visos disciplinos imta dėstyti tik latvių kalba. Ši nuostata ypač nepatiko proimperiškai mąstantiems rusakalbiams – juk sovietmečiu Latvijos universitete buvo likusios vos kelios latviškos studentų grupės, o visa kita buvo atiduota rusiškoms grupėms. Taigi po Latvijos nepriklausomybės paskelbimo tie prorusiški gaivalai atskilo ir įkūrė savo aukštąją mokyklą – Baltijos rusų institutą ir ėmėsi kurti kaimyninėje Estijoje ir Lietuvoje filialus. Beje, Baltijos rusų institutas Rygoje turėjo nemažą pasisekimą – mat į jį perėjo dirbti daug gabių rusakalbių dėstytojų, be to, institutą nuo pat pirmųjų dienų tiek lėšomis, tiek įdomiais lektoriais, dėstytojais rėmė Rusija. Šis institutas ir dabar Latvijoje yra vienas didžiausių ir populiariausių. Kai kurios disciplinos, ypač tikslieji mokslai, ten iš tikrųjų dėstomos profesionaliai. Bet istorija, politologija, visuomeniniai mokslai, kaip spėja prof. V.Daujotis, turi akivaizdų proimperinį atspalvį. Profesorius taip pat pastebi, kad kai kurie rusakalbiai, gyvenantys ne Rusijoje, yra kur kas agresyvesni, piktesni nei Rusijoje. Latvijoje gyvenantys rusakalbiai, bent jau nemaža jų dalis, yra akivaizdžiai nelojalūs valstybei, kurioje gyvena. Jie jaučiasi Rusijos forpostu ir imperines Rusijos doktrinas Latvijoje diegia stropiau nei pati Rusija. Taigi Baltijos rusų institutas apie 1991 – 1992-uosius metus įkūrė filialą Lietuvoje ir pavadino Baltijos humanitariniu centru. Iki 2003 metų filialas Lietuvoje dirbo tarsi ir pogrindžio sąlygomis.

Neturėjo oficialaus leidimo

2003-aisiais Baltijos rusų instituto filialui atsirado galimybė legalizuotis. Tiksliau tariant, tokios galimybės nebuvo, tačiau tuometinė Lietuvos valdžia su Algirdu Brazausku priešakyje, nusižengdama Lietuvos įstatymams, legalizavo minėtą aukštąją mokyklą. Kaip šiandien aiškėja, tas filialas nelegaliai įkurtas ir pagal Latvijos, ir pagal Lietuvos įstatymus. Latvijos įstatymai byloja: jeigu Latvijos aukštoji mokykla svetur steigia filialą, ji turi gauti oficialų Latvijos valdžios leidimą. Vietoj oficialaus Latvijos valstybės leidimo Lietuvai buvo pateiktas neoficialus raštas, esą Baltijos rusų institutas yra aukšto lygio aukštoji mokykla. Tą atsargiai suformuluotą, jokios juridinės galios neturintį raštą, apibūdinantį institutą tik kaip neblogą aukštąją mokyklą, pasirašė dabartinė Latvijos švietimo ministrė, nors pasirašymo metu ji net nebuvo ministrė. To rašto nepavadinsi nei leidimu steigti, nei prašymu leisti steigti aukštąją mokyklą Lietuvoje, tačiau mūsų valdžios institucijoms užteko ir tokio rašto, mat jos siekė bet kokia kaina tą aukštąją mokyklą legalizuoti. Ir ji buvo legalizuota, ignoruojant visus neigiamus pasisakymus. Sakykim, SKVC savo išvadose teigė, jog minėtos aukštosios mokyklos legalizuoti nederėtų, tačiau į šias pastabas niekas neatsižvelgė, nors remiantis mūsų įstatymais buvo privalu atsižvelgti. Tuomet valdžioje daugumą turėję socdemai į tokias „smulkmenas“ nekreipė dėmesio.

Keista Konstitucinio Teismo pozicija

Kai Lietuvoje pradėjo legaliai veikti Baltijos rusų instituto filialas, prof. V.Daujotis ėmė ieškoti teisybės. Spaudoje buvo paskelbtas išsamus jo rašinys apie tikrąsias šio filialo nuostatas Lietuvos valstybės atžvilgiu. Kreiptasi net į Konstitucinį Teismą, prašant įvertinti tuometinės Vyriausybės veiksmus labai paskubomis įteisinant Jevgenijaus Kostino vadovaujamą filialą. Prof. V.Daujočio manymu, KT pasielgė labai neprincipingai. KT turėjo įvertinti premjero A.Brazausko vadovaujamo ministrų kabineto veiklą, suteikiant leidimą Latvijos aukštosios mokyklos filialo steigimui Lietuvoje. Tačiau A.Brazausko Vyriausybė, supratusi, kad pridarė akivaizdžių, grubių pažeidimų (apie legalizavimą nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“, svarstymas vyko vasaros atostogų metu, neatsižvelgta į SKVC priekaištus ir t.t.), paskubomis atėmė jos pačios suteiktą leidimą. O kai buvo atšauktas leidimas, KT nutraukė ir savo tyrimą. Pasak KT vadovybės, nebėra ko tirti, kadangi leidimas veiklai atimtas. Bet juk prof. V.Daujotis prašė įvertinti A.Brazausko vadovaujamos Vyriausybės veiksmus suteikiant leidimą. Beje, A.Brazausko Vyriausybės antiįstatymiški veiksmai iki šiol teisiškai neįvertinti.

Jaučiama Rusijos parama

Nelegalių aukštųjų mokyklų veikla Lietuvoje prof. V.Daujotis domisi jau daugiau kaip dešimt metų. Nepaisant kelių pergalių (kai kurioms rusiškoms aukštosioms mokykloms vis dėlto atimta teisė išduoti aukštojo mokslo diplomus), niekas kardinaliai nepasikeitė. Lietuvoje iki šiol dirba apie dešimt neformaliojo švietimo įstaigų, kurios Lietuvoje užsiima švietėjiška veikla. Jos, gaudamos didelę Rusijos paramą, į kairę ir dešinę dalina abejotinos reputacijos aukštojo mokslo diplomus. O iš tiesų savo klausytojams, be tikrai vertingų, svarbių disciplinų, diegia dar ir politines Maskvos doktrinas. Vaizdžiai tariant, „plauna smegenis“. Liūdna dar ir dėl to, kad jos Lietuvoje populiarios, nes jose mokytis beveik nebūtina, o aukštojo mokslo diplomas – garantuotas. Tokias aukštąsias mokyklas labai pamėgę kai kurių mūsų jėgos struktūrų (VRM, pasienio, prokuratūros, kariuomenės) atstovai. Ypač sulaukę vyresnio amžiaus, bet iki šiol nespėję įsigyti aukštojo mokslo diplomų. Dabartiniai šalies įstatymai reikalauja, kad tokiose institucijose dirbantys pareigūnai turėtų aukštąjį išsilavinimą, todėl dešimtys, šimtai mūsų policininkų, notarų, prokurorų, pasieniečių puolė studijuoti ne legaliuose Lietuvos universitetuose bei aukštosiose mokyklose, kurių nūnai net 15, bet abejotinos reputacijos Rusijos aukštųjų mokyklų filialuose. Mat legaliose lietuviškose aukštosiose mokyklose mokytis reikia ne taip jau mažai ir egzaminus nelengva išlaikyti. Tuo tarpu Maskvos, Kaliningrado, Sankt Peterburgo aukštųjų mokyklų filialuose mokytis ne tiek svarbu – svarbiausia laiku sumokėti pinigus už neva įgyjamą mokslą. Tokia padėtis, pasak prof. V.Daujočio, labai pavojinga. Pavojinga ne tik todėl, kad valstybės institucijose suteikiama galimybė darbuotis diplomuotiems, tačiau iš tikrųjų aukštojo išsilavinimo neturintiems asmenims, o dar ir dėl to, kad tokiose neva aukštosiose mokyklose keletą metų „studijavę“ asmenys pasisemia, nori to ar nenori, Kremliaus propagandos. Užfiksuota net pavyzdžių, kai keliolika mūsų pasieniečių rašė referatus bei diplominius darbus, kaip konkrečiai saugoma Lietuvos valstybės siena. Pasak prof. V.Daujočio, šis faktas akivaizdžiai byloja, kaip Rusijai lengva gauti net slaptų, konfidencialių žinių apie sienos apsaugą. Ir tam nereikia nieko verbuoti, papirkinėti – patys Lietuvos pasieniečiai, norintys kuo greičiau įsigyti aukštojo mokslo diplomus, savo rašto darbuose išdėsto slapčiausius faktus.

Specialiai sugriauta 9-oji valdyba

Nelegalių aukštųjų mokyklų vadovai šiandien gali lengviau atsipūsti ne tik todėl, kad jų veiklos Lietuvos politikai nenori griežtai vertinti. Šiandien išvaikyta Valstybės saugumo departamento (VSD) 9-oji valdyba, užsiimanti, be kita ko, ir nelegaliomis mokslo įstaigomis, peršančiomis Lietuvai priešišką ideologiją. 9-oji valdyba išvaikyta nuo viršaus iki pačios apačios. Prof. V.Daujočio teigimu, jeigu KGB rezervininkas Arvydas Pocius pašalino šios valdybos vadovybę, tai Ričardas Rupkus per pusę metų sėkmingai atliko tolesnį valymą – išvaikė ir operatyvinius darbuotojus. Dabar šios valdybos veikla visiškai paralyžiuota. Atvirai kalbant, duomenis apie nelegalias aukštąsias mokyklas naujiesiems VSD darbuotojams teks rinkti iš naujo. 9-ąją valdybą iki pašaknų sugriovęs R.Rupkus – pensinio amžiaus. Jis šiandien išėjo iš VSD... gavęs pelningą tarnybą Klaipėdoje.

Ar tikrai sunku įrodyti?

„Nelegaliai Lietuvos studijas organizuojantys užsienio valstybių universitetų filialai dirba beveik be trukdžių, nes įrodyti realų studijų vykdymą yra praktiškai neįmanoma. Kad teismas nubaustų nelegaliai veikiantį universitetą, privalo būti nustatytos tikslios veikos, aiškiai aprašyti studijų vykdymo faktai, turi būti iki smulkmenų surinkti visi įrodymai. Tuomet galima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą“. Taip šių metų spalio mėnesį teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorė Gitana Jurgelaitienė, komentuodama kai kuriuos spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie nelegalias aukštąsias mokyklas Lietuvoje. O ŠMM viceministrė Virginija Būdienė spaudai pareiškė, esą „atitinkamoms tarnyboms jau pavesta išsiaiškinti informaciją apie nelegalias aukštąsias mokyklas Lietuvoje“. ŠMM atstovų teiginius, kad „labai sunku įrodyti realią nelegalių aukštųjų mokyklų veiklą“, prof. V.Daujotis vertina skeptiškai. Jo manymu, įrodymų pakanka, tik trūksta noro gilintis į „šią subtilią problemą“. Galų gale, jei trūksta faktų, duomenų, jų reikia ieškoti, o ne sėdėti sudėjus rankas. Prof. V.Daujotis pritaria SKVC direktoriui Eugenijui Stumbriui, įtariančiam, kad Lietuvoje nelegalią veiklą vykdo net keli Rusijos universitetai: Tarptautinis universitetas Maskvoje, Maskvos valstybinis industrinis, taip pat Maskvos valstybinis ekonomikos, statistikos ir informatikos universitetai bei Maskvos naujasis teisės institutas. SKVC duomenimis, Vyriausybė yra davusi licenciją tik Lenkijos Balstogės universiteto filialo veiklai Vilniuje. Tačiau per pastaruosius penkerius metus net 500 Lietuvos piliečių kreipėsi į SKVC, reikalaudami pripažinti jų Rusijos ar Baltarusijos aukštosiose mokyklose įgytą aukštąjį išsilavinimą. O kiek šimtų buvusių studentų neprašė pripažinti įgytų aukštojo mokslo diplomų?

Pretenduoja į valstybės tarnybą

Oficialiame SKVC pareiškime teigiama, kad „negavusi leidimo vykdyti studijas Lietuvoje, nelegali kai kurių užsienio aukštųjų mokyklų veikla vis tiek nenutraukiama, todėl ši tendencija kelia didelį susirūpinimą“. SKVC taip pat jaudina aplinkybė, kad dažnas kaimyninių šalių aukštosiose mokyklose įgytos teisininko ar vadybininko kvalifikacijos turėtojas siekia valstybės tarnybos arba tokios profesinės veiklos, kuri susijusi su valstybės sienos apsaugos tarnyba ar teisėsaugos užtikrinimu, kas, turint omenyje, kaip tos kvalifikacijos įgytos, gali kelti grėsmę visuomenei bei diskredituoti pačias teisininkų ar vadybininkų profesines veiklas. Užsienyje teisės studijas baigusieji nestudijuoja Lietuvos Respublikos teisės dalykų, tačiau dažnai ketina dirbti su teise susijusį darbą Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyta, jog asmenys, siekiantys valstybės tarnybos, privalo pateikti užsienyje įgyto išsilavinimo vertinimo dokumentą. Tai reiškia, kad tokių asmenų užsienyje įgytas išsilavinimas nėra įvertintas kompetentingų Lietuvos institucijų ir nėra nustatyta, ar toks išsilavinimas prilygsta atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai. SKVC vadovybės manymu, šiandien būtini Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Į juos turėtų būti įtraukta nuostata, reikalaujanti, kad asmenims, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikacijas užsienyje ir siekiantiems dirbti valstybės tarnyboje, dar būtų privalu įveikti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo procedūrą Vilniuje. Kitaip tariant, jie privalėtų išlaikyti dar vieną, tegul ir paprastesnį, egzaminą Lietuvoje. SKVC vadovybė taip pat mano, kad šiandien būtina griežtinti reikalavimus užsienio aukštųjų mokykloms, siekiančioms kurti filialus Lietuvoje.

© 2007 „XXI amžius“