|
Modernaus informacijos ir kultūros centro šventė
Pasvalio Mariaus Katiliškio viešajai bibliotekai
70
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Bibliotekos jubiliejaus paminėjimas prasidėjo rugsėjo 14-osios vidurdienį šv. Mišiomis, kurias aukojo Pasvalio dekanas, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Algis Neverauskas. Sakydamas pamokslą, jis pabrėžė, kad biblioteka tai šviesos ir žinių šaltinis, bibliotekininkų pozicija tarnystė Dievui ir žmonėms, rodant jiems tiesos ir meilės kelią. Ši mintis vinguriavo per visus tos dienos renginius: ir pristatant ekslibrisų parodą Biblioteka ekslibryje bibliotekoje, ir svečių susitikime su bibliotekininkais Kultūros namuose, ir solidžiame leidinyje Po knygos ženklu, kurį daugelis gavo dovanų. Aktorė Olita Dautartaitė sumaniai ir įdomiai papasakojo bibliotekos istoriją.
1937 metų kovo 15 dienos tuometinio švietimo ministro Juozo Tonkūno, kilusio iš Stačiūnų kaimo (Pasvalio raj.), įsakymu Pasvalyje įsteigta viešoji valstybinė biblioteka. Pirmasis vedėjas dzūkas Vincas Bernatonis, baigęs gimnaziją ir valstybinius bibliotekininkų kursus Kaune, studijavęs Vytauto Didžiojo universitete, mokėjęs prancūzų, vokiečių, lotynų, rusų, esperanto kalbas. Balandį pasvaliečiai jau galėjo skaityti net penkiasdešimt laikraščių ir žurnalų. Tarp jų buvo Lietuvos aidas, XX amžius, Lietuvos žinios, Gimtoji kalba, Jaunimo draugas, Liepsnos, Kregždutė... Birželio pradžioje biblioteka gavo pirmąją knygų siuntą. Knygų dovanojo organizacijos ir gyventojai. Rugsėjo 12 dieną pasvaliečiai šventė bibliotekos atidarymą. Lentynose tvarkingai rikiavosi lietuvių literatūros klasikų knygos, R.Tagorės, Dž.Londono, E.M.Remarko, S.Undset, L.Tolstojaus, I.Turgenevo kūriniai. Netrūko ir religinės literatūros: Giovani Papini Kristaus istorija, Antano Aleknos Katalikų bažnyčia Lietuvoje, Antano Maliausko Kaip išauklėti krikščioniškai vaikus ir t.t. Biblioteka greitai tapo miesto kultūros židiniu. 1939 metų gegužės 11 dieną V.Bernatonis duoda priesaiką: Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad nesigailėdamas savo jėgų, ginsiu Lietuvių Tautos ir valstybės garbę, dirbsiu jų gerovei, paslaugiai patarnaudamas ir padėdamas žmonėms, sąžiningai vykdysiu Lietuvos konstituciją, įstatymus ir įsakymus. Šis sąžiningas ir doras žmogus per pirmąją bolševikų okupaciją buvo apšauktas liaudies priešu ir atleistas iš pareigų. Tolesnis jo likimas nežinomas.
Bibliotekai vadovauti buvo paskirtas Juozas Jurgaitis. Jam teko atlikti valymo darbus: išimti iš fondų lietuvišką patriotinę ir katalikišką literatūrą, kurios vietą užėmė propagandiniai komunistiniai leidiniai.
1941 metų kovo 1 d. į Pasvalį bibliotekininko pareigoms atvyko Albinas Vaitkus, jau ne vienerius metus Naujojoje Romuvoje spausdinęs savo noveles. Kadangi vedėjas J.Jurgaitis nelabai mėgo savo darbą ar turėjo kitų reikalų, visas darbo krūvis teko A.Vaitkui, būsimajam rašytojui Mariui Katiliškiui.
Vokiečių okupacijos metais J.Jurgaitis suimamas. A.Vaitkus paskiriamas bibliotekos vedėju. Jis Birželio sukilimo dalyvis, sukilėlių štabo adjutantas. Vėliau jam pavyko išgelbėti du šimtus žydų. Laimei, šis faktas tuomet nebuvo išaiškintas. Biblioteka vėl tampa Pasvalio kultūros židiniu. Prasideda literatūros vakarų epopėja savo kūrinius skaito Bernardas Brazdžionis, Antanas Biliūnas, Jurgis Jankus, Albinas Vaitkus. Kviečiami muzikai ir solistės.
Į biblioteką žmonės rinkdavosi ne tik meninio žodžio klausytis. Čia tardavosi pasipriešinimo dalyviai, palikdavo pogrindinės spaudos Į laisvę, Laisvės kovotojo, Lietuvių fronto biuletenio numerių. Kai iškilo grėsmė sugrįžti sovietams, buvo aptariama pasipriešinimo taktika, gimė Tėvynės gynimo planai. A.Vaitkus dalyvavo Sedos kautynėse, paskui pasitraukė į Vakarus.
Niūriausias bibliotekos laikotarpis antroji sovietų okupacija, kai buvo naikinamos ne tik knygos, bet žudomi, kalinami, tremiami žmonės. Vienas po kito keitėsi vedėjai. Biblioteka patyrė didžiausią nuosmukį.
1980 metų pradžioje bibliotekai pradeda vadovauti iš Mažeikių atsikėlusi Vida Žilinskienė. Viskas kardinaliai pasikeičia. Knygos šventės ir Literatūros dienos Pasvalyje tampa tradicija. Į Pasvalį užsuka ir Poezijos pavasaris. Žmonės skuba į susitikimus su rašytojais Jonu Mikelinsku, Kaziu Saja, Eugenijumi Matuzevičiumi, Vladu Braziūnu, Alma Karosaite, Algimantu Zurba, Ona Baliukonyte, Justinu Marcinkevičiumi, Robertu Keturakiu, Romualdu Granausku, Juozu Glinskiu ir aktoriais Rūta Staliliūnaite, Vladu Bagdonu, Algirdu Grašiu...
Rengiamos knygų parodos. Organizuojamos Mokslo dienos, susitikimai su prof. Eugenija Šimkūnaitė, antropologu keliautoju Antanu Poška, Žemdirbystės instituto direktoriumi Antanu Būdvyčiu... Organizuojamos konferencijos. Į Pasvalį atvyksta bibliografas Stasys Tomonis, Mindaugo Tomonio tėvas. 1986 metais prasidėjo publicistinių renginių ciklas Paskui knygą eičiau ir eičiau. Kviečiama prof. Vanda Zaborskaitė, mokytojas lituanistas Romualdas Paškevičius, gydytojai Rasa Rastauskienė, Vincentas Jatkauskas. Prasideda intensyvi kraštotyrinė veikla, surenkama informacija literatūros rodyklei Pasvalio rajono kultūros paminklai. Skelbiami nauji vardai: Bernardas Brazdžionis, Petras Rimkūnas, Jonas, Petras, Antanas, Vincas Vileišiai.
Pasvalio biblioteka buvo visiškai pasirengusi sutikti Atgimimą. Tuo metu kuriami publicistiniai spektakliai: 1989-ųjų kovą skirtas knygnešiams, gruodį kunigams šviesuoliams Kilkime ir aukime, paskui kūrėjoms moterims. Artimai bendradarbiaujama su kunigais: tuometiniu Pasvalio dekanu kunigu eruditu Alfonsu Jančiu, Krinčino klebonu kun. Sigitu Uždaviniu, Pakruojo klebonu kun. Antanu Balaišiu, ilgus metus klebonavusiu Saločiuose. Jie mielai skolina parodoms ir spektakliams įvairius per sovietmetį išsaugotus leidinius ir asmeninius daiktus. Nuo 1989 m. prasideda Vilniaus pasvaliečių dienos. Užsimezga pažintys su užsienyje gyvenančiais pasvaliečiais. Lankosi Vileišių giminės atstovai, turtinamas Vileišių archyvas, švenčiami jubiliejai. Į Lietuvą atvykęs B.Brazdžionis aplanko Pasvalį, Žadeikius, Stebeikėlius. 1991 metų kovą biblioteka organizuoja B.Brazdžionio skaitymus.
Bibliotekoje atsiranda geidžiamų leidinių: prieškarinės lietuvių enciklopedijos visi tomai, Naujosios Romuvos, Židinio, Ateities, Aidų komplektai. Pasirodo Paulės Mikelinskaitės knyga Pasvalio rajono bibliotekos (iki 1945). Įsikuria Meno galerija, joje kasmet surengiama apie 20-30 įvairių menų parodų.
Bibliotekoje minimos dekano kun. A.Jančio pirmosios mirties metinės, surengiama jo rankraščių, fotografijų, knygų paroda. Nusistovi labai šilti santykiai su naujuoju dekanu kun. Jonu Balčiūnu.
1994 metų rugsėjo 14 d. bibliotekai suteikiamas Mariaus Katiliškio vardas. Jo žmona poetė Liūnė Sutema iš Amerikos bibliotekai atsiuntė jo asmeninių daiktų, buvo įrengtas M.Katiliškio atminimo kambarys.
Tų pačių metų pabaigoje direktorės pareigas perima Danguolė Abazoriuvienė ji tęsia pradėtas kultūrines tradicijas.
Nuo 1998 metų prasideda projektų rengimas. Pirmasis jų Fonoteka vaikų ugdymui. Atidaroma Užsienio literatūros skaitykla, susikuria lėlių teatras Kaukutis, keliones po rajoną pradeda mobili biblioteka bibliobusas. Įkuriamas Rankraštyno skyrius, pradedamas leisti pirmasis krašto kultūros istorijos žurnalas Šiaurietiški atsivėrimai.
2001 metais biblioteka tapo Lietuvos integruotos bibliotekų informacinės sistemos nare, gavo kompiuterius, buvo atidarytas informacijos centras interneto skaitykla.
Nuo 2005 metų kovo pradėta įgyvendinti suaugusiųjų pilietinio švietimo programa Civitas. Rengiami susitikimai diskusijos su politikais, kultūros ir mokslo žmonėmis. Pasvalyje viešėjo Darius Kuolys, Mantas Adomėnas, Romas Sakadolskis, Arūnas Peškaitis, Vytautas Landsbergis, Andrius Navickas, kun. Julius Sasnauskas, Bernardas Gailius ir kt.
2007 metų pavasarį atidaryta Vytės Nemunėlio skaitykla, džiuginanti mažuosius skaitytojus.
Sunku viename straipsnyje išvardyti visus bibliotekos darbus. Aišku viena čia puikiai dera tradicija ir naujovės. Tikime direktorės D.Abazoriuvienės žodžiais, kad jos vadovaujama biblioteka yra modernus informacijos ir kultūros centras, turintis savo misiją: informacinės ir žinių visuomenės plėtros bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi perspektyvoje tenkinti Pasvalio rajono gyventojų ir į jį atvykstančių svečių informacinius ir kultūrinius poreikius.
© 2007 XXI amžius
|