Atnaujintas 2007 lapkričio 23 d.
Nr.87
(1584)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kauno )) dekanate

Prisimintas prof. P. Dovydaitis

Grupė renginio dalyvių
prie kryžiaus ir paminklinio akmens
buvusioje P. Dovydaičio sodybos vietoje

Čekiškė. Norint įgauti stiprybės būtina nuolat prisiliesti prie savo praeities – prie tautos didžiavyrių, jų gyvenimo, veiklos, kančios. Apie profesorių Praną Dovydaitį (1886–1942), enciklopedinio masto mokslininką, pedagogą, politiką, kultūrininką ir visuomenininką jau daug rašyta spaudoje. Priminsime, kad 2000 m. gegužės 7 d. Romoje, Koliziejaus aikštėje, popiežius Jonas Paulius II paskelbė naujus kankinius, įrašytus į dvidešimtojo amžiaus martirologiją. Tarp 114 paskelbtųjų yra ir Pranas Dovydaitis.

Mūsų pagarbą profesoriui Pranui Dovydaičiui liudija jo vardu pavadintos mokyklos, gatvės, „Logos“ žurnalo įsteigta Prano Dovydaičio premija, paminklinės lentos, paminklai ir kryžiai, knygos ir straipsniai moksliniuose leidiniuose bei periodikoje.

1941 m. birželio 14 d. prof. P.Dovydaitis buvo išvežtas į Sibirą, o 1942 m. lapkričio 4 dieną sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. Minint profesoriaus 65-ąsias mirties metines buvusioje P.Dovydaičio sodybvietėje, šalia stovinčio paminklinio akmens, buvo pastatytas Jono Klizio sukurtas kryžius.

Netoli Čekiškės, Paprienių kaime, profesorius pradėjo kurtis nuo 1937 metų, kai praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir Lietuvai tvirtai atsistojus ant kojų Vasario 16-osios Akto signatarams buvo skirti žemės sklypai. Prie gauto žemės sklypo profesorius dar nusipirko gabalą žemės ir tikėjosi įkurti pavyzdinį ūkį. Deja, nesuspėjo. 1941 metų birželį Paprienių kaime profesorius buvo suimtas ir be teismo išvežtas į Sibiro lagerius. Nepagailėta ir šeimos bei giminaičių. Ši garsi Lietuvoje asmenybė – Lietuvos valstybės kūrėjas – sovietinės valdžios buvo apkaltintas valstybės išdavimu bei kitais nusikaltimais. Ypatingojo trejeto nuosprendis Sibire buvo galutinis ir neapskundžiamas – sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovskio kalėjime (šį faktą patvirtina P.Dovydaičio byla Lietuvos Ypatingajame archyve).

Pagerbti profesorių, kartu pasimelsti tą gūdžią ir darganotą vėlyvo rudens dieną – lapkričio 9-tąją – į Švč. Trejybės bažnyčią Čekiškėje susirinko moksleiviai, pedagogai, parapijiečiai bei svečiai iš įvairių Lietuvos vietų.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. Vaidas Bartkus. Širdį džiugino pilna bažnyčia mokinių, netoli altoriaus pagarbiai laikomos Lietuvos valstybinė ir Čekiškės P.Dovydaičio pagrindinės mokyklos vėliavos. Pamoksle klebonas kun. V. Bartkus akcentavo P.Dovydaičio gebėjimą dalytis tuo, ką turi, ir kaupti ne materialinius turtus, o dvasines vertybes. Šv. Mišios baigtos iškilmingai – sugiedojus Lietuvos himną.

Po šv. Mišių moksleivės Ramunė ir Živilė Sarafinaitės, pritariant kanklėms, padainavo keletą liaudies dainų, o Aušra Čyvaitė ir Gintarė Labunskytė padeklamavo eilių. Mokyklos direktorius Algirdas Šiaučiulis, pristatęs į renginį atvykusius svečius – giminaičius, profesoriaus gyvenimo ir veiklos tyrėjus, valdžios atstovus, pasidžiaugė, kad mokyklai jau prieš penkerius metus suteiktas P. Dovydaičio vardas, tad jos bendruomenė siekia įprasminti ir pateisinti tą garbingą vardą.

Ko galime pasimokyti iš prof. P.Dovydaičio šiandieną, ką jis mums pasakytų, kuo džiaugtųsi ir kas jį liūdintų, kalbėjo šių eilučių autorė, su viltimi, kad kitose šv. Mišiose bus daugiau moksleivių prie Dievo Stalo, priimančių į savo širdis Jėzų: juk už tiek daug reikia padėkoti Aukščiausiajam!

Kauno rajono tarybos narys, mero patarėjas Zigmas Kalesinskas pasidžiaugė gražia Čekiškės bendruomenės veikla, įamžinant P. Dovydaičio vardą ir tuo pačiu jį garsinant visoje Lietuvoje.

Profesoriaus giminaičių vardu kalbėjo dukterėčia Rita Dovydaitytė-Dagienė (dalyvavo sūnėnai Jonas, Rimantas ir Vytautas iš Dotnuvos). R. Dagienė pasakojo apie tai, kaip Lietuvoje likusius giminaičius pasiekė pirmosios žinios apie išvežtuosius, apie ukrainietį istoriką Krikatuną, profesoriaus sūnaus Jono nesėkmingas pastangas sužinoti tėvo likimą. Tik dukra Laima, jau atgavus Nepriklausomybę, susipažinusi su KGB (dabar Lietuvos Ypatingasis) archyve saugoma Prano Dovydaičio byla, sužinojo taip ilgai saugumo pareigūnų slėptą tiesą apie savo tėvo mirtį.

Kauno rajono tarybos narys, Lietuvos Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Justinas Urbonavičius priminė P.Dovydaitį kaip krikščioniškųjų vertybių skleidėją, įvairių krikščioniškų organizacijų bei Krikščionių demokratų partijos kūrėją, aktyvų narį.

Renginio dalyvius pasveikinęs Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavadskas pasidžiaugė, kad šiame krašte gyveno tokia neeilinė asmenybė, kuri paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.

Svečiai mokyklai paliko dovanų: J. Urbonavičius atvežė paveikslų su Lietuvos Krikščionių demokratų partijos kūrėjų portretais, R. Dagienė – nuotraukų mokyklos muziejui, A. Vasiliauskienė – knygų ir bukletų.

Šventinis renginys baigėsi Kryžiaus šventinimu buvusioje P. Dovydaičio sodybvietėje. Kryžiaus statymo iniciatorius, buvęs tikybos mokytojas, dabar Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagrindinės mokyklos, esančios tarp Vilkijos ir Čekiškės, direktorius Julius Tovtkevičius. Kryžiaus autorius – Jonas Klizas. Klebonui pašventinus kryžių, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, o susirinkusieji, nebodami darganos, užsuko pasimelsti ir į kapines, kur palaidota P. Dovydaičio ūkio ekonomė Veronika Brokaitytė, saugojusi ūkį išvežus profesorių bei jo šeimą į Sibirą. R. Dagienė prie Veronikos kapo pastatytą kryžių papuošė nauja lentele, kurioje įrašyta: „Veronika Brokaitytė (1907–1974) – šviesaus prof. P. Dovydaičio atminimo saugotoja“.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Dariaus Dovydaičio nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija