| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kelionė po Europos sakralines vietas
Man teko didžiulė laimė su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais dalyvauti piligriminėje kelionėje po sakralines vietoves Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Ekskursijai žmones surinko gydytoja Irena Pajarskienė. Jos rūpestingumo dėka visos vietos autobuse buvo užimtos. Kelionės gidė Teodora mokėjo gražiai papasakoti apie lankomas ar tik pro autobuso langus matomas vietas, linksmai nuteikė keliautojus. Visą kelią mus lydėjo malda bei kun. Kazimiero Ambraso gražūs pamokymai. Išvažiuodami pasimeldėme Kauno jėzuitų bažnytėlėje, vėliau Čenstakavoje, Lichtenšteine, Enzidelne, Murnau, Altiotinge, Vadovicuose ir paskutinę dieną vėl Čenstakavoje. Mane labiausiai žavėjo kalnai. Alpes mačiau pirmą kartą. Kalnai lyg koks pakylėjimas arčiau Dievo, atitrūkimas nuo kasdieninių rūpesčių. Pamatėme ne tik kalnus. Niurnbergas, Lichtenšteino kunigaikštystė, Mainau gėlių sala, Noištvanštaino pilis, Viechkirchas, popiežiaus Benedikto XVI gimtinė netoli Altiotingo esančiame Markto kaime, Vadovicai Popiežiaus Pauliaus II gimtasis miestas visa tai išvydome per devynias kelionės dienas. Šveicarija net trečdaliu mažesnė už Lietuvą. O kaip puikiai tvarkosi! Kodėl ir mūsų šalis negalėtų būti panaši į ją. Juk lietuviai ne mažiau darbštūs. Besigrožėdamas šio nuostabaus krašto gamta bei žmogaus darbo vaisiais, su pavydu pagalvoji, jog galėtume ir mes taip gyventi. Ko mums trūksta? Turbūt tik vienybės. Išsibarstėme po visą pasaulį ir prievarta, ir savo noru. Dar 1941-aisiais geriausi Lietuvos žmonės, gyvuliniuose vagonuose išvežti į negyvenamą Sibirą, kirto miškus. Tiesė kelius, statė miestelius ne savam svetimam kraštui. Dabar, ieškodami geresnio gyvenimo, vėl puošia ne savo šalį. Kelionė buvo puiki. Daug pamatėme, daug sužinojome. Džiugino autobuso keleivių draugiškumas, nuoširdumas, vaišingumas. Kaip gražiai sutiko vieni kitus Kaune, Marijampolėje. Kaip artimiausi giminės sveikinosi, glėbesčiavosi, pasakojo vienas kitam rūpesčius ir džiaugsmus, o atsisveikindami dalijosi adresais. Dauguma piligrimų buvo vyresnio amžiaus, tačiau jokių dejonių, kad sunku ar pavargo. Vanda Marija su lazdele nepraleido nė vieno objekto, spėjo su visais. Močiutė Salomėja vaišino pienu, sūriu, obuoliais, linksmino savo jaunystės nuotykiais. Už kelionę esu dėkinga Teresei Ūksienei, paraginusiai keliauti ir visą laiką mane globojusiai. Visiems keliauninkams ačiū už draugiškumą, kun. Kazimierui už puikius pamokymus bei knygas Amerikos Lietuvoje, ekskursijos organizatorei Irenai bei šauniajai Teodorai už puikiai parinktus maršrutus ir norą kuo daugiau parodyti. Teresė GEČIENĖ Pajūris, Šilalės rajonas
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |