Atnaujintas 2008 sausio 25 d.
Nr.7
(1800)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Už mūsų Laisvę ir Nepriklausomybę

Šiemet švęsime 90-ąsiasVasario 16-osios akto metines. Ši šventė apvainikuoja visos mūsų tautos Laisvės siekį. Visais amžiais lietuvių tauta budriai saugojo krašto laisvę, o kai laisvei grėsė pavojus, priešinosi, jei reikėjo, ir ginklu, gindama teisę būti laisva, laisvai gyventi savo Tėvynėje. Mindaugo, Gedimino, Vytauto laikais, 1661 metais vaduojant Vilnių, 1794 m. Kosciuškos kovų metu, 1831, 1863 m. kovose, 1919-1920 metų nepriklausomybės kovose, partizanų kovos po Antrojo pasaulinio karo,- tauta gynėsi ir gynė savo teisę į laisvę ir Nepriklausomybę. Regis, jau prancūzų švietėjas Ž. Ž. Ruso yra pastebėjęs, kad Lietuvos–Lenkijos Respublikos piliečiai labiausiai brangina savo laisvę.

Dar visai neseniai mes vadavomės iš sovietinės imperijos gniaužtų, kurie laikė suspaudę Lietuvą po 1940 ir 1944 m. okupacijų. Tauta išsiveržė į laisvę ir paskelbė visam pasauliui savo valią 1990 metų kovo 11 dieną. Buvusi priespauda atmetama, Lietuva atkuria nepriklausomybę, remdamasi visos tautos apsisprendimu ir valia. Tačiau griūvančios sovietinės imperijos jėgos dar bandė užkirsti mums kelią į laisvę. Atriedėjo ginkluotos Pskovo divizijos daryti perversmą, įbauginti laisvės siekiančią tautą, palaužti išsilaisvinimo valią ir sugrąžinti okupacinį režimą. Pasukę laisvės ir nepriklausomybės keliu sulaukėme daugelio išbandymų, gąsdinimų, šantažo, klastų, ekonominės blokados ir galiausiai rimčiausio išbandymo – Sausio 13-osios agresijos. Ačiū Dievui, su Dievo pagalba visa tai įveikėme ir Lietuva pasuko Laisvės keliu.

Tikrai, Sausio 13-oji yra ypatinga data. Tai rimčiausias ir lemtingas visos tautos, siekiančios laisvės, susidūrimas su sovietinės imperijos jėgomis, norinčiomis užkirsti jai kelią. Tai kartu ir aukščiausio tautos dvasinio pakilimo dienos, kai visa tauta kaip viena širdis plakė, visi gręžėmės į Dievą ir meldėme laisvės Lietuvai, tautai, ir buvome išklausyti. Tai buvo ir atkakliausių kovų dienos, išsilaisvinimas iš primetamo melo. Tiesa buvo tai, kad Lietuva nėra Sovietų Sąjungos dalis, nėra jai priklausanti „penkiolikta respublika“, ne „šiaurės vakarų kraštas“ ar „Pribaltika“. Tai suvereni nepriklausoma šalis Lietuva, kuri buvo neteisėtai okupuota.

Tada mes pareiškėme tvirtą tikėjimą, kad Lietuva bus laisva visų mūsų pastangomis, ryžtu, valia. Mūsų tikėjimas ir buvo ta jėga, kuri nugalėjo blogį, prievartą, agresiją. Pasitvirtino Šventojo Rašto teiginys, kad tikėjimas yra jėga, kuri nugali pasaulį, baimę. Lietuvių tauta perėjo savo jūrą ir išsiveržė į laisvę, o tankais, šarvuočiais, automatais ginkluoti smogikai patyrė pralaimėjimą ir jų sovietinė sistema netrukus subyrėjo. Tai įvykiai, kuriuos paaiškinti galima tik Dievo galybės įsikišimu, jėgos išliejimu. Šventasis Raštas sako, kad tikinčiuosius lydės Dievo ženklai ir stebuklai. Dievo stebuklai tikrai vyksta. Vieną iš jų tada ir patyrėme. Dėkokime Dievui visi už dovanotą laisvę ir šiandien. Ir būkime jos verti. Laisvė – vertinga dovana, ji turi eiti kartu su atsakomybe, dora, meile. Tada ji visiems sužydės neprilygstamais laisvės ir meilės žiedais.

Jonas Jakimavičius,
Vasario 16-osios klubo pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija