Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Įžvalgos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Proza
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Žymaus filosofo jubiliejus

Antano Maceinos 100-osioms gimimo metinėms

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Antanas Maceina

Antanas Maceina – neabejotinai vienas žymiausių lietuvių filosofų, ryškiausia asmenybė religijos filosofijos srityje, be to, išleidęs ir keletą poezijos rinkinių.

Antanas Maceina gimė 1908 metų sausio 27 dieną Marijampolės apskrities Bagrėnų kaime, dabartiname Prienų rajone. Mokėsi Juodaraisčio pradinėje mokykloje, vėliau Prienų ,,Žiburio“ gimnazijoje. 1928-1932 metais studijavo Kauno universitete. Išvykęs į užsienį, Liuveno, Fribūro, Strasbūro universitetuose studijavo filosofiją ir pedagogiką. 1934 metais jam suteiktas filosofijos daktaro vardas. Grįžęs į Lietuvą, 1935-1940 metais Kauno universitete dėstė pedagogiką ir kultūros filosofiją. Tuo laikotarpiu A. Maceina rašė daug straipsnių. Dar studijuodamas užsienyje, 1933 metais, susituokė su menotyrininke Julija Tverskaite.

Ekumeninės maldos ištakos

Greimure veikiančios Susitaikymo bendruomenės narė meldžiasi už krikščionių vienybę

Susitaikymo bendruomenės iniciatyva

Maldų už krikščionių vienybę savaitės metu buvo atkreiptas visuotinas dėmesys į Greimuro (JAV, Niujorko valstija) pranciškonų šeimai priklausančią brolių ir seserų Susitaikymo bendruomenę, kurioje, tuomet dar angliškoniškoje vienuolijoje (vėliau tapusioje katalikiška), ši tradicija buvo pradėta prieš 100 metų. „Krikščionių vienybės siekimo supratimas nuo to laiko pasikeitė“, tačiau ir dabar grindžiamas Jėzaus malda „tegul visi bus viena... kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21), duodamas interviu amerikiečių katalikų žinių agentūrai CNS kalbėjo Greimure veikiančios Susitaikymo bendruomenės narys kunigas Džeimsas Gardineris.

Eriko Kaliačiaus verslo keliai veda į Balkanus

Gintaras VISOCKAS

Buvęs Vilniaus miesto policijos vadovas Erikas KALIAČIUS neslėpė, kad jo vadovaujama firma „EKADA“ kuria verslo planus ne tiek Lietuvoje, kiek Balkanų regione Autoriaus nuotrauka

Su buvusiu Vilniaus policijos vadovu Eriku Kaliačiumi jau seniai norėjau atvirai pasišnekėti. Prisipažinsiu, dar 2004-aisiais knietėjo mintis spaudai parengti atvirą, aštrų interviu su atleistuoju Vilniaus policijos komisaru. Ir ne tik apie legalias ir nelegalias statybas paežerėse ar areštuotųjų asmenų teisėtą ar neteisėtą išnaudojimą privačiose, asmeninėse statybose. Pirmiausia rūpėjo išgirsti jo nuomonę apie tikrąją padėtį mūsų vidaus reikalų sistemoje – ydingas bei racionalias reformas, korumpuotus ir sąžiningus komisarus, kovos su organizuotu nusikalstamumu užkulisius, politikų pastangas daryti neleistiną įtaką komisarams, kai kurias nuo visuomenės sumaniai nuslėptas finansines aferas. Pavyzdžiui, apie lėšas, skirtas policininkų uniformų kūrimui, siuvimui.

Sąjūdis ir Atgimusios Lietuvos periodinė spauda

Petras Dumbliauskas

„Atgimimas“ (Nr. 1, 1988 09 16) – pirmasis legalus Sąjūdžio laikraštis

Alytaus kraštotyros muziejus tęsia bendradarbiavimą su kolekcininkais ir sausio 18 dieną pakvietė į Šarūno Šimkevičiaus parodą „Sąjūdžio ir Atgimusios Lietuvos periodinės spaudos dvidešimtmečiui“, kuri gražiai įprasmina šiais metais minimą Lietuvos sąjūdžio spaudos jubiliejų.

Kaip pasakoja parodos autorius, viskas prasidėjo nuo domėjimosi Lietuvos istorija. Jam didelį įspūdį paliko apsilankymai muziejuose, ir jis panoro rinkti tokius daiktus, kokius matė ekspozicijose. Tačiau iš tikrųjų tik du kartus Šarūnui pavyko viršyti valstybinius rinkinius – jis surinko didžiausią Lietuvos senosios periodinės spaudos 1760 – 1944 metų kolekciją, o jo 1988-1992 metų spaudos rinkinys viršija bet kurį valstybinį, bet yra tik antras Lietuvoje. Pats didžiausias šio laikotarpio rinkinys yra irgi privatus ir priklauso vienam Vilniaus bibliofilui.

Viena verslininko gyvenimo diena Baltarusijoje

Vladimiras Beskudnikovas

Mitinguotojai Oktiabrskaja aikštėje

Aleksandro Lukašenkos įsakas Nr. 760, draudžiantis verslininkams, neįregistravusiems privačios įmonės, samdyti darbuotojus, kaitina aistras Baltarusijoje. Beveik pusė milijono žmonių pasiryžę kovoti iki galo. Nuo šios kovos rezultatų gali priklausyti ne tik jų asmeninė, bet ir visos šalies gyventojų gerovė.

„Oranžinė“ koalicija kabo ant plauko

Petras KATINAS

Premjerė Julija Tymošenko sutinkama Donecke Reuters nuotrauka

Po Ukrainos parlamento rinkimų susiformavusi „oranžinė“ koalicinė vyriausybė vis dar negali pradėti darbo. Pirmiausia dėl to, kad Ukrainos administracinis teismas nežinia kada išnagrinės komunistų ir socialistų skundus dėl rinkimų rezultatų. Galima priminti, jog rinkimuose komunistai gavo 5,39 proc. balsų, Socialistų partija – 2,85 proc. Negana to, skundais Administracinį teismą užpylė Progresyvioji socialistų partija (1,32 proc.), Liaudies pasitikėjimo partija (0,02 proc.) Laisvųjų demokratų partija (0,21 proc.). Visos šios partijos teigia, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

Neokomunistai ir Naujų koalicijų euforija

Linas ŠALNA

Škac! Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Lietuvos „politikai“ dar kartą parodo, kaip jie nepaiso rinkėjų valios. Jie kuria įvairias sau tinkamas koalicijas, kad tik išliktų valdžioje. Tai daro kelis kartus tarp rinkimų, kurių rezultatais vadovaudamiesi turėtų tvarkyti valstybės reikalus. Bet rinkimų rezultatai jiems nė motais.

Štai tų pačių „pokiliminių“ žaidimų pagalba iš valdančios koalicijos prieš keletą metų išstumtas A. Paulauskas sausio pradžioje komandiruoja savo draugą, KGB rezervistą, į Kėdainius, kad kartu su V. Uspaskichu suderintų veiksmus, kuriant naują, šįkart didžiąją neokomunistinę, koaliciją. Juk privalu, kad visa valdžia tektų „taryboms“. Taip į valdžios viršūnes susodinami tie patys „profesionalai“ iš buvusios „garbingosios“ SSKP, turintys patirtį valdyti valstybę (tikriau, žmones) kelis dešimtmečius.