Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Išmaldos slėpinys yra meilė

Paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI laiškas Gavėniai

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Džastinas Rigalis, kuris JAV organizuoja aukų rinkimą pokomunistinių šalių Bažnyčiai

Rinkliava pokomunistinių šalių Bažnyčiai

Pelenų trečiadienį prasidėjęs Gavėnios liturginis laikotarpis yra skirtas tikinčiųjų dvasiniam susikaupimui, atgailai ir geriems darbams artimo labui. Būtent dėl pastarojo tikslo šiuo metu Bažnyčioje organizuojamos socialinės paramos akcijos, jos nariai skatinami būti dosnesni vargstantiems broliams ir sesėms, padėti atkurti bažnytines struktūras tose vietose, kur jos dėl įvairių priežasčių išgyvena didelius sunkumus. Štai Jungtinių Valstijų katalikai kaip tik per Gavėnią įgyja progą dalyvauti Bažnyčios atsikūrime tose šalyse, kuriose dešimtmečiais valdęs ateistinis komunistų režimas stengėsi visiškai sunaikinti tikėjimą.

„Per amžius tebus garbinamas Dievo Sūnus“

Ganytojiškasis laiškas Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejinių metų skelbimo proga

Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS, SJ

Vienas iš svarbiausių Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400-ųjų metinių minėjimo laukimo akcentų – jau metus po Kauno arkivyskupijos parapijas keliaujanti Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija. Nuotraukoje – prie paveikslo Paberžės bažnyčioje S. ŠILEIKIENĖS nuotrauka

Brangūs broliai ir seserys,

su dideliu džiaugsmu pradedame švęsti Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje garbei skirtus Jubiliejinius metus.

Giliai suvokiame, kokią brangią dovaną iš Dievo esame gavę – tai vienintelis Lietuvoje Bažnyčios pripažintas ir vienas seniausių Europoje Marijos apsireiškimas.

Viešpaties Motina, nušvitusi tarsi kelrodė žvaigždė, visus 400 metų rodė kelią istorijos audrų blaškomai mūsų Tėvynei, maloningu veidu žvelgdama į savo vaikus Trakuose, Aušros Vartuose, Žemaičių Kalvarijoje, Pivašiūnuose, Krekenavoje, Pažaislyje, kaimo bažnyčių altoriuose, tikinčiųjų namuose. Jos motiniška meilė padėjo išsaugoti tikėjimą, meilę Tėvynei, vienybę šeimose, suteikė jėgų auginti ir auklėti vaikus, guodė skausmo ir netekties valandomis, buvo vilties žvaigždė sugrįžti į gimtinę iš tolimųjų gulagų. Suvokdami šios dovanos vertę ir būdami Visuotinės Kristaus Bažnyčios nariais, tikėjimu ir džiaugsmu dalijamės su visais Šiluvos piligrimais ir trokštame drauge švęsti Marijos apsireiškimo Jubiliejinius metus.

Tarsi būtume netikri lietuviai

Gintaras VISOCKAS

Mons. Alfonsas Svarinskas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas turi neginčijamą oratoriaus talentą. Kad ir kiek jo pasakojimų klausytum – niekad neatsibos. Visi susitikimai su juo – išskirtiniai. Tik atidžiai klausyk, tik spėk užsirašyti, pasižymėti. Kiekvieną sykį būtinai ką nors naujo, įdomaus, negirdėto sužinosi. Šis pokalbis – apie paskutinįjį, trečiąjį, prieš 25-erius metus įvykusį jo areštą (1983 m. sausio 26 d.) bei jo pasekmes. Monsinjorui A. Svarinskui visos „skirtos“ bausmės (10 metų laivės atėmimo) tąsyk neteko kalėti. Dėl jo išlaisvinimo iš sovietinio lagerio rūpinosi net tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. Iš Uralo kalnų anksčiau laiko paleistas (1989 m. birželį) po trumpo lankymosi tėvynėje mons. A. Svarinskas KGB nurodymu buvo priverstas palikti tėvynę. Atvykęs į Vokietiją nesėdėjo sudėjęs rankų. Atsidūręs Laisvajame pasaulyje, jis pasinaudojo galimybe važinėti po visą pasaulį ir taip aplankė lietuvių kolonijas, įsikūrusias Ispanijoje, Australijoje, Švedijoje, Olandijoje, Amerikoje, Belgijoje, Prancūzijoje. O čia ir Lietuva atgavo nepriklausomybę...

Prisimintas garbingas kunigas ir vienuolis

Popietėje saleziečio kun. Prano Gavėno aštuntosioms mirties metinėms paminėti buvo eksponuojamos jo išleistos knygos

ALYTUS. Vasario 2 dieną, sekmadienį, Šv. Angelų Sargų bažnyčioje Alytaus dekanas, klebonas kun. Arūnas Užupis ir buvęs šios parapijos klebonas kun. Petras Dumbliauskas, SDB, aukojo iškilmingas šv. Mišias, skirtas iškiliam saleziečių vienuoliui Pranui Gavėnui, SDB, ir visiems šios bažnyčios šventoriuje palaidotiems kunigams atminti. Kun. P. Dumbliauskas paminėti aštuntųjų kun. P. Gavėno mirties metinių į Alytų atvyko iš Palemono Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės parapijos. Jis karštai padėkojo dabartiniam klebonui, pakviečiančiam, leidžiančiam susitikti su buvusiais parapijiečiais, kurie jam yra mieli ir brangūs.

Garbingo partizano 100-ųjų gimimo metinių iškilmės

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje už partizano A. Morkūno-Plieno vėlę aukojo (iš kairės) monsinjorai Jurgis Užusienis ir Alfonsas Svarinskas bei kun. Gintautas Kabašinskas

UKMERGĖ. Sukako 100 metų, kai Žemaitkiemio valsčiuje Juodžiūnų kaime gimė vienas iš pokario partazaninio judėjimo Didžiosios Kovos apygardoje (Trakų, Ukmergės, Kauno apskrityse) organizatorių Alfonsas Morkūnas (1908 01 27 – 1949 12 30). Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės vadas, vėliau visos DKA vadas. Tai dėl jo sumanumo ir įžvalgumo organizuotą apygardos partizaninį judėjimą Ukmergės apskrityje pavyko išlaikyti iki 1950 metų. Ta proga sausio 27 dieną, sekmadienį, Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje gausiai rinkosi tikintieji parapijiečiai ir svečiai pagerbti iškilaus savo kraštiečio.

Ar netapsime prekybininkų įkaitais?

Romas BACEVIČIUS

Prezidentui Valdui Adamkui neramios dienos – jis turi nuspręsti, ar pasirašyti, ar atmesti tik ką priimtą ir paskubomis jam pateiktą Atominės elektrinės įstatymą. Tą jis turi padaryti iki kitos savaitės vidurio. Jei jis supranta, kad šis įstatymas ne tik nenaudingas Lietuvai, bet ir prieštarauja mūsų valstybės interesams, turėtų šį įstatymą vetuoti.