Atnaujintas 2008 vasario 16 d.
Nr.12
(1605)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nauja koalicija ,,tradicinių“ horizonte

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Sausio 25 dieną Vilniuje trijų partijų – Tėvynės sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio atstovai sudarė koaliciją ,,Vardan Lietuvos“. Į koalicijos veiklą jungiasi ir nepartiniai visuomenės veikėjai – L. Donskis, D. Kuolys, A. Anušauskas ir kiti. Ta proga buvo surengta konferencija, pranešimus skaitė koaliciją sudariusių partijų lyderiai Andrius Kubilius, Valentinas Stundys, Petras Auštrevičius, visuomenės veikėjai intelektualai.

Ši koalicija – tai alternatyva ,,tradicinėms“ koalicijoms, atvedusioms šalį į stagnaciją ir ekonominę ,,pelkę“. Per paskutinius aštuonerius metus Lietuvoje aktyviai reiškėsi ir šalį valdė dvi tokios koalicijos – G. Kirkilo ir A. Brazausko vadovaujami socialdemokratai, K. Prunskienės vadovaujama valstiečių partija bei A. Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga, populiariai vadinama ,,abonentų“ partija. Šiai koalicijai priklauso ir A. Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga.

Kita tokia koalicija – Darbo partija ir R. Pakso vadovaujama partija ,,Tvarka ir teisingumas“. Visos šios politinės jėgos artimos, jas sieja panašios vertybės ir prorusiška orientacija.

Šių metų rudenį vyksiantys Seimo rinkimai svarbūs Lietuvai – tai galimybė pakeisti prorusiškų partijų vykdomą korupcinę politiką. Valstybė tapo butaforine, reali valdžia priklauso ne Seimui ir Vyriausybei, o šešėlinėms struktūroms. Šios struktūros susidarė susiliejus keliems sluoksniams – komunistinei nomenklatūrai, oligarchų grupuotėms ir kriminaliniams klanams. Dabar tai vientisas darinys, valdantis esminius krašto politinius ir ekonominius procesus. Tad aiškus tokio užvaldymo rezultatas – sukurta ne tikra demokratinė ir teisinė valstybė, bet melo ir korupcijos valstybė, kurioje kriminalinė mafija valdo kartu su politine mafija. Išdavystės ir nusikaltimai tapo valdančiųjų gyvenimo norma. Čia jau tiktų ir poeto Kęstučio Genio eilės: ,,Parduota laisvė, maišelį sidabrinių kainavo išdavystė ant kalvos, už kokią kainą jūs sutikot Tėvynę Lietuvą išduot?“

Koalicijos ,,Vardan Lietuvos“ deklaracijoje teigiama: ,,Lietuva gali ir turi tapti mūsų visų pasididžiavimo verta valstybe. Telkiamės, kad tai pasiektume. Lietuvai reikia stipraus postūmio, jai reikia ryžtingo proveržio ir tai padaryti gali atsakinga politika, grindžiama padorumu, išmintimi ir santarve. Nebegalime ilgiau pakęsti aiškios krypties neturinčio valstybės gyvenimo, stagnacijos ir korupcijos, valdžios, nesugebančios vykdyti žmonių gerovei būtinų pertvarkų. Todėl, suprasdami atsakomybę už Lietuvos ateitį ir būdami skirtingi, bet neabejingi krašto likimui, mes visi, partijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, bendruomenininkai ir individualistai, konservatoriai ir liberalai, krikščionys demokratai ir tautininkai, jungiamės į platų veiklos frontą vardan Lietuvos. Mes sutariame, kad laikas pabusti ir veikti, nes dabartinė stagnacija yra pražūtinga. Laikas korupciją rauti iš pašaknų, nes baigiame joje paskęsti. Laikas ryžtingai kurti savo ateitį, kad nebūtume atsiliekanti ir nykstanti tauta“.

Toliau tarp koalicijos siekių minimos pagrindinės koalicijos ,,Vardan Lietuvos“ veiklos gairės: ,,Sieksime klestinčios galimybių visuomenės, kurioje ištiesiama ranka silpniesiems ir stokojantiems – mes prieš skurdą ir nelygybę, prieš dabartinės valdžios vykdomą pensininkų, mokytojų, medikų, kultūros ir mokslo darbuotojų skurdinimą. Sieksime tvarkos ir padorumo valstybėje – įstatymų laikymosi, teisingumo, viešumo – mes prieš korumpuotą oligarchinį ir nomenklatūrinį valdymą, prieš nebaudžiamumą ir savivalę. Sieksime sveikos ir saugios Lietuvos, patrauklios gyventi, dirbti, kurti šeimas ir auginti vaikus – mes prieš sergančią ir išmirštančią valstybę, prasigėrimą, žudymąsi, nesaugumą“. Deklaracijos pabaigoje teigiama: ,,Kreipiamės į visus neabejingus piliečius: kurkime valstybę kartu, vardan Lietuvos“.

Dabar, 2008 metų vasarį, svarbu pažvelgti tiesai į akis – valstybę teks atkurti iš esmės. Nes padėtis šalyje dramatiška. Ir tai nulėmė dėsningi procesai, vykę dar nepriklausomos Lietuvos valstybingumo pradžioje. Nuo 1992 metų Lietuvą valdžiusi Demokratinė darbo partija vykdė pragaištingą politiką. Suklestėjo galingos kriminalinės gaujos, įvairūs aferistai, 1995-1996 metais nuvilnijo komercinių bankų bankrotų banga, EBSW grupuotė užvaldė Valstybinį komercinį banką ir iššvaistė didelę dalį jo turto. Tuo laikotarpiu, 1993-1996 metais, sparčiai augo bedarbystė, infliacija. 1996-2000 metais Lietuvą valdę konservatoriai ir krikščionys demokratai pasiekė daug teigiamų permainų – pavyko pasiekti tvarką finansų sektoriuje, sumažėjo bedarbystė, žymiai augo pensijos ir atlyginimai. Nuo 2000 rudens, valdžią perėmus prorusiškoms partijos, padėtis Lietuvoje vis blogėjo. Taip, galime pasidžiaugti tuo, kad 2004 metais Lietuva buvo priimta į NATO ir Europos Sąjungą. Narystė ES suteikia daugiau finansinių galimybių – gauti paramą verslininkams, ūkininkams, įvairiems kultūriniams projektams. Narystė NATO organizacijoje suteikia saugumo garantijas. Tačiau neigiami reiškiniai valstybėje – kylanti korupcija, prasta socialinė politika, nesutvarkyta mokesčių sistema – gerokai apkartino šiuos pasiekimus.

Koalicija ,,Vardan Lietuvos“ ir galėtų būti ta proveržio jėga, kuri sujungs siekiančius teigiamų permainų Lietuvos žmones. Nes teigiamų permainų reikia kaip oro. Čia derėtų paklausti, kam naudinga išlaikyti dabartinę padėtį?

Ką gi rodo paskutiniai įvykiai? Ar tai, kas vyksta šiuo metu, 2008 metų pradžioje, neprimena tų įvykių, kurie Lietuvoje klostėsi 1993-1994 metais ir vėliau, 2003-2004 metais? Panašumų daug. 1993-1994 metais A. Šleževičiaus vyriausybė, įtakingi LDDP veikėjai Č. Juršėnas, G. Kirkilas ir kiti aktyviai palaikė EBSW grupuotę. Šios grupuotės veikla padarė didžiulius nuostolius valstybei ir daugeliui Lietuvos piliečių. Būtent EBSW veikla sužlugdė didžiąją dalį Kauno pramonės. 2003-2004 metais vyko skandalingas ,,Alitos“ privatizavimas, vėlgi aktyviai palaikytas premjero A. Brazausko, Č. Juršėno, G. Kirkilo ir visos nomenklatūrinės gvardijos. Būta ir nemažai kitų su privatizavimu susijusių skandalų. Visų tuometinių skandalų fone kilo populizmo banga ir prezidentu tapęs Rolandas Paksas propagavo tvarką, tik ta ,,tvarka“ pasireiškė kaip pataikavimas Rusijos emisarams ir brutalus reketas kai kurių verslininkų atžvilgiu. Dabar gi, norint prastumti abejotiną Leo LT projektą, pasitelktas visas ,,buldozerinis“ įstatymų priėmimo mechanizmas ir rengiama ištisa propagandinė kampanija Leo LT projektui remti. Kyla didžiuliai stadionai, kainuosiantys šimtus milijonų litų, kalbama apie prabangaus Seimo viešbučio statybą ir kartu aiškėja, kad trūksta pinigų žymiai pakelti mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų, policininkų algas. Daug žadantys populistai kol kas pasižymi tik skandalais – įtakingas Darbo partijos veikėjas Jonas Pinskus reketavo Širvintų rajono Tarybos narį Algirdą Meško, vyksta šių faktų tyrimas. Rolando Pakso bendražygis Audrius Butkevičius Vilniaus mieste bandė vykdyti sveikatos apsaugos reformą – panaikinti gydytojų vizitus į namus ir imtis įgyvendinti kitus abejotinus sprendimus. Ir tik visuomenės pasipiktinimas privertė atsisakyti šių planų įgyvendinimo.

Tad koalicija ,,Vardan Lietuvos“ buriasi pačiu laiku. Reikia jėgos, kuri sugebėtų priešintis nomenklatūrinei savivalei ir populistinėms jėgoms, kuri sugebėtų pažaboti korupciją, atkurti stiprią, teisinę valstybę, kurioje būtų gera gyventi daugeliui piliečių. Daug žmonių patyrė, kad pažadais ir intrigomis paremta politika neduoda tikrų rezultatų, o tik leidžia klestėti nomenklatūrinių ir populistinių partijų vadukams ir jų globėjams – šešėlinių struktūrų lyderiams, palaikomiems Kremliaus ir Rusijos žvalgybos. Žmonėms reikia modernios valstybės, kurioje būtų remiamos šeimos, mažėtų turtinė nelygybė, teisėsauga veiktų efektyviai. Norint pasiekti teigiamų permainų reikia ryžtingos kovos su korupcija, efektyvios ekonominės politikos, progresyvinių mokesčių sistemos. Įvykdžius šalyje liustraciją, iš aktyvios politinės veiklės pavyktų eliminuoti komunistinės nomenklatūros veikėjus. Reikalingos permainos ir regioninėje politikoje – savivaldos institucijos privalo turėti daugiau teisių, nepasiteisino praktika, kai daugelį regioninių klausimų sprendžia apskričių viršininkų administracijos. Socialinis teisingumas ir pasitikėjimu bei kompetencija pagrįstas valstybės valdymas sudaro prielaidas demokratinės gerovės valstybės sukūrimui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija