Atnaujintas 2008 vasario 15 d.
Nr.13
(1606)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Mintys Vasario
16-ajai

Atsisakau dalyvauti
apdovanojime

1988 metų Vasario
16-oji Vilniuje

Partizanų spauda apie
Vasario 16-ąją

Lietuvos Laisvės
Kovos Sąjūdžio
Tarybos 1949 m.
vasario 16 d.
Deklaracija

Vasario 16-oji
ir Lietuva

Prakilni stos Lietuva!

Katalikų Bažnyčia
Lietuvoje istorijos
verpetuose buvo tarsi
laisvę sauganti
tvirtovė

Kazachstanas
korupcijos
gniaužtuose

Praha pritaria
bažnytinės nuosavybės
grąžinimui

Kad Lietuvos
neapgaubtų tamsi
naktis

Nacionalinė šeimų
ir tėvų asociacija
siekia saugios
žiniasklaidos

„Kokia turėtų būti
Lietuva“

„Eucharistija, Lurdas ir ligonių pastoracija“

Mindaugas BUIKA

Masabielio grota,
kur apsireiškė Švč. M. Marija

Dievo Motinos vaidmuo

Praėjusi Pasaulinė ligonių diena Katalikų Bažnyčioje jau šešioliktą kartą celebruota ypač iškilmingai, kadangi tą dieną minėtos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde (Pietų Prancūzija) metinės buvo jubiliejinės: prieš 150 metų, 1858-ųjų vasario 11-ąją, prie Masabielio grotos vietinei mergaitei šv. Bernadetai Subiru pasirodžiusi Dievo Motina save įvardijo kaip Nekaltąjį Prasidėjimą. „Lurdo apsireiškimo 150-osios metinės, – rašo popiežius Benediktas XVI šiemetinei Pasaulinei ligonių dienai skirtame laiške, – kviečia mus nukreipti žvilgsnį į Švenčiausiąją Mergelę, kurios Nekaltasis Prasidėjimas yra didi bei neužtarnauta Dievo dovana moteriai, idant ji, nepaisydama jai teiksiančių išbandymų ir kančių, tvirtu bei nepajudinamu tikėjimu galėtų iki galo laikytis dieviškųjų planų“.


Vasario 16-osios laimėjimas. 90 metų

Lietuvos Valstybės Tarybos nariai,
Lietuvos Nepriklausomybės
akto signatarai. Iš kairės į dešinę:
sėdi Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys,
Justinas Staugaitis, Stanislovas
Narutavičius, Jonas Basanavičius,
Antanas Smetona, Kazimieras
Steponas Šaulys, Steponas Kairys,
Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras
Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas
Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas
Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas
Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras
Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas
Dovydaitis. Vilnius, 1918 m. vasario mėn.
Fot. A. Jurašaitis

Galima nepaneigiamai įrodyti, kad lietuvių tauta nepriklausomybei rengėsi ilgai ir nuosekliai. Rusijos imperijos vykdyta nutautinimo politika paskatino tautą nenusilenkti engėjų prievartai ir kovoti dėl savo natūralių paveldėtų vertybių išsaugojimo. Taip buvo kovojama dėl tikėjimo, dėl lietuvių kalbos teisių administracijoje, moksle, dėl teisės turėti savo švietimo sistemą, spaudą, knygų leidybą, visuomenines kultūros ir ekonomines draugijas, dėl teisės dirbti savo šalyje. Tačiau 120 metų, praleistų carinės Rusijos junge, ir 40 metų trukęs lietuviško rašto ir spaudos draudimas, naujai prasidėjusi kaizerinės Vokietijos okupacija teikė nedaug vilčių dėl nepriklausomybės, kuria prieš kelis dešimtmečius, dar praėjusio XIX amžiaus viduryje, buvo sužydėjęs vadinamasis tautų pavasaris. Didysis Vilniaus Seimas, kurio 100-ąsias metines minėjome prieš keletą metų, vienbalsiai priėmė nutarimą dėl Lietuvos valstybingumo – dėl autonomijos su demokratiniu Seimu Vilniuje sukūrimo.


Vasario16-oji – Laisvės ir Vilties diena

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pasitinkame Vasario 16-ają – didingiausią mūsų krašto valstybinę šventę. Šiais metais sueina 90 metų nuo lemiamo Lietuvai Nepriklausomybės akto paskelbimo. Tą dieną 20 Valstybės Tarybos narių, susirinkę Vilniuje, paskelbė šį lemtingą dokumentą. Šiuo aktu buvo teigiama: ,,Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir Vilniaus konferencijos nutarimais, priimtais rugsėjo 18-23 dienomis 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.


UŽMIRŠTA ISTORIJA Lietuvos nepriklausomybės 90-mečiui

Sigitas BIRGELIS

Lietuviško Punsko parapijos
choro dalyviai 1917 metais.
Trečioje eilėje ketvirtas iš kairės
Kazimieras Mielkus. Ketvirtoje
eilėje kairėje Kostas Cibulskas

Žvarbus ir šaltas ankstyvas 1918-ųjų lapkričio 15-osios rytas. Prieš porą dienų kaimuose pasklido žinia, kad Lenkija paskelbė nepriklausomybę. Punsko bažnyčios aikštėje lūkuriuoja minia žmonių. Yra daug atvykusių iš Punsko, Vaičiuliškių, Ramonų, Kreivėnų, Trakiškių, Ožkinių, Vaitakiemio, Valinčių, Pristavonių, Šlynakiemio ir kitų kaimų. Naujai grįstoje Punsko bažnyčios aikštėje stoviniuoja ir jauni, ir pagyvenę, ir vyrai, ir moterys. Visi susijaudinę, spiečiasi prie kun. Simono Norkaus statyto mūrinio namo, garsiai šnekučiuojasi. Minioje girdėti 22 metų Trakiškių kaimo jaunuolio, būsimo chorvedžio Kosto Cibulsko balsas: „Kažkas ankstų rytų pasibeldė man in langų.


Užrašas, pakeitęs gyvenimą

Gintaras VISOCKAS

Raimundas Kaminskas
prieš 25-erius metus kartu
su bendraklasiu ant Kauno 18-osios
vidurinės mokyklos sienos užrašė
du žodžius: „Vasario 16“,
o ant netoli mokyklos esančios
tvoros užrašė šūkį: „Vasario 16 –
Lietuvos nepriklausomybės diena“

Šiai istorijai – lygiai 25-eri metai. Jos kaltininkas – Tėvynės sąjungos narys, TS Kauno skyrių sueigos vienas iš pirmininko pavaduotojų Raimundas Kaminskas. Tiesa, prieš ketvirtį amžiaus, kai visa tai nutiko, R. Kaminskas viso labo buvo Kauno 18-osios vidurinės mokyklos moksleivis. Beje, drąsus moksleivis. Dar 1982-1983 metais, kai iki tikrojo Atgimimo buvo likę beveik dešimt metų, pamokų metu R. Kaminskas nepabūgdavo mokytojams pateikti itin „nepatogių“ klausimų apie Lietuvos nepriklausomybę bei Vasario 16-ąją. Į tokius klausimus vieni mokytojai bijodavo atvirai atsakyti, apsimesdavo neišgirdę klausimo, kiti jį smerkė už „istorijos neišmanymą bei visišką nesigaudymą politinėse realijose“.


Kaltina sušaudytieji, sudegintieji

Benjaminas ŽULYS

Justinas Garšva – Maratonas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Justinas Garšva – partizanų būrio vadas

Kauno pakraštyje, ties Garliava, gyvena garbaus amžiaus lietuvis Justinas Garšva. Rudenį jam sukaks 84-eri. Justino gimtinė – Raseinių apskritis, Girkalnio valsčius, Pamituvio kaimas. Šeima buvo dievobaiminga, patriotinių pažiūrų – šias savybes įdiegė ir Justinui. Jis vienas iš nedaugelio dar esančių gyvų regėjo Lietuvos generolus Stasį Raštikį, Povilą Plechavičių, klausėsi jų patriotinių kalbų, girdėjo jų kvietimą ginti Lietuvos nepriklausomybę. Tada jis, dar visai jaunuolis, nusprendė stoti į Vietinę rinktinę ir Raseiniuose užsirašė savanoriu. Tikslas buvo vienas – ginti Lietuvos nepriklausomybę. Tai patvirtina tolimesnis Justino gyvenimas – sovietinės okupacijos metu jis tapo partizanu, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kovotoju. Ir dabar jis saugoja Lietuvos partizano pažymėjimą Nr. 228, bylojantį, kad jis buvo Kęstučio apygardos partizanas.


„Priklausom Jėzaus Kristaus Bažnyčiai...“

Inesė Ratnikaitė

Prie arbatos puodelio. „Tiesos žodžio“
pastorė Andželika Krištaponienė
ir katalikų kunigai Algirdas
Pakamanis bei Tomas Janavičius

Maldų už krikščionių vienybę savaitė kviečia susitikimui, kurio metu krikščioniškos bendruomenės kartu meldžia vienybės. Šiauliuose katalikai, metodistai, „Tiesos žodžio“ bažnyčios tikintieji, liuteronai (evangelikai bei reformatai) susitinka, diskutuoja, rengia bendrus projektus kartą per mėnesį. Vieną mėnesį renkasi minėtų konfesijų dvasininkai, antrąjį prie bendro pokalbio prisideda ir tikintieji. Pasauliečiai šiuose ekumeniniuose susitikimuose kol kas nėra labai aktyvūs, tačiau ekumeninės pamaldos sulaukia gausaus būrio tikinčiųjų. Jos organizuojamos du kartus per metus: Sekminių proga bei maldų už krikščionių vienybę savaitės metu. Pastaroji šventė jau turi tam tikras tradicijas: kviečiami tikintieji, pamaldos organizuojamos sekmadienį, kasmet renkamasi skirtingos konfesijos bažnyčioje.


Pasaulinė ligonių diena paminėta klinikose

Džiuljeta Kulvietienė

Šv. Mišias Klinikų Šv. Luko koplyčioje
aukoja prel. dr. Vytautas
Steponas Vaičiūnas ir
kun. Mindaugas Pukštys

Šiais metais 16-tą kartą minima Pasaulinė ligonių diena, kuri atmintina data tapo 1992 metais popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva. Vasario 11 dieną Šventasis Tėvas įsteigė Popiežiaus gyvybės akademiją, todėl kiekvienais metais tą dieną pasaulio žmonės raginami nelikti abejingais sergančiųjų skausmui. Kasmet Pasaulinės ligonių dienos proga skelbiama Popiežiaus žinia, kurioje kas kartą akcentuojama vis kita Pasaulinės ligonių dienos tema.

Šiais metais vasario 11 dieną Bažnyčia mini jubiliejų – 150 metų nuo Marijos apsireiškimo paprastai mergaitei Lurde, tapusiame ypatinga piligrimų ir ypač ligonių lankymo vieta. Todėl šių metų popiežiaus Benedikto XVI laiško tema yra „Eucharistija, Lurdas ir ligonių pastoracija“.


50 metų po Kristaus vėliava

Sesuo Emilija Marija Rimšelytė, EJS,
(viduryje) šventė savo amžinųjų įžadų
auksinį jubiliejų

VARĖNA. Vasario 2-ają, šeštadienį, Šv. arkangelo Mykolo parapijoje nepaprasta Grabnyčių šventė. Tokiose iškilmėse daugumai parapijiečių dar neteko dalyvauti. Sesuo Emilija Marija Rimšelytė, EJS, šventė savo amžinųjų įžadų auksinį jubiliejų, kuris prasidėjo sausio 31-ąją Vilniaus Šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčioje.


Knyga apie parapiją

Knygos viršelis

LAPĖS. Sausio pabaigoje išėjo klebono kun. Roberto Gedvydo Skrinsko parašyta knyga „Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapija“. Kelis sekmadienius po šv. Mišių jos autorius kunigas dovanojo knygas uoliausiems bažnyčios lankytojams ir aktyviausiems parapijos geradariams. Klebonas taip pat dėkojo visiems, parėmusiems knygos išleidimą. 200 puslapių 1500 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje spausdinama daug archyvinės medžiagos ne vien apie vieną seniausių Lietuvoje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, jos istoriją, parapijos pastatus, čia dirbusius kunigus, vykusius atlaidus, vyskupų vizitacijas, bet ir apie parapijoje esančių ir buvusių dvarų, kaimų, kapinių, pilių istoriją, piliakalnius, upelius, valsčiaus įstaigą, mokyklas, organizacijas, prie bažnyčios stovėjusį Laisvės paminklą ir parapijiečių norą jį atstatyti. Knygos tikslas – išsaugoti garbingą parapijos praeitį ateinančioms kartoms. Tai pirmasis indėlis į garbingo Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios 400 metų jubiliejaus, vyksiančio 2020 metais, minėjimą.


Sveikinimai vargoninkui – seniūnui

Po Sumos su gimtadieniu
pasveikintas Nemakščių
seniūnas ir vargonininkas
Remigijus Laugalis (dešinėje).
Kairėje – klebonas
kun. Stasys Šlepavičius
Autorės nuotrauka

Nemakščiai. Vasario 3-iąją, sekmadienį, po Sumos šv. Mišių parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius kvietė nemakštiškius pasveikinti miestelio seniūną Remigijų Laugalį artėjančio gimtadienio proga.

R. Laugalis yra ne tik seniūnas – jis tarnauja savo žmonėms ir kaip bažnyčios vargonininkas. Dėkodamas sveikintojams R. Laugalis ištarė įprastą šių dienų žmogui frazę, jog laikas bėga nepaprastai greitai, nes Nemakščiuose jis jau 24 metai. Tai išties netrumpas laiko tarpas, todėl parapijos žmonės jau neįsivaizduoja bažnyčios be galingo savo vargonininko balso. Turbūt toks jau yra Dievo planas – padovanoti išskirtinį balsą žmogui, kuris nepavargs Jį garbinti skambiomis giesmėmis.


Geriausia praėjusiųjų metų iniciatyva jaunimui

Lietuvos jaunimo dienų,
vykusių Klaipėdoje, akimirkos
Artūro ŠULCO nuotraukos

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba paskelbė ir apdovanojo „Lietuvos jaunimo dienas 2007“ kaip geriausią metų iniciatyvą jaunimui. Vyskupas Rimantas Norvila, LVK jaunimo pastoracijos tarybos pirmininkas, atsiimdamas apdovanojimą, dėkojo ir džiaugėsi, jog šis apdovanojimas yra skirtas ne tik organizacinei komandai, bet ir didžiuliam skaičiui bendradarbių.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija