Atnaujintas 2008 kovo 19 d.
Nr.22
(1614)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mums ne vis tiek

Vytautas Landsbergis

Žvilgsnis atgal į Kovo 11-ąją būtų šneka apie praeitį. Tai jau atlikta. Yra valstybės atkūrimo ir įtvirtinimo laimėjimų, kurių nebūtų be Kovo 11-osios, o jų mums pavydi kitos šalys Rytuose. Ir toj, ir kitoj Europos pusėj dar prisiminę stebisi: kaip tai išvis galėjo būti padaryta?


Komunistinio „elito“ pančiai

Narcizas RASIMAVIČIUS,

Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo
Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras

Šiandien nuo nepriklausomos valstybės atkūrimo praėjo tiek metų, kad per ateinančius Seimo rinkimus biuletenius į balsadėžes mes merginos ir vaikinai, į savo plaučius įkvėpę pirmąjį nepriklausomos valstybės oro gurkšnį. Tad ką jie rinks? Ir ar jie supranta, kas mus valdo šiandien? Dėl laiko stokos nepateiksiu statistinių duomenų (mes juos turime), bet tai, kas išryškėjo, ko gero, ir yra viena iš mūsų baisaus atsilikimo priežasčių. Lietuvą iki šiol valdo kompartijų sekretoriai, kompartijos centro komiteto instruktoriai, kaime – buvusi kolūkinė valdininkija, policijoje – milicijos pulkininkai. Tai – nepaneigiami faktai. Visi jie gyvena labai gerai. Tai jie šiandien sudaro visų lygių valdžios elitą.


Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – esminis skirtumas

arba Vieno nomenklatūrinio mito žlugimas

Algirdas PATACKAS

Trečiajai Respublikai – dabartinei Lietuvai – greit 20 metų. Kaip ir Antrajai, prieškario Lietuvai, jei skaičiuotume nuo 1918 iki 1938-ųjų, paskutiniųjų ramaus gyvenimo metų. Jau turbūt galime konstatuoti, jog Antrosios Respublikos dvidešimtmetis buvo našesnis ne tik ekonominiu, kultūriniu, bet – svarbiausia – moraliniu atžvilgiu. Kodėl? Esminė priežastis, diagnozė slypi išeitinėse pozicijose. 1918 m. vasario 16-osios Lietuva buvo suvargusi, bet sveika. 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuva sirgo. Šią ligą galima palyginti su vėžiu, iki šiol skleidžiančiu metastazes. Šios ligos vardas, jos priežastis – kolaboravimas. Nors šis žodis jau netekęs aštrumo, apiblukęs nuo per dažno vartojimo, deja, patinka tas ar ne, kolaboravimo problema nėra praeities klausimas. Jei taip būtų, jis būtų jau pamirštas – žmogaus atmintis juk ne geležinė. Kolaboravimo esmė, jo priežastys, o svarbiausia pasekmės, tebėra neatvertos, tebeskendi mūsų savimonės patamsiuose.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija