|
Baltarusijoje nauja represijų banga
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Padėtis kaimyninėje Baltarusijoje, kurį laiką buvusi gana rami, paskutiniu metu vėl aštrėja. Kovo 25 dieną buvo minima Baltarusijos nepriklausomybės diena. Prieš 90 metų, 1918 metų kovo 25 dieną, Baltarusijoje buvo paskelbta nepriklausomybė. Po 1917 metų spalio revoliucijos, byrant Rusijos imperijai, Baltarusijos valstybės taryba paskelbė nepriklausomybės aktą. Beje, vienas iš šio aktų signatarų buvo Adomas Lastauskas, žymios lietuvių rašytojos Lazdynų Pelėdos vyras. Deja, nepriklausoma Baltarusijos respublika egzistavo neilgai 1918 metų pabaigoje valdžią krašte užgrobė bolševikai, palaikomi iš Maskvos.
Tą dieną Minske buvo organizuota demonstracija. Ją organizavo opozicinės partijos ir judėjimai bei įvairios kultūrinės bendrijos. Demonstracijoje dalyvavo apie 2000 žmonių. Eisenoje dalyvavę žmonės norėjo padėti gėles prie poetų Adomo Mickevičiaus, Pranciškaus Skorinos paminklų ir kitose vietose, nešėsi nacionalines vėliavas. Deja, taikią demonstraciją nutraukė Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai. KGB darbuotojai, OMON būriai ir milicija puolė demonstrantus, mušė juos guminėmis lazdomis, kumščiais, vilko į paruoštus autobusus. Buvo suimta per 100 žmonių. Tuo metu, kai vyko susidorojimas su opozicijos šalininkais, kiti KGB pareigūnai ir milicijos darbuotojai panaudojo jėgą prieš žurnalistus. Jie buvo stumdomi, mušami, daužomos kameros ir fotoaparatai. Kelioms valandoms buvo suimti ir Lietuvos televizijos žurnalistai, vėliau juos iš milicijos skyriaus paleido, tačiau konfiskavo filmavimo kamerą.
Kovo 26 dieną Baltarusijos KGB pareigūnai atliko kratas radijo stoties ,,Radijo racja biure ir stoties vadovų butuose Minske. Keli žurnalistai buvo suimti. Tos pačios dienos vakare ir kitą dieną kratos atliktos ir Gomelyje, Gardine, Vitebske bei kituose miestuose gyvenančių ,,Radijo racja žurnalistų butuose. KGB pareigūnai po kratų išsigabeno žurnalistų užrašus, kompiuterius. Kovo 27 dieną kratos buvo atliekamos ir kabelinės televizijos ,,Balsat biure bei su šia televizija bendradarbiaujančių žurnalistų butuose. Vienas televizijos žurnalistas sulaikytas. KGB darbuotojai, komentuodami kratas, pareiškė, kad jie vykdo tyrimą dėl prezidento A. Lukašenkos įžeidimo.
Baltarusijoje valdžia susitelkė nedidelės asmenų grupės rankose. Šalia A. Lukašenkos susispietęs jau ilgą laiką beveik nekintantis ,,ištikimųjų žiedas. Nauja gal tik tai, kad per paskutinius trejus metus vis daugiau įtakos įgauna A. Lukašenkos sūnus Viktoras. Jam 33 metai, jis baigęs teisės mokslus. Prieš trejus metus V. Lukašenka buvo paskirtas prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais. Prieš tai keletą metų dirbęs KGB, 2007 metų pradžioje jis tapo ir Baltarusijos saugumo tarybos nariu. Viktoras Lukašenka vis dažniau pasirodo ir per valstybinę Baltarusijos televiziją. Taigi, Aleksandras Lukašenka ruošia sau įpėdinį. Šalia tėvo ir sūnaus Lukašenkų režimo piramidės viršūnėje labai įtakingas Viktoras Šeimanas. Šis KGB majoras 1990 metais buvo išrinktas Baltarusijos Aukščiausiosios tarybos deputatu, 1994 metais, Lukašenkai laimėjus prezidento rinkimus, tapo vienu artimiausių jo pagalbininkų. 1994-1995 metais jis užėmė Saugumo tarybos sekretoriaus postą, nuo 1995 metų gruodžio keletą mėnesių ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Nuo 1996 balandžio iki 2000 metų sausio V. Šeimanas vėl Saugumo tarybos sekretoriaus pareigose. 2000-2004 metais V. Šeimanas buvo Baltarusijos generaliniu prokuroru, o nuo 20004 balandžio iki 2006 metų pabaigos jis ėjo prezidento administracijos vadovo pareigas. Iš šių pareigų jis vėl perėjo į jau ,,tradicines Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas. Šeimano įtaka didžiulė, jis dažnai vadinamas ,,pilkuoju kardinolu. Teigiama, kad būtent Šeimano patarimai Lukašenkai būna lemiami priimant svarbius sprendimus. Didelę įtaką turi ir Natalija Petkevič vienintelė moteris ,,ištikimųjų žiede. Ši 35 metų veikėja eina prezidento administracijos vadovo pavaduotojos pareigas, tačiau yra laikoma faktine administracijos vadove. KGB pirmininkas Jurijus Žadobinas nuo seno Lukašenkai ištikimas saugumietis, bet jis savo įtaka gerokai nusileidžia Šeimanui. Gana didelę įtaką turi ir generolas Dmitrijus Pavličenka prezidento apsaugos viršininkas, vadovaujantis ir specialios paskirties būriui Almaz. Yra nemažai duomenų, kurie leidžia teigti, kad Pavličenka susijęs su garsių Baltarusijos opozicijos politikų J. Zacharenkos, P. Gončiaro, J. Krasovskio ir Rusijos televizijos operatoriaus D. Zavadskio pagrobimų organizavimu. Vienas artimiausių Lukašenkos patarėjų yra Uralas Latipovas ilgametis KGB pareigūnas, praeityje keletą metų buvęs ir Baltarusijos užsienio reikalų ministru.
Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai, sąžiningai tyrę dingusių politikų ir žurnalistų bylas, buvo persekiojami ir priversti emigruoti iš šalies. Tai patyrė prokuratūros darbuotojai Dmitrijus Petruškevičius ir Olegas Slučekas. Jie, tirdami P. Gončiaro ir kitų opozicijos veikėjų dingimą, nustatė faktus, kad prie šių įvykių prisidėjo specialiosios paskirties būrio ,,Almaz pareigūnai. Tačiau tada prokuratūros vadovai tyrimą sustabdė, o abu prokurorai buvo nušalinti nuo tarnybos, patyrė persekiojimus. Jiems pavyko slapta išvykti į Vokietiją, o iš ten į JAV, kur jiems 2002 metų pradžioje buvo suteiktas politinis prieglobstis. Persekiojimus patyrė ir Minsko kalėjimo vadovas pulkininkas Olegas Alkajevas. Kai jis ėmė skelbti valdžią kompromituojančius duomenis opozicinėje spaudoje, iškilo grėsmė jo saugumui. Tik tam tikrų ryšių dėka jam pavyko pasitraukti iš Baltarusijos. Jis atvyko į Vokietiją, kur jam 2002 metais buvo suteiktas politinis prieglobstis.
Baltarusijoje opozicinės žiniasklaidos padėtis gana sudėtinga, žurnalistai patiria didelį spaudimą: uždaromi opoziciniai leidiniai, areštuojami žurnalistai. 2004 metų spalį Minske buvo nužudyta garsi opozicijos žurnalistė V. Čerkesova, o 2005 lapkritį Gardine, prie savo giminaičių namų, buvo nušautas laikraščio ,,Narodnaja volia žurnalistas L. Grodnikas. Jis rašė straipsnius, kuriuose kritikavo Lukašenkos režimo veiksmus.
Opozicija Baltarusijoje yra pakankamai vieninga. Ryškiausias opozicijos lyderis Aleksandras Milinkievičius, kuris nuo 2006 metų yra palaikomas visų pagrindinių opozicijos jėgų. Kitas žymus opozicijos lyderis Aleksandras Kozulinas nuo 2006 metų įkalintas jis nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme. Kiti žymesni opozicijos veikėjai V. Večiorka, A. Lebedka, L. Barščevskis jau daugelį metų aktyviai veikia prieš dabartinę Baltarusijos valdžią. Jie dažnai organizuoja mitingus, piketus, rašo straipsnius ir atsišaukimus. Už šią veiklą dažnai suimami. Paskutiniu metu į opozicinių judėjimų gretas įsilieja vis daugiau jaunimo.
Lukašenkos režimas laviruoja tarp artimų ryšių su Rusijos valdžia ir dialogo su Europos Sąjunga. Šis dialogas gana savotiškas, nes Baltarusijos valdžia yra suinteresuota glaudesniais ekonominiais ryšiais su Vakarų Europos šalims ir daro tam tikrus žingsnius šia linkme, tačiau toks bendradarbiavimas yra silpnas. ES šalių lyderiai kritikuoja represijas prieš Baltarusijos opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Ir su JAV santykiai vis labiau prastėja. Neseniai buvo pareikalauta, kad iš Minsko išvyktų JAV ambasadorė. Paskutiniu metu Baltarusijos valdžia vėl ėmė spekuliuoti JAV šnipų tema, neva šalyje daugėja amerikiečiams parsidavusių asmenų, kurie už pinigus pardavinėja valstybines paslaptis ir kenkia Baltarusijai.
Baltarusijos padėties ateities scenarijai migloti, jie nemaža dalimi priklauso ir nuo to, kaip susiklostys padėtis Rusijoje. Kremliaus režimas yra artimiausias Lukašenkos ir jo bendražygių sąjungininkas, nepaisant tam tikrų nesutarimų. Paskutiniu metu oficialusis Minskas palaiko vis glaudesnius ryšius su Venesuelos valdžia ir jos prezidentu H. Čavesu. Bendradarbiavimas suprantamas, nors Čaveso režimas nėra toks žiaurus, kaip Lukašenkos, tačiau tai irgi korumpuotas ir antiamerikietiškas režimas. Be to, abi šalys turi bendrų interesų ginklų prekybos ir kitose srityse.
Lietuva suinteresuota draugiškais santykiais su kaimyninėmis šalimis ir padėtis Baltarusijoje bei tai, kaip toliau joje klostysis įvykiai, mus labai domina. Jei vyks demokratizacijos procesai ir Baltarusija taps labiau demokratiška ir atvira pasauliui, santykiai su kaimynais taps glaudesni ir geranoriški.
© 2008 XXI amžius
|