Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dievo Žodžio reikšmė

Mindaugas BUIKA

Šventojo Rašto ekumeninis vaidmuo

Intensyviai ir netgi originaliai rengiamasi vienam svarbiausių šių metų Bažnyčios įvykių – spalio mėnesį Vatikane popiežiaus Benedikto XVI šaukiamam Vyskupų Sinodui, kurio tema „Dievo Žodis Bažnyčios gyvenime ir misijoje“. Ankstesnį Sinodą tema „Eucharistija – Bažnyčios gyvenimo šaltinis, sąžinė ir misija“ 2005 metais buvo sušaukęs Dievo tarnas Jonas Paulius II.

Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius arkivyskupas Nikola Eferovičius teigia, kad visiškai natūralu, jog po Eucharistijos reikšmės aptarimo bus aptariamas Dievo Žodis. Juk tikinčiųjų bendruomenė buriasi prie dviejų stalų – Eucharistijos stalo ir Dievo Žodžio stalo – kurie šv. Mišių metu tampa vienu Viešpaties altoriumi.

Minėtas pasirengimas originalus tuo, kad pirmą kartą prieš Vyskupų Sinodą (nuo 1965 metų, kai buvo įsteigta ši bažnytinė institucija) jau sušaukta 21 jos asamblėja ir surengta speciali sociologinė apklausa. Jos tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į Šventąjį Raštą, į tai, kaip dažnai jis yra skaitomas ir kokią įtaką turi mūsų kasdienybei. Devyniose šalyse atliekamo tyrimo rėmėju buvo Katalikų Biblijos federacija, kuriai vadovauja Terni (Italija) vyskupas Vinčenzas Palja. Pažymėtina, kad tokią apklausą galima laikyti „ekumenine“, kadangi vienose pasirinktose šalyse daugumą tikinčiųjų sudarė stačiatikiai (Rusija), kitose protestantai (JAV, Didžioji Britanija), trečiose katalikai (Italija, Prancūzija, Ispanija, Lenkija) arba priklausantys įvairioms konfesijoms (Olandija, Vokietija).

Toronto arkivyskupas domėjosi Šiluva

Vyskupas Jonas Ivanauskas Toronto arkivyskupui Tomui Kolinsui padovanojo įvairios medžiagos apie Šiluvą

Kanadoje viešėjęs Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, lydimas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos 400-ųjų apsireiškimo metinių jubiliejaus komiteto narių, susitiko su Toronto arkivyskupu Tomu Kolinsu. Abu ganytojai kalbėjosi itališkai, nes abu yra studijavę Romoje. Kalbėtasi įvairiomis temomis, daugiausia apie Šiluvą. Vyskupas kvietė arkivyskupą atvykti į Lietuvą per pagrindines Šiluvos jubiliejaus iškilmes rugsėjo mėnesį, tačiau šis jau numatęs tuo metu lankytis Airijoje, iš kur yra kilę jo protėviai.

Galingas taifūnas Mianmare

Tikslus aukų skaičius ir sugriovimų mastai paaiškės per keletą savaičių

Iš Mianmaro (buvusi Birma) pranešama, kad remiantis naujausiais duomenims, tropinio taifūno „Nordžis“ aukų skaičius viršija 22 tūkstančius žmonių. Be to, daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių yra laikomi dingusiais be žinios. Iravindžio provincijoje, kuri yra tragedijos epicentre, sugriauti visi tiltai, elektros perdavimo linijos. Manoma, kad tikslus aukų skaičius ir sugriovimų mastai paaiškės per keletą savaičių, kai bus gauti duomenys iš atokiausių vietovių.

Malda ir giesme prašyta ramybės kaimui

Aldona Kudzienė

Kaimo kryžius pašventino Miroslavo klebonas Antanas Matusevičius. Greta jo – kaimo seniūnė Stasė Barštienė Autorės nuotrauka

Aplankytos senosios kapinės

Perkirtęs Balkasodžio ribą dešinėje išvysti senąsias kaimo kapinaites. Balkasodiškės kiekvieną, net vos įžiūrimą kauburėlį gėlėmis išpuošusios, naujų kapaviečių nėra, čia seniai nebelaidojama. Viduryje – senasis kaimo kryžius, įkurdintas čia jo vietoj pastačius naują.

Bendruomenės namai – ir džiaugsmui, ir skausmui

Vytautas Bagdonas

Kaimo bendruomenės pirmininkė Julija Sabalienė (kairėje) turi apie ką pasikalbėti su miestelio moterimis

Kurklių kaimo bendruomenė yra viena aktyviausių Anykščių rajone. Ši nevyriausybinė organizacija, vadovaujama Julijos Sabalienės, bendradarbiauja su vietos kultūros įstaigomis, kartu organizuoja įvairius renginius, rengia projektus ir dažnai gauna lėšų tų projektų įgyvendinimui.

Kurkliečiai bendruomenės namus įsirengė buvusios klebonijos pastate. Pasak pirmininkės Julijos Sabalienės, labai geranoriškai į jų veiklą žiūri ir padeda Kurklių Šv. Jurgio parapijos kunigai. Kadangi Kurkliuose jau kuris laikas nėra čia gyvenančio klebono, o klebonijos pastatas yra gana erdvus, didžiulis, todėl laikinai jį patikėjo bendruomenės reikmėms.

Pagerbė daugiavaikes motinas

Petras IVANOVAS

Šniukštų krašto daugiavaikės motinos Emilija Girčienė, Ona Gogelienė, Genė Dainienė

Šiemet Zarasų rajono Šniukštų kaimo bendrija surengė šventę krašto motinoms. Į bendrijos salę susirinkusias mamas su vaikais nuoširdžiai sveikino bendrijos pirmininkė Daiva Zakšauskienė, nuotaikingai skambėjo ansamblio „Radasta“ dainos apie mamą, apie jos džiaugsmus ir rūpesčius. Nedrąsiai pasveikinti mamyčių atėjo ir jaunieji šniukštiečiai. Seimo narys Manfredas Žymantas, sveikindamas motinas, sakė, kad kiekvieno žmogaus įspūdingiausi prisiminimai visada yra susiję su motina, močiute, prosenele.

Pašventinta Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia Kaune

Iškilmingai pašventinta prie Kauno pilies esanti Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia

Balandžio 23 dieną, švenčiant šv. Jurgio atlaidus, Kaune iškilmingai iš naujo pašventinta Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. Šventinimo apeigas atliko ir po ilgos, apie 60 metų, pertraukos pirmąsias šv. Mišias bažnyčioje celebravo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Drauge su juo koncelebravo Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos provincijolas kun. Astijus Kungys, OFM, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, OFS, kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas. Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, brolių pranciškonų ir daugybė kitų vienuolijų brolių kunigų.

Per Gyvybės dieną – koncertas

Kun. Darių Trijonį (centre) pasveikinome gimtadienio proga

GARGŽDAI. Balandžio paskutinį sekmadienį minint Gyvybės dieną Gargždų bažnyčioje sekmadienio 12 valandos šv. Mišias už šeimas aukojo kunigas, teologijos daktaras Darius Trijonis. Gargždų parapijos šeimos centro atstovai, kaip ir kasmet, aktyviai dalyvavo šios dienos šv. Mišių liturgijoje: skaitė Šventojo Rašto skaitinius, o parapijos šeimos centro vadovė Adelija ir jos vyras Stasys Radžys perskaitė visuotinę maldą, skirtą Gyvybės dienai.

Šimtmečio jubiliejus

Klebonas kun. Stasys Šlepavičius (dešinėje) ir parapijiečiai pasveikino Joną Žilį (antras iš dešinės) su 100-uoju pavasariu

Nemakščiai. Šimtąjį pavasarį šį balandį sutiko Nemakščių seniūnijoje, Pužų kaime gyvenantis Jonas Žilys. Nemakščių tikintieji jubiliatą pasveikino šv. Mišių metu. Susirinkę žmonės džiaugėsi ir pagarbiai stebėjosi J. Žilio sveikata ir žvalumu bei meldė jam Dievo palaimos.

Ilgamečio klebono auksinis kunigystės jubiliejus

Monsinjoras Juozas Dobilaitis Broniaus VERTELKOS nuotrauka

JONIŠKIS. Balandžio 27 dieną Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje prieš šv. Mišias nebebuvo nė vienos laisvos vietos. Tą dieną tvyrojo ypatinga atmosfera: parapijiečiai, svečiai buvo itin pakiliai nusiteikę, o virš altoriaus kabantis skaičius „50“ liudijo iškilmių priežastį – trisdešimt metų šioje parapijoje dirbęs monsinjoras Juozas Dobilaitis šventė auksinį kunigystės jubiliejų. Iškilmėse dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, atvyko Joniškio meras, pasveikinti jubiliato atvažiavo kunigai iš aplinkinių parapijų, kiti svečiai.

Mitai ir tikrovė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vienas ryškiausių paskutinio meto Lietuvos įvykių buvo STT atliekamas tyrimas Vilniaus savivaldybėje ir Vilniaus vicemero Evaldo Lementausko, Vilniaus tarybos narių Audriaus Butkevičiaus ir Gintaro Kazako areštai. Šie R. Pakso partijos veikėjai buvo suimti tiriant kelis nusikalstamos veiklos epizodus – dėl bandymų papirkti tarybos narį konservatorių Vilių Urbonavičių, dėl machinacijų, susijusių su TEO LT pastato ir Nacionalinio stadiono statybomis. Viena tyrimo kryptis siejasi su „Rubicono“ veikla, šioje bendrovėje dirba G. Kazakas. Taigi, rubikono aštuonkojis apraizgė ne tik Zuoko vadovaujamus liberalcentristus – jis jau suka lizdą ir ,,tvarkiečių“ gretose.

Diržų veržimo ir protų jaukimo metas

Petras KATINAS

Pasibaigus šildymo sezonui, kai lengviau atsiduso pensininkai ir mažus atlyginimus gaunantys (o tokių yra dauguma), kai pradėjo svajoti apie gardesnį kąsnelį, kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad nuo ateinančio rudens už šildymą ir karštą vandenį mokėsime mažiausiai 50 proc. daugiau. Visi prognozuoja, kad ta kaina padidės kone pusantro karto. Jau visiškai aišku, kad kartu su šuoliais kylančiomis komunalinių paslaugų kainomis tokiais pat šuoliais kils ir maisto produktų kainos. Ne tiktai nedaug uždirbantys, bet ir vidutines pajamas gaunantys maistui turės skirti didžiąją pajamų dalį, o kitiems dalykams paprasčiausiai nebeliks nė cento. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie pasiėmė iš bankų paskolas būstams įsigyti! Gali atsitikti taip, kad nemaža dalis pasiskolinusių įklimps į didelę bėdą.