Atnaujintas 2008 rugpjūčio 29 d.
Nr. 65
(1658)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„Tolerantai“  ir Konstitucija

Petras Grėbliauskas,

teisininkas

ES, suteikusi Lietuvai visokeriopą pagalbą, kad ši sėkmingai galėtų integruotis į Europos ekonominę sistemą, kai kuriais  atvejais pažeidė Lietuvos valstybės Konstitucijos ir įstatymų viršenybę ir tais atvejais išbalansavo visuomenėje susiklosčiusius tradicinius santykius bei supriešino iki tol tolerantiškai gyvenusias  tautines, etnines, socialines ir lytines grupes. Taip 1990 metais fiksuotas 30 procentų nepakantumas šiandien išaugo iki  70 procentų ir jau tampa problema, kurios šaknų reikia ieškoti  būtent įstatymų nesuderinamume tiek vieno su kitu, tiek ir su pagrindiniu – Konstitucija.

Peržvelgus daugelį naujai priimtų įstatymų, liečiančių „mažumas“, galima konstatuoti Konstitucijos 29 str. įtvirtintos  principinės nuostatos, kuri sako, kad negalima teikti privilegijų, pažeidimą. Visi nauji įstatymai rėmėsi straipsnyje įtvirtinta teise, bet nematė ar nenorėjo matyti privilegijų uždraudimo. Šiandien tokių įstatymų pasekmė – dvigubai išaugęs nepakantumas.

 Aišku, priežasčių yra ir daugiau, bet konstitucinių nuostatų pažeidimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir sutelkti teisininkų jėgas išsamiai analizei priežastims ištirti ir prevencinių priemonių kompleksui paruošti.

 Straipsnio tikslas daug siauresnis – ne visų reiškinių, o tik vieno atvejo analizė – būtent „tolerantų“ pareiškimo prokuratūrai dėl leidinio „Sodoma ir Gomora“ sudarytojos R. Gajauskaitės galimos kurstymo veiklos.

Peržvelgę leidinio turinį, galime konstatuoti:

- visa „Sodomoje ir Gomoroje“ skelbta medžiaga jau buvo anksčiau publikuota ir jokios reakcijos nei iš „mažumų“, nei iš jas ginančių organizacijų nesulaukė. Primename, kad Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja minties ir žodžio laisvę, kuo ir naudojosi autoriai bei leidinio sudarytoja;

- aptariamasis Konstitucijos straipsnis ypač griežtai gina žmogaus privatų gyvenimą ir dorovę bei jų apsaugai leidžia netgi apriboti teises ir laisves. Šia nuostata pasinaudojo Vilniaus ir Kauno savivaldybės, neleisdamos gėjų paradų, propagandinių autobusų ir troleibusų bei vaivorykštinių vėliavų iškėlimo;

- Konstitucijos 29 straipsnis draudžia privilegijas, kuriomis plačiai naudojasi kai kurios grupės Lietuvoje ir kurias atskleidė leidinio autoriai, tuo būdu iškeldami problemą, reikalaujančią skubaus dėmesio, o ne baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgęs į Konstitucijos ypatingą dėmesį dorovei Seimas priėmė tradicinės šeimos koncepciją. Tuo tarpu Vyriausybė pasitvirtino „Nacionalinę antidiskriminacinę 2006-2008 metų programą“, kuri iš tikrųjų gina tik gėjų interesus, o ne visų diskriminuojamų grupių. Palyginę invalidų ir gėjų būklę matome labai akivaizdų Konstitucijos 29 str. pažeidimą. Antai iš ES  gėjams skirtų 14 milijonų litų įsisavinti visi. Tuo tarpu invalidams skirti ES 24 milijonai litų taip ir nepasiekė luošųjų, nors šis faktas buvo tirtas ir valstybės kontrolės, ir kelis kartus jį priminė eurokomisarė D. Grybauskaitė.

Šie pavyzdžiai akivaizdžiai rodo, kad būtinas skubus Vyriausybės programos vykdytojų (visų penkių atsakingų ministerijų) darbo patikrinimas. Tikėtina, kad rezultatai pasitarnautų privilegijų prevencijai ir pakantumo atstatymui.

Būtina pagarsinti, kad Konstitucijoje įtvirtinta dorovės sampratą Seimas suformavo, įtvirtino ir paskelbė 2008 m. rudenį, priimdamas tradicinės šeimos koncepciją. O tradicinė šeima pagrįsta krikščioniškąja morale. Todėl netradiciniai lytiniai santykiai yra už įstatymo ribų ir nėra valstybės ginami.

Palyginę Seimo „Koncepciją“ su Vyriausybės „Programa“ pastebime  akivaizdų nesuderinamumą, kuris praktikoje tampa net kuriozais. Antai  patvirtinamas projektas „Liuks, liuks, ...liuks“ ir atmetamas projektas, kur numatyta istoriškai tyrinėti Barboros Radvilaitės įtaką.

Šie du pavyzdžiai akivaizdžiai rodo privilegijų problemos tyrimo būtinumą, o ne įrodo autorių ir sudarytojos neapykantos kurstymą. Šio „tolerantų“ pareiškimo prokuratūrai tikslas – sunaikinti patį brangiausią demokratijos principą – viešumą.

Slapčiomis buvo iškupiūruotas Baudžiamasis kodeksas, pašalinus iš jo dorovę saugančius straipsnius. Dingo ištisi skyriai, reguliavę bei saugoję valstybės finansinę, ūkinę veiklą, dėl to buvo plačiai atverti vartus nežabotai korupcijai. Mirties bausmės moratoriumas ir vėlesnis jos eliminavimas tapo skaudžia rykšte visuomenės saugumui visose socialinio gyvenimo srityse.

Svetimų valstybių, tautų ir socialinių grupuočių struktūrų nereguliuojamas įsikūrimas Lietuvoje nulėmė „Trojos arklio“ efektą su visomis „danajų dovanų“ neigiamomis pasekmėmis. Tuo tarpu senovės baltų pasaulėžiūrai, pasaulėjautai, dvasiniam, istoriniam ir kultūriniam paveldui nebeliko vietos nei teisėje, nei ekonomikoje, nei informacinėje srityje.

„Tolerantų“ pareiškimas skirtas ne lietuvių tautos, ne valstybės interesų išsaugojimui, o tradicinei šeimai, prigimtinei teisei sunaikinti prokurorinės priežiūros pagalba, įtvirtinant „Gėjų manifeste“ užsibrėžtus tikslus. „Sodomos ir Gomoros“ leidinyje labiausiai nepageidautinas ir buvo „Manifesto“ viešinimas bei supriešinimas su „Lietuvių charta“, egzistuojančia nuo 1947 m. visame pasaulyje.

Kaip už nuslėptą Ribentropo-Molotovo paktą žmonija sumokėjo Antruoju pasauliniu karu, taip ir „Gėjų manifestas“ grasina pasauline sekso revoliucija, kurios pasekmės bus daug žiauresnės nei socializmo šmėklos dalgis. Blogiausia, kad sekso revoliucijos frontas neturi aiškių ribų ir eina per mūsų visų gyvenimus, trypdamas kultūros paveldą ir tradicijas, garantuojančias šeimą, – tautinės gyvybės versmę.

Trumpai apžvelgus Konstitucijos kelių straipsnių pažeidimus akivaizdu, kad juos pažeidė ne R. Gajauskaitė, o „tolerantai“ ir būtent jie turėtų būti įvertinti kaip pažeidę LR Konstitucijos 25, 26 ir 29 straipsnius.

Šiuo atveju Prokuratūra turėtų imtis visų įstatyme numatytų priemonių ne tik Konstitucijos pažeidėjų atžvilgiu, bet ir visų Vyriausybės „Programos“ neatitikimų Konstitucijai konstatavimui, jų ištaisymui bei neigiamų pasekmių likvidavimui.

Ir šis darbas turėtų būti atliekamas viešai, kad visuomenė matytų, kaip ginamas jų interesas, o ne dorovės neatitinkančių „kitų orientacijų“ grupuočių poreikiai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija