Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Su Rugsėjo švente

Margarita ŠEVELIOVA

Atsimenu dieną, kai pirmą kartą nužingsniavau į mokyklą. Pirmą klasę lankiau darželyje. Tądien lijo ir pūtė žvarbus šiaurys. Man buvo liūdna. Bet vaikiškas liūdesys skiriasi nuo suaugusiųjų apatijos. Tiesiog buvo niūri pilka diena, o visi sakė, jog tai šventė. Mažai mergaitei prasidėjo ilgas kelias į tuo metu miglotą ir nežinomą ateitį.

 Nuo pirmosios rugsėjo šventės prasideda daugiau ar mažiau savarankiškas vaiko gyvenimas, jis tampa priklausomas ne tik nuo tėvų, bet pirmą kartą susiduria su visuomene, įgyja pareigų. Dabar jis turi ne tik laiku eiti miegoti, klausytis mamos, padėti plauti indus – atsiranda pareiga gerbti kitų norus ir interesus, dažnai priešingus saviesiems, į gyvenimą ateina naujų žmonių – mokytojai, klasės draugai, su kuriais teks praleisti dvylika metų. Juk mokykla nėra tik mokslai, tai yra įprasti kolektyviniai santykiai, kuriuose, deja, daug pykčio, apgaulių, klastos. Kartu ir džiaugsmo, pirmųjų pergalių, meilės… Visas spektras rimtų jausmų.

Iš šimtalapio klasės žurnalo

Vetusta Prišmantienė

Kažkas  šventinėje  minioje  ištaria: „Tai mano mokytoja!“. Žilagalvė mokytoja instinktyviai  atsigręžia  ir nustemba: pabalusiais smilkiniais vyriškis susidomėjęs žvelgia būtent į ją. Kažkaip droviai šypsodamasis jis linkteli, matyt, nesitikėdamas būti atpažintas.

Mokytoja Eugenija įtempia  atmintį. Pro jos akis pradeda slysti tarytum dokumentinio  filmo  kadrai.  Veidai, veidai!.. Ne, ne tokie – gyvenimo  paženklinti, o nerūpestingumu, dar  neišblėsusiu vaikišku džiugesiu spindintys paauglių veidai.