Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Rusijos politikos metamorfozės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

„Mano taikos balandėliai“ Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Rusijos lyderiai neapsiribojo separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų pripažinimu – jie ir toliau tęsia grasinimų ir ciniškos propagandos kampaniją. Kurstomas priešiškumas Ukrainos vyriausybei, smerkiama Lenkija ir Lietuva, kaip palaikančios Gruziją šalys. Prokremliškoje žiniasklaidoje įsigali antivakarietiška retorika. V. Putinas pareiškė, kad karą Gruzijoje sukurstė Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios, anot jo, yra suinteresuotos ,,įtampos Kaukaze kurstymu“. Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD, jis pareiškė, kad tikisi, jog Europos valstybės pasmerks Gruzijos lyderio M. Saakašvilio veiksmus, jo netoliaregišką politiką. Deja, tokie Putino ir kitų Rusijos lyderių veiksmai tarsi grįžta bumerangu. Padėtis pačioje Rusijoje keičiasi, Ingušijos opozicijos lyderiai jau reikalauja respublikos nepriklausomybės. Padėtį Ingušijoje įkaitino įtakingo respublikos opozicijos lyderio, internetinio portalo „Ingušetija.ru“ savininko Machometo Javlojevo nužudymas. M. Javlojevas buvo nužudytas Nazranės oro uoste rugpjūčio 31 dieną grįžtant iš Maskvos. Tuo pačiu lėktuvu skrido ir Ingušijos prezidentas Maratas Ziazikovas.

Musolinis – diktatorius, o Stalinas?

Petras KATINAS

1986 m. lapkritis. Gruzija, Goris, Stalino muziejus

Kažkodėl ne Italijos komunistai ir kiti „pažangieji“, o Rusijos „nacionalpatriotai“, žirinovskininkai ir komunistai labai pasipiktino, kad Salo mieste, Italijos šiaurėje, atidarytas buvusio Italijos dučės Benito Musolinio muziejus. Kaip skelbia Italijos ir kitų šalių spauda, B. Musolinio muziejaus norėjo užsienio turistai. Mat šiame mieste ir jo apylinkėse Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo įkurta faktiškai marionetinė hitlerininkų Salo respublika, oficialiai pavadinta Italijos socialine respublika. 1943 metų rugsėjo 10 dieną B. Musolinis buvo išlaisvintas iš arešto – Gran Salo kalnuose esančios pilies.

Švedija atsibunda

Petras KATINAS

Savo neutralumu besididžiuojančioje Švedijoje pastebimai keičiasi politinės nuotaikos. Ypač po Kremliaus sukurstytų rusų chuliganų išpuolių Estijoje. Švedai visada jautė didelę simpatiją estams, priglaudė jų pabėgėlius, bėgusius nuo raudonosios armijos „išvaduotojų“. Taip buvo dar prieš ateinant valdžion V. Putinui. Švedijoje buvo skelbiama, kad šaltojo karo šmėklos pradingo amžiams, todėl netgi ginkluotųjų pajėgų vadai ėmė kalbėti, jog Rusijos meškos nagai jau galutinai atšipo ir tas plėšrūnas jau nekelia pavojaus Švedijai. Todėl gana pajėgi Švedijos karinė mašina pasuko visai kitu keliu – kariuomenė pakeitė savo strategiją, daugiausia dėmesio skirdama dalyvaujant įvairų karštų pasaulio regionų tarptautinėse taikdarių operacijose. Tačiau dabar situacija radikaliai pasikeitė. Švedijoje vėl imta garsiai kalbėti apie pavojų, kylantį iš Rytų. Tiksliau – iš atvirai ėmusios ginklais žvanginti Rusijos. Aukšti Švedijos kariniai vadai ir specialistai neabejoja, kad energetiniai dalykai neišvengiamai labai padidins įtampą ir sukurstys naują nestabilumo ir pavojaus židinį Europos šiaurėje. Švedų politikos, ekonomikos ir karo specialistai teigia, kad daug naudingų energetinių išteklių turinti Barenco jūra, kuri netrukus gali tapti labai svarbia transporto arterija, taip pat dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu, kaip ir naftos pervežimas Suomių įlanka, yra tie pagrindiniai faktoriai, kurie neišvengiamai sukels didžiųjų pasaulio valstybių, taip pat ir Europos, ypatingą dėmesį šiam regionui.