Atnaujintas 2009 m. sausio 7 d.
Nr. 2
(1694)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuva ir jos didžioji kaimynė

Šiais metais minime Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Per šį laikotarpį  Lietuva patyrė daug karų, pergalių ir pralaimėjimų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos siekė net Juodąją jūrą, tačiau palaipsniui buvusi galinga valstybė sumažėjo iki šių dienų dydžio. Lietuviškus vardus turintys miestai ir gyvenvietės dabar priklauso Baltarusijai, Lenkijai, Karaliaučiaus sričiai. Mūsų lieka tik trys milijonai savo žaliame krašte su sena lietuviška kalba. O juk galėjome ir jos netekti. Nebūtų lietuvių kalbos – nebūtų ir Lietuvos.

Rusija, mūsų kaimynė, yra didelė valstybė. Ji visada darė, daro ir darys įtaką Lietuvai. Caro laikais ji reiškėsi lietuviško rašto draudimu, sovietmečiu – nekaltų žmonių trėmimais, kankinimais ir žudynėmis. Imperijos tikslas nesikeičia – pajungti, nutautinti ir valdyti. Šiam tikslui pasiekti pateisinamos visos priemonės. Stalinas Sibiro lageriuose laikė milijonus imperijos piliečių, per 20 milijonų žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė. Ukrainiečių valstiečiams nepanorus jungtis į kolūkius dirbtinai sukeltas badas, atimtas maistas. Iš bado mirė beveik 10 milijonų ukrainiečių. Sugriuvus šiai blogio imperijai, atrodė, kad Rusija pasuks demokratiniu vystymosi keliu.

Deja, atėjus į valdžią KGB karininkui Putinui Rusijoje vėl atgimsta imperinės jėgos, viešai apgailestaujama, kad subyrėjo Sovietų Sąjunga. Tiek Rusijos komunistai, tiek ir nacionalistai galvoja, kaip ją atstatyti. Visuose Rusijos valstybės aukštuose postuose dirba Putino paskirti ištikimi KGB darbuotojai, sunaikinta valdžios opozicija. Kremlius kontroliuoja ir visą Rusijos žiniasklaidą. Dvylika Rusijos žurnalistų, bandžiusių sakyti tiesą, jau nužudyti. Čečėnų tauta, bandžiusi įkvėpti laisvės gurkšnį, baigiama išnaikinti. Didžiulės imperinės ambicijos pareikštos Gruzijai – okupuota dalis jos teritorijos. XXI amžiuje Rusijos kariauna elgėsi Gruzijos užgrobtoje teritorijoje kaip viduramžių mongolų ordos. Skirtumas tik toks, kad į vergiją neišvežė Gruzijos moterų. Visas priplėštas turtas iš Gruzijos buvo išvežtas, ko negalėjo išvežti, sudegino, o kas nedegė – susprogdino.

Rudenį Rusijos istorijos mokytojų suvažiavime buvo pristatytas naujo šalies istorijos vadovėlio projektas. Vadovėlio pirmoji dalis jau išleista kelių milijonų tiražu. Todėl į šį projektą reikia žiūrėti rimtai. Pagrindinė vadovėlio mintis – Sovietų Sąjunga vystėsi  greitai, nes šalyje buvo teroras, o Stalinas buvo efektyvus valdymo specialistas. Istorija, kurios iš šio vadovėlio mokysis milijonai jaunų rusų – tai ne žmonių, ne piliečių, o valdžios istorija. Ten aiškinama, kad sovietų kariuomenės įsiveržimas į Lenkiją 1939 metais buvo Ukrainos ir baltarusių žemių išvadavimas.

Baltijos valstybių ir Moldavijos okupacija 1940 metais aiškinama dar paprasčiau: tos teritorijos anksčiau buvo Rusijos imperijos dalis, todėl apie jokią okupaciją ir kalbėti neverta.

Vadovėlis tvirtina, kad sovietų kare su hitlerininkais Stalinas nedarė klaidų, jis viską gerai žinojo ir suprato. Pateisinamos net 20 tūkstančių belaisvių Lenkijos karininkų žudynės Katynės miške. Vadovėlyje skaitome: „Tokia buvo politinė būtinybė. Be to, tai buvo atsakas už 1920 metais lenkų sušaudytą grupę bolševikų“. „Teisingas kerštas“ tampa vadovėlio terminu. Taip bus atsakinėjama per egzaminus.

Pasak Kremliaus, Lietuva 1940 metais nebuvo okupuota, o patiems lietuviams prašant, sugrąžinta į Rusijos imperiją. Kodėl nutylima, kad Lietuvoje pokario metais buvo organizuotas ginkluotas partizanų pasipriešinimas, kur nelygioje kovoje žuvo per 20 tūkstančių  Lietuvos partizanų, šimtai tūkstančių lietuvių buvo ištremti į Sibirą sekinantiems darbams ir alkanai mirčiai?

Rusiją dabar valdo KGB profesionalas ir jo valdymo metodai yra kagėbistiniai: papirkinėjimai, grasinimai, šantažas, žudymas. Milijardierius Chodorkovskis, nepanoręs Kremliaus remti finansiškai, sėdi Rusijos kalėjime, Litvinenka, žinojęs daug KGB paslapčių, nužudytas Anglijoje. Štai tokį turime kaimyną.

Lietuva – NATO narė. Su Lietuva pasielgti kaip su Gruzija Rusija tikriausiai neišdrįs. Pastebėta, kad Kremlius, pralobęs iš naftos ir dujų verslo, per įvairius borisovus ir kitus panašius veikėjus bando finansiškai remti Lietuvos politikus, jam palankius verslininkus, t. y. stiprinti penktąją koloną, kurios siekia suskaldyti mūsų vienybę, sukelti sumaištį, politines ir ekonomines diversijas, siekti, kad Seime ir valdžios struktūrose būtų kuo daugiau naujų gedvilų, paleckių ir sniečkų.

Mano nuomone, viena iš didesnių politinių diversijų buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos sugriovimas, kuri buvo didelė jėga politinėje kovoje su Lietuvos pokomunistine promaskvietiška nomenklatūra. Apie tai su didžiuliu apgailestavimu pasisako buvę šio proceso dalyviai: akademikas Z. Zinkevičius, Kovo 11-osios akto signataras A. Patackas ir mons. A. Svarinskas „XXI amžiuje“. 11 tūkstančių LKDP narių buvo bandoma sujungti su mažareikšme 300 narių turinčia „amerikono“ K. Bobelio partija. Šiam naujam dariniui vadovauti pradėjo K. Bobelis, o P. Gražulis tapo valdybos pirmininku. Partija nusilpo ir išsisklaidė. Kyla klausimas – kam šis procesas buvo naudingas, nepriklausomai Lietuvai ar Kremliui?

Kitas labai svarbus ir pavojingas Lietuvai veiksmas yra bandymas revizuoti Lietuvos ir NATO sutartį. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos politinio komiteto pareiškime sakoma: „Tai pastanga per Konstitucinį Teismą kvestionuoti NATO solidarios gynybos principą, jei Lietuva būtų užpulta savo teritorijoje. Priėmus 31 Seimo nario nuostatą, Rusijos įsiveržimo atveju NATO net neturėtų teisės ginti Lietuvos žemės, jūros ir oro erdvės. Kadangi iniciatorių pavardės ir partinė priklausomybė yra viešos, iš to tiek naudos, kad kvislingai apsinuogina iš anksto“.                         

Prieš rinkimus į LR Seimą Klaipėdos rajono politikai – kandidatai  į Seimą su savo rinkimų štabų atstovais važinėjo po seniūnijas susitikti su rinkėjais. Tiek kandidatams, tiek jų palydovams buvo suteikta gera proga išsakyti savo politines nuostatas. Viename iš susitikimų Priekulėje vieno kandidato rinkimų štabo atstovas tiesiai šviesiai pareiškė, kad pokario Lietuvoje jokio partizaninio ginkluoto pasipriešinimo okupantams nebuvo, o buvo tik banditai. Tada klausytojai šiam Putino bendraminčiui pasiūlė aplankyti Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų. Jis tai padaryti atsisakė. Susitikime buvę ginkluoto pasipriešinimo dalyviai šiuo pareiškimu buvo labai užgauti.

Artėjančios ekonominės krizės metu gali būti visokių provokacijų, todėl būkime budrūs.

Dangirdas LINGYS

Klaipėdos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija